- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2YT-28197-877/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18011-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis J. B. priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo S. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. B.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja priėmė jo palikimą pagal įstatymą. J. B. tėvas S. B. buvo neįgalus – aklas, jam buvo nustatytas I-mos grupės invalidumas. S. B. iki savo mirties gyveno su sūnumi J. B. ir jo sutuoktine N. B.. Po S. B. mirties liko tik kilnojamasis turtas – televizorius, baldai, asmeniniai palikėjo daiktai, kuriuos priėmė jo sūnus J. B., pradėdamas daiktus faktiškai valdyti. Po S. B. mirties registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neliko, todėl J. B. į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. S. B. 1991 m. spalio 25 d. buvo pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo K. B. nuosavybės teise valdytą 18,05 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 81-10552, 1999 m. birželio 14 d. buvo nuspręsta atkurti S. B. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kompensuojant pinigais. Nuosavybės teisės buvo atkurtos praėjus septyneriems metams po S. B. mirties. Teisę į 5 133,80 Eur kompensaciją turi S. B. paveldėtojas J. B., tačiau jis yra miręs. Nenustačius juridinio fakto, kad J. B. priėmė S. B. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pareiškėja negali gauti minėtos kompensacijos. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pareiškimą palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų apie paveldimo turto valdymą. Bylą prašo nagrinėti nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
3. Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai ir Civilinio kodekso 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse: priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
4. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. B.. J. B. tėvas S. B. buvo neįgalus – aklas, jam buvo nustatytas pirmos grupės invalidumas. S. B. iki savo mirties gyveno su sūnumi J. B. ir jo sutuoktine N. B. jų bute (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo dokumentai, iš kurių matyti, kad 1991 m. gruodžio 18 d. N. B., kaip pagrindinės nuomininkės, pareiškime dėl buto privatizavimo šeimos nariais nurodyti J. B. ir S. B. bei pateikti jų sutikimai dėl buto privatizavimo. S. B. mirė (duomenys neskelbtini). S. B. sutuoktinė O. B. mirė (duomenys neskelbtini). S. B. turėjo tik vieną vaiką – sūnų J. B.. Po S. B. mirties liko tik kilnojamasis turtas – televizorius, baldai, asmeniniai palikėjo daiktai, kuriuos po palikėjo mirties priėmė jo sūnus J. B., pradėdamas daiktus faktiškai valdyti. Po S. B. mirties registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neliko, todėl J. B. į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. S. B. 1991 m. spalio 25 d. buvo pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo tėvo K. B. nuosavybės teise valdytą 18,05 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 81-10552, 1999 m. birželio 14 d. buvo nuspręsta atkurti S. B. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, kompensuojant pinigais. Nuosavybės teisės buvo atkurtos praėjus septyneriems metams po S. B. mirties. Teisę į 5 133,80 Eur kompensaciją turi S. B. įpėdinis J. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Nenustačius juridinio fakto, kad J. B. priėmė S. B. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, pareiškėja negali gauti minėtos kompensacijos. Testamentų registro išrašo duomenimis, S. B. palikimas priėmimo faktas neįregistruotas, o J. B. palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė įstatyminė įpėdinė N. B. (b. l. 12, 13).
5. Mirusiojo S. B. palikimas atsirado 1992 metais, t. y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliniam kodeksui (galiojo iki 2001 m. liepos 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Palikimo atsiradimo momentu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnis (1964 m. redakcija) numatė galimybę priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Civilinio kodekso 587 straipsnis (1964 m. redakcija), analogiškai – galiojančio Civilinio kodekso 5.51 straipsnis).
6. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po S. B. mirties registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neliko, o likusius asmeninius daiktus paveldėjo vienintelis pirmos eilės įpėdinis palikėjo sūnus J. B., pradėdamas daiktus faktiškai valdyti. Kitų paveldėtojų be J. B. nebuvo. Nors J. B. per Civilinio kodekso 587 straipsnyje (1964 m. redakcija) numatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą ir savo veiksmais išreiškė valią priimti tėvo palikimą. Logiški pareiškėjos paaiškinimai dėl palikimo priėmimo ir nuoseklūs veiksmai valdant palikimą gali būti vertinami kaip patikimi pagrindžiant prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Byloje nėra aplinkybių, suteikiančių pagrindą abejoti pareiškėjos išdėstytais faktais.
7. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad J. B. kaip palikėjo S. B. įpėdinis priėmė palikėjo palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (Civilinio kodekso 587 straipsnio 1964 m. redakcija, analogiškai – galiojančio Civilinio kodekso 5.51. 5.50 straipsniai). Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po S. B. mirties jo palikimą priėmė J. B., pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 177, 178 straipsniai).
8. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po S. B., (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.