Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-01-13 · Administracinė byla Nr. I-43-121/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-13
Bylos Nr.
I-43-121/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška (pirm.), Nijolė Šidagienė (pran.), Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
S. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
Trečiasis asmuo
VSDFV
Advokatai
Ingrida Ivanovienė
Kategorijos
  • 6.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-43-121/2011Procesinio sprendimo kategorija 6.3.3., 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2011 m. sausio 13 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovės atstovei Virginijai Sperskienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Daliai Cirtautienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Ukmergės skyriui, tretysis suinteresuotas asmuo – VSDFV, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2008-02-08 patikslintu skundu prašo: 1) panaikinti VSDFV Ukmergės skyriaus 2007-06-29 sprendimą Nr. (5.20) S-2296 ir VSDFV 2008-01-16 sprendimą Nr. (6.5)-I-310 bei įpareigoti skyrių nuo 2007 metų balandžio mėnesio 19 dienos paskirti našlaičio pensiją neįgaliam S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau- Pensijų įstatymas) 38 straipsnio norma neprieštarauja Konstitucijos 29 bei 52 straipsniams ta apimtimi, kad nuo vaikystės visiškai nedarbingiems asmenims neįgalumas (invalidumas) nuo vaikystės yra nustatomas po to, kai asmeniui sukako 18 metų; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad jos sūnus S. M. yra neįgalus nuo gimimo, dėl savo sveikatos būklės jis niekada nedirbo. Pirmą kartą invalidumas S. M. nustatytas 1983-06-27, kai pastarasis buvo sulaukęs 20 metų amžiaus, kad sūnui nereikėtų atlikti karo prievolės. Iki 1983 m. nesikreipė dėl neįgalumo nustatymo, kadangi užteko pajamų sūnui išlaikyti. Po sutuoktinio mirties 2007-04-19 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Ukmergės skyrių dėl našlaičio pensijos neįgaliam sūnui paskyrimo, tačiau skyrius 2007-06-29 raštu Nr. (5.20) S-2296 atsisakė šią pensiją skirti, nurodęs, kad sūnus neatitinka Pensijų įstatymo 38 straipsnio reikalavimų, kadangi jis nebuvo pripažintas neįgaliu iki 18 metų, analogišką atsakymą pateikė ir VSDFV 2008-01-16 rašte Nr. (6.5)-I-310. Pareiškėja nesutinka su atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens motyvu, kadangi, nustačius jos sūnui neįgalimą, yra nurodyta, kad darbingumo lygio priežastis (iki 2005-07-01- invalidumo) yra liga arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės, kas reiškia, kad neįgalus jis buvo ir iki 18 metų amžiaus, ir po to, o aplinkybė, kad dėl neįgalumo nustatymo buvo kreiptasi tik po to, kai sūnui sukako 20 metų, jo būklės nekeičia. Sprendimas priimtas formaliai traktuojant Pensijų įstatymo 38 straipsnio nuostatas, todėl jis neteisėtas. Vadovaujantis 1994-07-18 Pensijų įstatymo 35 str. 1 dalimi, mirusiojo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie tapo invalidais iki 18 metų, turi teisę gauti našlaičių pensiją, ši įstatymo nuostata galiojo nuo 1995-01-01 iki 2005-07-01, iki įsigaliojo Pensijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.X-209, o pagal šiuo metu galiojančio Pensijų įstatymo 38 str. 1 dalį teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Taigi, atsižvelgus į šias normas, darytina išvada, kad, jeigu S. M. teisė į našlaičio pensiją būtu atsiradusi galiojant 1994 metų Pensijų įstatymui, jis ją gautų, nors ir buvo pripažintas neįgaliu nuo vaikystės būdamas vyresnis nei 18 metų. Dėl to mano, kad Pensijų įstatymo 38 straipsnio nuostatos prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio, numatančio, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip

pat 52 straipsnio, numatančio, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, nuostatoms (b.l.2-5).

Atsiliepimas

Atsakovas, atsikirsdamas į skundą, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad sprendimas neskirti S. M. našlaičio pensijos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Paaiškina, jog nuo 2005-07-01 įsigaliojusios Pensijų įstatymo redakcijos 38 str. 1 dalis nustato, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau- Nuostatai) 58.9 punktą prie prašymo dėl našlaičio pensijos skyrimo turi būti pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota neįgalumo ar darbingumo lygio pažyma (valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iki 2005 m. liepos 1 d. išduota invalidumo pažyma), jeigu teisė gauti našlaičio pensiją priklauso nuo asmens neįgalumo (invalidumo). Kadangi Kauno psichiatrijos MDEK pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog S. M. invalidu iš vaikystės pirmą kartą buvo pripažintas 1983-06-27, t.y. būdamas vyresnis nei 18 metų, atsakovas, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 38 str. 1 dalies nuostatomis, 2007-06-29 raštu Nr. (5.20) S-2296 pagrįstai atsisakė skirti S. M. našlaičio pensiją, nes jis nebuvo pripažintas neįgaliuoju iki 18 metų (b.l. 40-40A).

