Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-22 · Byla Nr. N-444-2008-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-22
Bylos Nr.
N-444-2008-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N–1–2008/2006Procesinio sprendimo kategorija – 32(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. (S. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 21 d. nutarties S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) 2006 m. birželio 9 d. nutarimu S. B. buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 150 litų bauda už tai, kad 2006 m. gegužės 27 d., apie 9 val. 35 min., Klaipėdos rajone, kelio Klaipėda - Liepoja 15 kilometre, vairuodamas automobilį, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės. Nutarime konstatuota, kad tokia veika S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 54, 145, 153 punktų reikalavimus.

II.

S. B. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Jis nurodė, kad prie įvažiavimo į kelią Klaipėda - Liepoja buvo laikinas ženklas, draudžiantis eismą, tačiau paaiškinus šalia kelio buvusiam pareigūnui, kad S. B. būtina nuvažiuoti į Klaipėdą, pareigūnas patraukė ženklą ir leido pravažiuoti iki apsisukimo skiriamojoje juostoje. S. B. teigimu, nuvažiavęs iki skiriamojoje juostoje esančio apsisukimo, įvažiavo į šį apsisukimą, sukdamas link Klaipėdos įsitikino, kad iš dešinės pusės nėra transporto priemonių, pradėjo važiuoti, tačiau tuo metu iš kairės pusės pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. S. B. nuomone, autoįvykio priežastis yra tai, kad nebuvo jokių kelio ženklų, įspėjančių apie eismą abiem kryptimis, todėl jis važiavo kaip įprasta, negalėdamas numatyti, kad išvažiuoja į kelią, kuriame eismas vyksta abiem kryptimis.

III.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 21 d. nutartimi S. B. skundą atmetė, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad eismo įvykis įvyko kelio Klaipėda - Liepoja penkioliktame kilometre. Iš eismo įvykio schemos, policijos pareigūno Mariaus Ukso, patraukto atsakomybėn asmens S. Bykovo, nukentėjusiojo V. V. paaiškinimų iš karto po eismo įvykio teismas nustatė, kad eismas S. B. važiavimo kryptimi, išvažiuojant iš Peskojų kaimo į kelio kryptį Klaipėda – Palanga, buvo uždarytas dėl vykusių dviračių varžybų, eismas abiem kryptimis buvo organizuojamas kelio dalimi Palanga - Klaipėda. Teismas konstatavo, kad S. B. paaiškinimas paneigia jo teiginį, jog jis nesuprato, kad abipusis eismas yra nukreiptas kelio dalimi Palanga - Klaipėda.

Teismas padarė išvadą, kad S. B. veiksmai prieštaravo saugaus eismo reikalavimams, nurodytiems KET 53, 54, 145 ir 153 punktuose, ir buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu. Nors nebuvo ženklų, įspėjančių apie eismą kelio dalyje Palanga-Klaipėda, tačiau vairuotojas galėjo ir privalėjo iš viseto aplinkybių suprasti, kad eismas dėl tam tikrų priežasčių yra organizuojamas kitaip nei įprasta.

III.

S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Taip pat pažymėta, jog S. B. jokiuose paaiškinimuose nenurodė, kad suprato apie eismą abiem kryptimis. Priešingai, apelianto teigimu, jis nors ir suprato, kad vyksta kažkas neįprasto, tačiau apie eismą abiem kryptimis neįtarė ir pareigūno nebuvo įspėtas.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

S. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą (KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą).

Šis pažeidimas S. B. inkriminuotas už tai, kad jis kelyje Klaipėda – Liepoja, skiriamojoje juostoje esančiame apsisukime, sukdamas link Klaipėdos, neįsitikino, ar iš abiejų pusių nėra transporto priemonių, todėl susidūrė su iš kairės pusės atvažiuojančiu automobiliu ir apgadino transporto priemones.

Faktinės įvykio aplinkybės neginčijamos.

Tačiau apeliantas savo kaltę dėl eismo įvykio neigia, remdamasis tuo, kad ta kelio dalimi, į kurią jis įsukinėjo, įprastai eismas vyksta viena kryptimi, todėl jis privalėjo įsitikinti tik tuo, ar nėra atvažiuojančių automobilių iš dešinės pusės.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju sprendžiant S. B. administracinės atsakomybės klausimą, nepakanka konstatuoti formalią atitinkamo S. B. elgesio priežastį - kelio ženklo, įspėjančio apie dvipusį eismą ginčo kelio dalimi, nebuvimą. Turi būti įvertinta visuma aplinkybių, susijusių su S. B. galimybėmis suprasti atitinkamai pasikeitusias eismo sąlygas.

Byloje nustatyta, kad S. B. buvo sustabdytas policijos pareigūno, kuris paaiškino, kad dėl dviračių lenktynių draudžiamas automobilių eismas kelio dalimi Liepojos kryptimi, tačiau S. B. leista apsisukti arčiausiai esančiame apsisukime į kitą kelio dalį, siekiant važiuoti Klaipėdos kryptimi. Taigi S. B. buvo žinoma, kad eismo tvarka šiame kelyje yra pasikeitusi. Todėl jis, išimties tvarka leidus jam įvažiuoti į kitą kelio dalį, privalėjo įsitikinti, kad atlikdamas tą manevrą nesukels pavojaus eismo saugumui. Todėl jam išvažiuojant iš apsisukimo į kelio dalį, kuria eismas dėl minėtų laikinų priežasčių buvo pertvarkytas į eismą abiem kryptimis, įvykęs autoįvykis buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su S. B. neatsargiu elgesiu, kuriuo buvo pažeisti KET reikalavimai (įskaitant KET 145 punkto reikalavimą prieš pradedant važiuoti, persirikiuojant ir kitai keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams) ir sudarytas pavojus eismo saugumui.

Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad S. B. pažeidė KET reikalavimus ir ta veika buvo autoįvykio priežastis.

Nuobauda S. B. paskirta sankcijos ribose (baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkis), laikantis ATPK 30² straipsnyje nustatytų baudų skyrimo taisyklių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra pagrįsti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius