- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- AN2-162-334/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00026-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. P. ( toliau – pažeidėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu D. P. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda už tai, kad jis 2017-12-08 apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 7, neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, kai ši teisė jam atimta, vairavo transporto priemonę Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas ta pačia kryptimi, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje sustojusio (duomenys neskelbtini) automobilio Mercedes-Benz 1324, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė ir apgadino svetimą turtą. Po eismo įvykio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 219.1 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde D. P. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarimo dalį, kuria D. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti.
3. Pažeidėjas skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to netinkamai taikė įstatymą ir priėmė neteisėtą bei neteisingą procesinį sprendimą. D. P. teigia, kad patys policijos pareigūnai savo iniciatyva parodė liudytojui A. J. pažeidėjo nuotrauką ir sakė, kad tai tikriausiai automobilį vairavęs asmuo, tačiau A. J. nepatvirtino, kad tai tikrai automobilį vairavęs asmuo. Nurodo, kad M. D. patvirtino, jog būtent jis vairavo automobilį ir šie jo parodymai iš esmės nebuvo paneigti nei A. J. parodymais, nei vaizdo kamerų medžiaga, nei kokiais nors kitais įrodymais. Teigia, kad pažeidėjas buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą remiantis vien liudytojo A. J. parodymais, kuris kaip minėta nepatvirtino, kad transporto priemonę vairavo D. P.. Pažeidėjo manymu, remiantis vien tik prielaidomis ir spėlionėmis asmuo negali būti pripažintas padaręs administracinį nusižengimą. Be to pažeidėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl kaip netinkami ir/ar nepatikimi yra vertinami liudytojo M. D. parodymai. D. P. mano, kad policijos pareigūnai savo veiksmais t.y. nurodydami, jog transporto priemonę vairavo būtent D. P., padarė grubų procesinį pažeidimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, kadangi padaryta mažareikšmė 5,00 Eur dydžio turtinė žala.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl D. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
7. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant D. P.administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė visus įrodymus ir savo išvadas dėl D. P.kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog D. P.kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, patvirtina byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti duomenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, eismo įvykio vietos schemoje, vaizdo įraše, policijos pareigūnų T. G., A. S. tarnybiniuose pranešimuose, o taip pat liudytojų G. M., A. J., R. I., K. V. paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. I., K. V., A. J., T. G., M. D., A. S. ir iš dalies paties administracinėn atsakomybėn patraukto D. P.parodymai. Šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję ir patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes.
10. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, pažeidėjas ginčydamas teismo sprendimą, teigia, kad jo kaltė padarius administracinį nusižengimą grindžiama išimtinai tik liudytojo A. J. parodymais, kuris apklausiamas teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai ir užtikrintai patvirtinti, jog D. P. vairavo automobilį Audi A6. Tačiau su šiuo pažeidėjo argumentu sutiktina tik iš dalies, kadangi visais atvejais turi būti vertinama proceso dalyvio (šiuo atveju liudytojo) parodymų visuma, o ne atskiros šios visumos dalys. Iš tiesų, liudytojas A. J. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 100 procentų negali pasakyti ar D. P. vairavo automobilį, tačiau pažymėjo, jog asmuo vairavęs automobilį Audi A6 buvo labai panašus į D. P.. Visgi, teisėjai perskaičius byloje esantį A. J. 2017 m. gruodžio 8 d. rašytinį paaiškinimą (b. l.11), liudytojas parodė, kad jis iš matymo seniai pažįsta D. P. ir yra 99 procentais įsitikinęs, jog tai buvo D. P.. Taigi, tuo liudytojas A. J. iš esmės patvirtino, kad būtent D. P. vairavo Audi A6 automobilį. Be to, kitose nagrinėjamo įvykio detalėse liudytojo A. J. parodymai bei jo rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės taip pat sutampa. O būtent, jis parodė, kad po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio ir priėjęs prie Audi A6 automobilio, paprašė vairuotojo pasilikti eismo įvykio vietoje; matė, kad automobilio vairuotojas buvo vidutinio kūno sudėjimo, trumpų šviesių plaukų, apie 35-40 metų amžiaus; pastebėjus, kad Audi A6 automobilis pajudėjo, jis antrą kartą priėjo prie Audi A6 vairuotojo ir paprašė jo pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau pastarasis iš eismo įvykio vietos nuvažiavo; policijos pareigūnams parodžius dvi, galimai vairavusių asmenų nuotraukas, jis nurodė, kad vairavo asmuo