Trečiasis suinteresuotas asmuo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal nuo 2005-07-01 galiojančios redakcijos Pensijų įstatymo 36 str. 1 dalį (nuo 2007-01-01- 38 str.1 dalis) teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005-07-01- invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), o dokumentai, būtini našlaičių pensijų skyrimui, išvardyti Nuostatų 58 punkte, kuris nurodo, kad, be kitų dokumentų, prie prašymo taip pat reikia pateikti Darbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos išduotą darbingumo lygio pažymą (iki 2005m. liepos l d.- invalidumo pažymą). Remiantis MDEK invalidumo pažymėjimu Nr.(duomenys neskelbtini), S. M. invalidu iš vaikystės buvo pripažintas 1983-06-27, t.y. kai jam buvo sukakę 18 metų. Kadangi S. M. invalidu nuo vaikystės pripažintas būdamas vyresnis nei 18 metų, jis neatitiko Pensijų įstatymo 36 str. 1 dalies reikalavimų (nuo 2007-01-01- 38 str.1 dalis), todėl jam teisėtai ir pagrįstai nuspręsta neskirti našlaičių pensijos už 2007-04-19 mirusį tėvą. Vadovaujantis ABTĮ 20 str. 3 dalimi, prašo byloje vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007 spalio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-820-07 suformuota teismų praktika. Patikslintu atsiliepimu paaiškino, kad pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas, kadangi LVAT 2007-10-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-820-07 pasisakė, ar Pensijų įstatymo redakcijos, galiojančios po 2005-07-01, kuria nustatytas skirtingas našlaičių pensijos skyrimo reglamentavimas, lyginant jį su ankstesne redakcija, neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsnio nuostatoms ir teisinės valstybės principams ir pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, 2003 m. gruodžio 3 d. nutarime aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą ir Konstitucijos 52 str., laiduojančio piliečiams teisę į socialinę apsaugą, nuostatas, yra pažymėjęs, jog jeigu asmeniui tam tikra pensija buvo paskirta ir mokama, ji turi būti mokama ir toliau, t.y., negalima nutraukti jos mokėjimo arba mažinti mokamos pensijos dydžio. Mano, kad nustatytu našlaičių pensijos skyrimo teisiniu reglamentavimu nėra pažeidžiami Konstitucijos 29 str. įtvirtinti asmenų lygybės bei diskriminacijos dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų draudimo principai, Pensijų įstatymo 38 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu taip pat nėra pažeidžiami Konstitucijos 29 ir 52 straipsniai (b.l.41-42, 50-51).

Pareiškėjos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės skundą prašė atmesti atsiliepimų argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007-06-27 VSDFV Ukmergės skyrius gavo pareiškėjos sūnaus S. M., a/k (duomenys neskelbtini) 2007-06-19 prašymą skirti našlaičio pensiją už 2007-04-19 mirusį tėvą A. M., kartu su prašymu buvo pateiktas Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro 2007-06-22 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad S. M. nustatyta įgimta silpnaprotystė, sunkus protinis atsilikimas su elgesio pakitimu, taip pat nurodyta, kad jis serga nuo gimimo (b.l.41-42,43).

VSDFV Ukmergės skyrius, pagal Kauno psichiatrijos Medicininės darbingumo ekspertizės komisijos invalidumo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini) nustatęs, kad S. M. invalidu iš vaikystės pirmą kartą buvo pripažintas 1983-06-27, t.y. būdamas 20 metų amžiaus, 2007 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (5.20)S-2296 atsisakė skirti S. M. našlaičio pensiją. Tokį sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad S. M. neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio reikalavimų, nes jis nebuvo

pripažintas neįgaliuoju iki 18 metų (b.l.8,44). VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjos 2007-12-18 skundą dėl VSDFV Ukmergės skyriaus 2007 m. birželio 29 sprendimo Nr.(5.20)S-2296, nustatė, kad VSDFV Ukmergės skyrius teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti S. M. našlaičių pensiją už 2007-04-19 mirusį tėvą ir 2008-01-16 sprendimu Nr. (6.5)-I-310 pareiškėjos skundą atmetė (b.l.11,48).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Teisę gauti našlaičių pensiją reglamentuoja 1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas Nr.I-549 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. liepos 1 d.) (toliau - Pensijų įstatymas) ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (nauja nutarimo redakcija nuo 2005 m. liepos 8 d.) (toliau - Nuostatai).

Iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 35 straipsnio 1 dalis nustatė, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jei jie tapo invalidais iki 18 metų. Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Pensijų įstatymo redakcijos 36 straipsnio 1 dalis nustatė, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Pagal šiuo metu galiojančią Pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies redakciją (2006-12-12 įstatymo Nr. X-979 redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. sausio 1 d.), teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

Dokumentai, būtini našlaičių pensijų skyrimui, išvardinti Nuostatų 58 punkte, kuriame nustatyta, kad prie prašymo skirti našlių ar našlaičių pensiją (atsižvelgiant į pensijos rūšį ar našlių pensijos skyrimo sąlygas) turi būti pridėta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota darbingumo lygio pažyma (valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos iki 2005 m. liepos 1 d. išduota invalidumo pažyma), jeigu teisė gauti šią pensiją priklauso nuo asmens neįgalumo (invalidumo) (Nuostatų 58.9 punktas).

Minėta, jog S. M. 2007-06-19 pateikus prašymą skirti našlaičio pensiją už mirusį tėvą A. M., pagal Kauno psichiatrijos Medicininės darbingumo ekspertizės komisijos invalidumo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad S. M. invalidu iš vaikystės pirmą kartą buvo pripažintas 1983-06-27, t.y. jam būnant 20 metų amžiaus.

Iš pasakyto darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai, t.y. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus atsisakė šios rūšies pensiją S. M. skirti.

Konstitucinis Teismas (KT) 2010-12-14 priėmė nutarimą pripažinti, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 1 dalis (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai – 18 metų ir vyresni negalią turintys asmenys (invalidai), jeigu jie nebuvo pripažinti neįgaliaisiais (invalidais) iki 18 metų, neprieštarauja Konstitucijai. KT konstatavo, kad tiek pagal iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusį Invalidų socialinės integracijos įstatymą, tiek pagal 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą invalidumu (neįgalumu) laikoma tokia asmens būklė, kuri yra nustatyta kompetentingų įstaigų. Todėl tiek iki 2005 m. liepos 1 d. asmenimis, tapusiais invalidais iki 18 metų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo prasme, tiek nuo 2005 m. liepos 1 d. asmenimis, pripažintais neįgaliaisiais iki 18 metų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo prasme, laikytini tokie asmenys, kuriems kompetentingos įstaigos sprendimą dėl invalidumo fakto (neįgalumo lygio) yra (buvo) priėmusios, iki jiems sukanka 18 metų. KT pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, ginčijama Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 1 dalimi (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) nustatydamas, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją turi mirusiojo 18 metų ir vyresni vaikai (įvaikiai), kurie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) iki 18 metų, nepakeitė iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusiame įstatyme nustatytos vienos iš sąlygų 18 metų ir vyresnių asmenų našlaičių pensijai gauti: invalidumą kompetentinga įstaiga turi nustatyti (pripažinti), iki asmeniui sukanka 18 metų. Taigi ginčijamoje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 1 dalyje formuluotė "pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų" vartojama kaip tapati iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusio Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 str. 1 dalyje vartojamai formuluotei "tapo invalidais iki 18 metų". Nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas įstatymu gali nustatyti ir pensiją tėvų netekusiems nepilnamečiams vaikams, taip pat invalidams (neįgaliesiems) (ją įvardydamas našlaičių pensija). Pensijos tėvų netekusiems nepilnamečiams vaikams įtvirtinimas įstatymu gali būti laikomas tam tikru išlaikymo, kurį pagal Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą jiems turėjo teikti tėvai, kompensavimu. Šios pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygos, taip pat amžiaus riba (pilnametystė), iki kurios ši pensija gali būti paskirta, bei amžiaus riba, iki kurios paskirta pensija gali būti

mokama, turi būti nustatytos įstatymu. KT konstatavo, kad pagal Konstitucijos 52 straipsnį įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti socialinę paramą maitintojo netekimo atveju. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas socialinę paramą maitintojo netekimo atveju, turi diskreciją. Ši diskrecija apima ir diskreciją nustatyti socialinės paramos maitintojo netekimo atveju rūšis, asmenis, kuriems teikiama konkreti socialinė parama, šios socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, diferencijuoti asmenims teikiamos socialinės paramos dydžius, jeigu objektyviai jų padėtis yra skirtinga. Ši parama turi būti tokia, kad užtikrintų žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas.

Įvertinus išdėstytą, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens priimti (skundžiami) sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pripažintini teisėtais.

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepatenkinus skundo reikalavimų, netenkintinas (ABTĮ 44, 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Bronius JanuškaNijolė ŠidagienėLiudmila Zaborovska