- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- II-89-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07388-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant T. P., jo atstovui advokatui M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. P. skundą institucijai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamentui dėl nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
T. P. prašo panaikinti 2013 m. spalio 17 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Kauno departamento vyriausiosios specialistės E. J. nutarimą administracinėje byloje Nr. 194928-2 dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142 ¹ str. 1 d. nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
T. P. skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, jog nesutinka, kad transporto priemonė 2013 m. liepos 29 dieną išvyko techniškai netvarkinga. Transporto priemonė dirbo, dėvėjosi važiuodama maršrutu, po to institucija konstatuoja faktą, kad transporto priemonė buvo išleista techniškai netvarkinga. Įmonėje dirba eilė darbuotojų, kurie tikrina transporto priemones. Tai daroma prieš kiekvieną reisą. Sutinka, kad tokie gedimai buvo, jie patys būtų juos nustatę. Įmonėje dirba ne pirmi metai ir yra sukaupęs nemažą patirtį šioje veikloje. Darbai įmonėje organizuojami taip, kad išvengti bet kokio techniškai netvarkingų autobusų išvykimo į liniją. Darbuotojui pareiginiuose nuostatuose numatyti visi atvejai, užkertantys tam kelią. Budinčio mechaniko-sargo pareiginiuose nuostatose yra numatyta pareiga tikrinti išvykstančių į liniją ir grįžtančių autobusų techninę būklę. Taip pat privalo neišleisti į liniją vairuotojų su techniškai netvarkinga ir nešvaria transporto priemone. Taip pat visa eilė pareigų yra numatyta ir vairuotojui-konduktoriui, kuris vairuoja transporto priemonę. Priimant autobusą, vairuotojas privalo patikrinti autobuso komplektiškumą ir techninį stovį. Ypatingas dėmesys kreipiamas įvertinant autobuso stovį po remonto ir techninio aptarnavimo. Išvykstant į liniją iš garažo, kontroliniame punkte dalyvaujant budinčiam mechanikui-sargui vairuotojas patikrina vairo traukių ir stabdžių sistemą, šviesinę signalizaciją bei važiuoklės tvarkingumą. Jeigu tikrinant autobuso techninį stovį randami gedimai, apie tai nedelsiant pranešama dispečerinei ir laukiama kitų nurodymų, t. y. arba keičia transporto priemonę, arba tą pačią remontuoja, jeigu yra smulkus gedimas. Rezervinių transporto priemonių yra daug, todėl nėra jokios problemos, kad turi būtinai išvažiuot konkreti transporto priemonė. Taip pat vairuotojo nuostatuose nurodyta, kad kelyje jis nuolat seka ir vertina prietaisų, atspindinčių autobuso darbą, parodymus, stebi bendrą transporto priemonės veikimą. Tas matyti ir iš jo liudijimo, kad vairuotojas netgi Vilniuje apėjo ir apžiūrėjo transporto priemonę ir tokių trūkumų kaip bėgančių tepalų ar pan. nepastebėjo. Sugedus transporto priemonei kelyje, taip pat numatyta visa eilė priemonių. Vairuotojas išsiaiškina transporto priemonės gedimo pobūdį, praneša keleiviams apie galimybę tęsti kelionę. Taip pat vairuotojas praneša apie gedimą mechanikui ir pasilieka prie transporto priemonės, kol bus suteikta autobusui techninė pagalba arba jis bus nuvilktas į garažą. Vairuotojui griežtai draudžiama išvykti į maršrutą techniškai netvarkingu ir nešvariu autobusu be mechaniko atžymos kelionės lape, taip pat eksploatuoti techniškai netvarkingą autobusą. Visais atvejais stengiamasi, kad būtų užkirstas kelias sugedusiai transporto priemonei dalyvauti eisme. 2013-07-29 autobusas Mercedes Benz apie 4 val. iš Šakių išvyko į Vilnių. Ji buvo patikrinta ir ji buvo techniškai tvarkinga. Tai patvirtina tiek vairuotojas, tiek ir mechanikas. VKTI pareigūnai patvirtina, kad autobusas buvo grįžęs iš reiso ir niekur toliau nevažiavo. 12.48 val. atlikus patikrinimą jie nustatė trūkumus, tačiau nepaėmė iš vairuotojo jokio paaiškinimo apie tai ar transporto priemonė ryte išvažiavo techniškai tvarkinga. Toliau savo kaltinime jie teigia, kad jis neužtikrino, jog vairuotojas J. P. išvyktų techniškai tvarkinga transporto priemone. VKTI darbuotojų parodymai daugiausia remiasi tuo, kad vairuotojas sumokėjo ir neginčijo 10 Lt baudos, kurie jam nėra tokie dideli pinigai. Prašo bylą nutraukti.
Pareiškėjo atstovas advokatas M. S. paaiškino, kad byloje įrodyta, jog autobusas Mercedes Benz 311, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytu periodiškumu buvo praėjęs techninę apžiūrą ir buvo techniškai tvarkingas. Tai patvirtina techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. 301-0028665, taip pat T. P. parodymai (b. l. 71), liudytojų J. P. (b. l. 103), B. L. (b. l. 104), D. Š. (b. l. 105) parodymai. Akivaizdu, kad 2013-07-29 4 val. ryte minėtas autobusas iš UAB „Šakių autobusų parko“ teritorijos išvažiavo techniškai tvarkingas. Tai patvirtina visa eilė liudytojų parodymų. Detaliai atstovaujamasis paaiškino apie sistemą, kurios tikslas yra užkirsti kelią tam, kad neišvyktų techniškai netvarkinga transporto priemonė. Tai patvirtina kelionės lape Nr. 0190667 esančios budinčio mechaniko atžymos, kad autobusas išvažiavo techniškai tvarkingas. Autobusui išvažiuojant iš parko, nebuvo tepalų prabėgimo, nebuvo kiauras išmetimo vamzdis, degė visos lemputės. Kadangi autobusas buvo praėjęs periodinę techninę apžiūrai, tai manyti, kad autobusas buvo techniškai netvarkingas nėra jokio pagrindo. Kitas momentas, kad 2013-07-29 autobuso Mercedes Benz techninio stovio trūkumai buvo nustatyti maždaug po 7 valandų, apie 12 val., autobusui grįžus iš reiso, kurio ilgis yra 340 km ir kurio trukmė buvo 6 val. Visa tai parodo b. l. 71, 100, 104. Byloje nėra jokio įrodymo, galinčio leisti daryti prielaidą, kad 2013-07-29 4 val. autobusas iš UAB „Šakių autobusų parkas“ išvažiavo techniškai netvarkingas. Yra įrodymų ir to neneigia, kad po maršruto autobusas buvo su tam tikrais gedimais. Byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, kad niekas net ir nebandė aiškintis ar 2013-07-29 4 val. autobusas iš UAB „Šakių autobusų parko“ išvažiavo techniškai tvarkingas ar techniškai netvarkingas. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad vėliau nustatyti autobuso Mercedes Benz techninio stovio trūkumai negalėjo atsirasti laikotarpyje nuo 2013-07-29 4 val. iki 2013-07-29 12 val., t. y. autobusui dirbant maršrute. Liudytojai šiuo klausimu ar gedimai galėjo atsirasti maršrute, išsako tiktai savo nuomonę. Daugumos liudytojų nuomone, nustatyti gedimai galėjo atsirasti būtent autobusui dirbant maršrute. Tai patvirtina informacija esanti b. l. 72, 103, 104, 105. Pažymėtina, kad liudytojas vairuotojas J. P. tiksliai nurodo vieno iš trūkumų atsiradimo aplinkybes. Jis teigia, kad priekinis stiklas įtrūko darbo maršrute metu, t. y. grįžtant iš Vilniaus. Jo teiginys yra nuoseklus ir logiškas. Byloje nėra jokios jį paneigiančios informacijos. Pagrindinis įrodymas yra tai, kad buvo nustatyti trūkumai, kad vairuotojas J. P. pripažino savo kaltę ir kad neginčijo jam inkriminuojamo AT pažeidimo. Ta aplinkybė, kad vairuotojas J. P. neginčijo jam inkriminuojamo AT pažeidimo ir jį pripažino, sumokėdamas administraciniame nurodyme siūlomą baudą niekaip negali būti vertinama kaip T. P. kaltės įrodymas. Tai yra jo asmeninė pozicija. Jis turėjo savo teises ir jis galėjo jomis naudotis arba nesinaudoti. T. P. niekaip negali būti už tai atsakingas. Ši aplinkybė niekaip neatitinka įrodymo apibrėžimo, nei leistinumo, nei leidžiamumo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo pat administracinės teisenos pradėjimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė priminti VKTI darbuotojams, kad tai jie privalo įrodinėti kaltę. Byloje posėdžių metu nebuvo nustatyta nei vieno įrodymo, kad T. P. padarė šį pažeidimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., prašo šią bylą nutraukti neesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str. 1 d., bylą išnagrinėjo institucijos atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 1 ir 3 dalys nurodo, kad eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms; transporto priemonės, dalyvaujančios eisme, techninę būklę, registravimą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas. Keleivine transporto priemone 2013 m. liepos 29 d. keleivius vežęs AB ,,Šakių autobusų parkas“ vairuotojas J. P. pripažino padaręs administracinį pažeidimą pagal ATPK 142² straipsnio 1 dalį .Pareiškėjas, 2013 m. liepos 29 d. būdamas UAB „Šakių autobusų parkas“ direktoriumi, t. y. eidamas tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo pareigų vykdymu, turėjo pareigą elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai pagal protingo, sąžiningo ir apdairaus vežėjo elgesio standartą, užtikrinant, kad bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, t. y. kad keleiviai bus saugiai vežami techniškai tvarkingomis keleivinėmis transporto priemonėmis laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pagal byloje esančius įrodymus, remiantis UAB „Marijampolės techninės apžiūros centras“ Šakių techninės apžiūros stoties pateiktą išvadą, 2013 m. liepos 29 d. Keleivinės transporto priemonės techninė būklė neatitiko Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 (Žin., 2008, Nr. 88-3550; 2013, Nr.7-312) 2 priedo nuostatų, t. y. buvo nustatyti net 5 dideli trūkumai, reiškiantys, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba kiti esminiai neatitikimai (Techninių reikalavimų 16 punktas). Nustatyta Transporto priemonės stabdymo įranga - 1.2.1. b) punktas. Transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas. Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos; 1.4.2. Transporto priemonės stovėjimo stabdžio veikimas ir efektyvumas. Stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausią leidžiamą masę, mažesnis kaip 16 proc; 2) 3 skyrius „Matomumas" - 3.2.a) punktas. Stiklų būklė. Stiklas arba permatomas skydas, suskilęs, įtrūkęs, turi kitų neleistinų pažeidimų arba stiklo šviesos laidumas neatitinka nustatytų reikalavimų; 3) 4 skyrius „Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga" - 4.1.2 punktas. Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos). Sureguliavimas. Skleidžiamos šviesos srauto pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų; 4.5.1.a) punktas. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai. Būklė ir veikimas. Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis; 4) 6 skyrius „Važiuoklė“ (laikantysis kėbulas, rėmas) ir prie jos tvirtinamai mazgai" - 6.1.2 a) punktas. Išmetimo vamzdis ir duslintuvas. Išmetimo sistema nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; 5) 8 skyrius „Neigiami veiksniai", 8.2.2.2 c) punktas. Dyzelinio variklio išmetamosios dujos. Dūmingumas. Variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti (variklis tepaluotas, dūmingumas netikrintas). Prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad T. P. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 ² str. 1 d.
Nagrinėjamojoje byloje nekyla ginčas dėl transporto priemonės nustatytos techninės būklės patikrinimo metu. Byloje kyla ginčas dėl to, kada patikrinimo metu užfiksuoti techninės būklės defektai atsirado.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 1 dalyje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus KET numatytus atvejus. .....“, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Motorinės transporto priemonės, priekabos, dalyvaujančios eisme, techninę būklę, registravimą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas“. ATPK 142 ² str. 1 d. konstatuota, kad ,,Keleivių vežimas keleiviniu kelių transportu, kurio apipavidalinimas, techninė ar sanitarinė būklė neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, – užtraukia baudą vairuotojams iki vieno šimto litų ir vežėjams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų“.
Kaip matyti iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr.301-0031419 išvados, transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų, todėl negali būti eksploatuojama (b. l. 16).
Liudytojas A. U. paaiškino, kad patikrinimą atliko Šakių autobusų stotyje, autobusas buvo grįžęs iš reiso. Tikrino liepos 29 dieną, apie 11.55 val. Pastebėjo, kad priekiniame stikle yra įtrūkimas. Nusiuntė autobusą į Šakių techninę aptarnavimo stotį patikrinti. Buvo nustatyti trūkumai: Stabdymo įranga. Priekinis stiklas įtrūkęs. Apšvietimo trūkumai arba dega lemputės, arba ne. Važiuoklės tvirtinimo mazgai, buvo išmetimo sistema kiaura, ėjo dūmai, nustatomas didelis trūkumas. Buvo skysčių didelis nutekėjimas, jeigu rašoma, kad didelis trūkumas. Vairuotojas dalyvavo apžiūroje. Jis sutiko su visais pažeidimais. Vairuotojas neaiškino, kada atsirado gedimai, atrodo sakė, kad stiklas anksčiau išmuštas. Vairuotojas ir baudą sumokėjo už šiuos pažeidimus. Negali atsakyti ar šie gedimai atsiranda transporto priemonę eksploatuojant, ar jai stovint (b. l. 100).
Liudytojas G. L. paaiškino, kad liepos 29 dieną važiavo į Šakius tikrinti autobusų techninės būklės. Atvažiavo Šakių autobusų parko autobusas, įsuko į stotį. Pamatė, kad buvo įskilęs autobuso priekinis stiklas. Buvo didelis trūkumas, vairuotojo matymo pusėje, tai trūkumas, kuris kelia pavojų eismui. Kartu su techninio parko kontrolieriumi patikrino autobuso techninę būklę. Kai palindo po autobusu, matėsi didelis tepalų prasisunkimas iš variklio skyriaus. Pradžioje pagalvojo, kad kiauras kuro bakas, nesant bako buvo labai daug lašų. Pamatė, kad tepalų žymė eina nuo variklio, per visą automobilį. Vairuotojas sakė, kad neseniai buvo darytas pavarų dėžės remontas. Vairuotojas sutiko, pats suprato priežastį. Buvo neteisingai sureguliuotos šviesos, nedegė rūko žibinto viena lemputė. Išmetimo vamzdis buvo kiauras, buvo dūmingumo nutekėjimas. Aplink skylę buvo pajuodavę. Kadangi prakiuręs išmetimo vamzdis, netikrino dūmingumo. Dar buvo nepakankamas stabdymo efektyvumas. Vairuotojas matė trūkumus, sutiko su jais (b.l.102).
Liudytojas R. M. paaiškino, kad liepos 29 dieną atliko techninę apžiūrą. Dalyvavo inspektoriai, vairuotojas. Buvo patikrinti autobuso stabdžiai, kompiuteris fiksavo trūkumus. Šviesos nesureguliuotos, išmetimo vamzdis kiauras, tepalai. Buvo stiklo įtrūkimas, kiek įtrūkęs nepamena. Jeigu vairuotojui netrukdo, tai nerašo, reiškia įtrūkimas buvo vairuotojo matomumo zonoje. Šviesos, rūko žibinto galinis nešvietė, išmetimo vamzdis buvo kiauras, tepaluota. Vairuotojas dalyvavo patikrinime (b.l.102).