panašesnis į D. P.. Pažymėtina, kad 2018 m. kovo 9 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. J., aiškindamas aplinkybes apie asmenį vairavusį automobilį Audi A6, parodė į D. P., kaip asmenį labai panašų į automobilio Audi A6 vairuotoją. Ir nors liudytojas A. J. teismo posėdžio metu negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti, jog automobilį Audi A6 vairavo būtent D. P., tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų teisingumu ir patikimu, juolab, kad eismo įvykio metu liudytojas bent du kartus buvo priėjęs prie automobilio Audi A6, kalbėjo su vairuotoju ir policijos pareigūnams pateikė detalų vairuotojo apibūdinimą. Šais aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Dėl šio, darytina išvada, kad liudytojas A. J. matė, jog būtent D. P. įvykio metu vairavo automobilį, tačiau dėl asmeninių sumetimų nenori vienareikšmiškai to patvirtinti. Liudytojo A. J. nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja ir liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų T. G. ir A. S. parodymai. Šie liudytojai parodė, jog liudytojas A. J. pats pateikė vairuotojo, pasišalinusio iš eismo įvykio, apibūdinimą. Be to, liudytojas A. S. parodė, kad nustačius automobilio savininką, t.y. automobilis registruotas R. I. vardu, jis paskambino Š., , kuris bendrauja su R. I., ir paklausė, kur galima rasti R. I., nes norima pašnekėti dėl eismo įvykio, tačiau jam buvo atsakyta, kad automobilis perduotas ir dabar juo naudojasi P.. Paklausus liudytojo A. J. ar jis pažįsta D. P., pastarasis atsakė, kad žino jį ir galėjo būti jis, nes labai panašus buvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnai savo iniciatyva įvardino D. P., kaip automobilio Audi A6 vairuotoją. Aplinkybė, kad siekiant patvirtinti liudytojo A. J. nurodytas aplinkybes bei nustatyti asmenį, vairavusį automobilį Audi A6 eismo įvykio metu, policijos pareigūnai pateikė panašių asmenų nuotraukas atpažinimui, nelaikytina procesiniu pažeidimu. Pažymėtina, kad tiek liudytojo A. J., tiek ir policijos pareigūnų T. G. ir A. S. parodymai viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs, detalūs ir sutapo tarpusavyje bei atitiko rašytinius nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenis. Be to, apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jie buvo įspėti ir dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Minėtų liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi taip pat nenustatytas. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo A. J. parodymus (jų visumą) laikė teisiškai reikšmingais ir jais skundžiamame nutarime vadovavosi konstatuodamas, kad būtent pažeidėjas D. P. vairavo automobilį eismo įvykio metu.
11. Šių išvadų niekaip nepaneigia ir apeliaciniame skunde pažeidėjo dėstoma pozicija, kad automobilį Audi A6 vairavo M. D.. Pažymėtina, kad apie įvykio aplinkybes pažeidėjas D. P. davė parodymus tik pirmosios instancijos teisme. Jis parodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. paprašė M. D. pavairuoti automobilį Audi A6, nes pats neturi teisės vairuoti kelių transporto priemones. M. D. jį nuvežė į sporto klubą ir palikęs išvažiavo bei sutartu laiku neatvažiavo jo paimti. Teismo posėdžiu metu liudytojas M. D. parodė, kad jie su D. P. yra draugai, bendrauja 5-6 metus. Liudytojas M. D. parodė, kad nuvežęs D. P. į sporto klubą, važinėjo po miestą ir sankryžoje kliudė (duomenys neskelbtini) automobilį bei pasišalino iš įvykio vietos. Jis įvykio vietoje sustojęs nebuvo, tik stabtelėjo, bet su niekuo nebendravo. Tačiau, kiek vėliau, to paties teismo posėdžio metu, peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytojas M. D. savo parodymus pakeitė, teigdamas, kad galimai neatsimena, jog bendravo su žmogumi išlipusiu iš (duomenys neskelbtini)“ automobilio. Akivaizdu, kad liudytojas M. D. negalėjo nurodyti tikslių eismo įvykio aplinkybių, juolab, kad ir liudytojas A. J. įvykio metu tiesiogiai bendravęs su vairuotoju, kategoriškai neigė, jog M. D. vairavo automobilį Audi A6. Taigi, liudytojo M. D. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi jo nurodytos aplinkybės neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų eismo įvykio aplinkybių bei prieštarauja liudytojo A. J. parodymams, kurie kaip minėta, yra nuoseklūs ir nekeliantys abejonių. Kita vertus, pritariant pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvams, iš tiesų yra visiškai nelogiška, jog D. P. būtų davęs jo naudojamą automobilį vairuoti asmeniui neturinčiam teisės vairuoti kelių transporto priemones. Ir nors pažeidėjas teismo posėdžiu metu nurodė, jog nežinojo, kad M. D. neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau tai yra neįtikima, juolab, kad jie yra draugai ir bendrauja 5-6 metus. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. P. ir M. D. pateikta versija, jog būtent M. D. įvykio metu vairavo automobilį Audi A6, nėra patvirtinta, priešingai ją paneigia objektyvūs bylos įrodymai.
12. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus bei pagrįstai pripažino juos pakankamais nustatyti D. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu teismas
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.