- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-43-300/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00803-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo M. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 straipsnį 100,00 Lt (vieno šimto litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nubaustas už tai, kad 2012-10-01, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sporto salės, įvykusio konflikto metu su T. M. dėl neteisingai pastatyto automobilio, įžūliais veiksmais kibo prie T. M., pastūmė jį, dėl to konflikto metu liko sulaužyti T. M. priklausantys akiniai, ir tuo M. Š. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė teisės pažeidimą, nedidelį chuliganizmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M. Š. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012-11-06 nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas baudą, rėmėsi nukentėjusio T. M. ir policijos pareigūno D. J. parodymais, nors D. J. parodymai paremti tik tais duomenimis, kuriuos nurodė nukentėjusysis savo skunde. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu niekas iš dalyvavusių įvykyje nepatvirtino nukentėjusiojo T. M. parodymų, o iš liudytojų G. Č., D. Z., O. B., A. M. parodymų, duotų bylos nagrinėjimo metu, apeliantas mato, kad pats nukentėjusysis elgėsi provokuojančiai – keikėsi necenzūriniais žodžiais, reikalavo patraukti ne vietoje pastatytą automobilį, ėjo agresyviai nusiteikęs link jo. Dėl to mano, kad teismas nepagristai rėmėsi vien tik nukentėjusiojo ir pareigūno parodymais, ir nepagrįstai kritiškai įvertino ir atmetė liudytojų parodymus. Nurodo, jog neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, nedelsiant pasišalino iš įvykio vietos, viskas truko labai trumpai. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu nurodomos 2012-10-01, apie 20.30 val., įvykusio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo T. M. aplinkybės vertintinos kaip asmeninis konfliktas, nesukėlęs pasekmių, numatytų ATPK 174 straipsnio dispozicijoje, t. y. įvykio metu nebuvo sutrikdyta jame dalyvavusių asmenų rimtis ar viešoji tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais susijusiais su apylinkės teismo sprendimo neteisėtumu. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl pažeidimo sudėties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ir liudytojus, nurodė, kodėl ir kokiais įrodymais remiasi priimdamas sprendimą. Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad M. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
Ir nors M. Š. neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą ir nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu niekas iš dalyvavusių įvykyje nepatvirtino nukentėjusiojo T. M. parodymų, o iš liudytojų G. Č., D. Z., O. B., A. M. parodymų matyti, kad pats nekentėjusysis elgėsi provokuojančiai – keikėsi necenzūriniais žodžiais, reikalavo patraukti ne vietoje pastatytą automobilį, ėjo agresyviai nusiteikęs link jo, tačiau tai, kad M. Š. vis dėlto kaltas dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo, įrodo nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiojo T. M. parodymai, duoti viso proceso metu. Jis tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek kitą dieną po įvykio rašytame pareiškime nurodė, kad jam važiuojant namo pamatė kliūtį –pastatytą automobilį, pro kurį negalėjo pravažiuoti, matydamas šalia stovinčius jaunuolius jiems pasignalizavo bei prasidaręs langą pasakė, kad patrauktų automobilį. Tada savo atžvilgiu iš jaunuolių išgirdo necenzūrinius žodžius ir vėl pasignalizavo, po to prie jo atėjo M. Š. ir atidaręs jo automobilio dureles pradėjo jį kumščiuoti, taip sulaužydamas jo akinius. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamojo posėdžių metu apklausti liudytojai – G. Č., D. Z., O. B., A. M. – iš tiesų nurodė kitokias įvykio aplinkybes, nei nukentėjusysis, tačiau pastebėtina tai, kad visi jie, kaip ir apeliantas, parodė, kad T. M. išlipęs iš automobilio agresyviai nusiteikęs ėmė eiti link M. Š., po to M. Š. stumtelėjo T. M. ir nuėjo atrakinti sporto salės. Taigi M. Š. neneigia stumtelėjęs nukentėjusįjį, tiesiog nurodo kitokį, nei nukentėjusysis, įvykusios situacijos mechanizmą. Vertindamas tokius apelianto ir liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį į tokių parodymų prigimtį. M. Š., kaip atsakomybėn traukiamas asmuo, gali sąmoningai duoti melagingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos, kitaip nei nukentėjusiajam ar liudytojui. Vertinant nukentėjusiojo ir liudytojų – G. Č., D. Z., O. B., A. M. – iš esmės prieštaringus parodymus, būtina kreipti dėmesį į galimą subjektyvių ar objektyvių faktorių įtaką jų parodymams. Šioje teisinėje situacijoje atkreipiamas dėmesys ne tik į nelogiškus aptariamų liudytojų parodymus, bet ir šių liudytojų santykius su apeliantu – visi jie draugai. Be to, sutinkant su liudytojų G. Č., D. Z., O. B., A. M. parodymais, būtų galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis, būdamas agresyviai nusiteikęs, priėjęs prie M. Š. leidosi jo stumdomas, po to sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina visiškai nelogiška agresyvaus asmens elgsena, kaip ir tai, kad asmuo, būdamas vienas, pats provokuotų konfliktą prieš būrį jaunuolių. Dėl to, kas paminėta, apygardos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, liudytojų G. Č., D. Z., O. B., A. M. parodymus nelaiko objektyviais, ir sprendžia, kad remtis jais, kaip teisingais, besąlygiškai patvirtinančiais M. Š. versiją, nėra pagrindo.
Įvertinęs T. M. parodymus ir jo parodymus, patvirtinančius anksčiau išdėstytus ir išanalizuotus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad netikėti T. M. parodymais nėra pagrindo, todėl jo parodymai laikytini patikimu įrodymų šaltiniu. Kartu pastebėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių T. M. turėtų pagrindą melagingai apkalbėti M. Š., tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiajam be jokios priežasties apkaltinti M. Š. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo.
Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl M. Š. kaltės, ir, remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad M. Š. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius, todėl naikinti nutarimą ir administracinę bylą M. Š. atžvilgiu nutraukti, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Dėl šių priežasčių apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą nepakeistą ir M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.