Liudytojas J. P. paaiškino, kad liepos 29 dieną, 4 valandą ryto išvažiavo į maršrutą Šakiai - Vilnius. Išvažiavo su techniškai tvarkingu autobusu, nes mechanikas pasirašo ant kelionės lapo. Tą dieną tikrino L.. Jis patikrina šviesas, patikrina techninį autobuso stovį, pasižiūri traukes, išmetimo vamzdžius, ar tepalai nebėga, stabdžius. Jeigu būna techniškai netvarkingas autobusas, nevažiuoji. Šiuo atveju autobusas buvo tvarkingas, išvažiavo. Reisas užtruko 6 valandas, 340 kilometrų nuvažiavo. Niekas neatsitiko. Grįžtant, tarp Lekėčių yra labai blogas kelias, žvyrkelis, sutiko sunkvežimį ir įskėlė priekinį stiklą. Grįžus į Šakius, atvyko inspekcija ir nurodė važiuoti į techninės apžiūros stotį. Patikrino techninę autobuso būklę ir rado, kad stabdžių efektyvumas nepakankamas, nors važiuojant to nejuto. Nustatyta, kad prateka tepalai, duslintuvas kiauras. Vilniuje apėjo autobusą, tepalas nebėgo. Įtrūkęs duslintuvas pusantro ar centimetras. Variklis dirba, nesigirdi. Tepalai nuo priekio atbėgę, pro variklio tarpinę tekėjo. Nebuvo jokio purvo sluoksnio, viskas šviežiai. Nedegė gale priešrūkinis žibintas, lemputė perdegė. Šviesos nesureguliuotos, tačiau jų nereikėjo, nes buvo vasara. Sutiko su paskirta bauda (b. l. 103).
Liudytojas B. L. paaiškino, kad liepos 29 dieną dirbo budinčiu mechaniku ir sargu. Funkcijos - patikrinti autobusus ir išleisti į reisą. Teko išleisti autobusą į Vilnių, vairuotojas buvo P.. Atvažiavo autobusas ant duobės, patikrino šviesas, stabdžių šlangeles, viskas buvo tvarkoje, jokių pažeidimų neįžiūrėjo. Stiklas buvo tvarkoje. Išmetimo vamzdis buvo tvarkoje, tepalų nesimatė. Stendo šviesoms tikrinti neturi. Apšvietimo kampo nenustato, jeigu turi įtarimų, nukreipia į techninės apžiūros stotį. Pasirašė į kelionės lapą, kad autobusas tvarkingas. Gedimai galėjo atsirasti ir reise (b. l. 104).
Liudytoja D. Š. paaiškino, kad vadovauja dispečerinei tarnybai. Už autobusų tvarkingumą atsakinga techninė tarnyba. Darydama paskyrimą, autobuso techninę būseną žino. Šis autobusas buvo techniškai tvarkingas. Už techninę apžiūrą atsakingas technikinio skyriaus viršininkas - R. S.. Ryte, išvažiuojant autobusui, yra praleidimo punktas, mechanikas ir jis tikrina išvažiuojantį autobusą. Liepos 29 dieną tikrino B. L., jis dirbo tada mechaniku. Transporto priemonė išvažiavo tvarkinga. Po reiso grįžo netvarkingas autobusas (b. l. 105).
Iš šių įrodymų visumos nustatyta, kad keleivinė transporto priemonė, kuriai nustatyti techninės būklės defektai, dalyvavo viešajame eisme ir išvyko reisu Šakiai-Vilnius.
Pareiškėjo ir jo atstovo argumentai yra prielaidos, nepagrįstos objektyvių įrodymų visuma. Paaiškinimai apie tai, kad visi nurodyti transporto priemonės techninės būklės gedimai (įtrūkęs stiklas, darbinio stabdžio, stovėjimo stabdžio nepakankamas efektyvumas, žibintų, išmetimo vamzdžio ir duslintuvo defektai) galėjo atsirasti būtent reiso metu yra neįtikinami ir nelogiški. Aplinkybė, kad bendrovėje yra sukurta kontrolės sistema, keleivinis transportas prieš reisą yra tikrinami specialistų nepaneigia teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad 2013-07-29 transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo T. P. skundas netenkintinas.
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1 d.1 p. teismas
nutaria:
pareiškėjo T. P. skundą atmesti.
2013 m. spalio 17 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento vyriausiosios specialistės E. J. nutarimą administracinėje byloje Nr. 194928 - 2 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.