Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-740-287/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
1-740-287/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Nukentėjusysis
L. B.
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-740-287/2018 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12461-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.13; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:prokurorei Almai Mikalauskienei,nukentėjusiajai L. B.,gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, profesinio išsilavinimo, vedęs, teistas 2015-08-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, teistas 2015-09-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme laisvės apribojimu 8 mėnesiams, teistas 2016-03-01 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme laisvės apribojimu 10 mėnesių, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. M. 2018 m. kovo 16 d., apie 21.50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė savo sugyventinei L. B. dešine ranka ne mažiau kaip du kartus į veido sritį bei suėmęs už plaukų juos tempė, taip savo šeimos narei – nukentėjusiajai sugyventinei L. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną abu su sugyventine namuose gėrė alkoholį ir dėl kažko susiginčijo, tarp jų įvyko konfliktas, todėl jis sudavė su ranka du kartus sugyventinei į veido sritį, ko pasekmėje iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas. Pripažįsta, kad tempė sugyventinei ir už plaukų, bet negali paaiškinti kodėl. Po konflikto sugyventinė iškvietė policiją ir jis namuose laukė atvykstant policijos pareigūnų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašė sugyventinės ir pažada, jog tokie dalykai daugiau nesikartos, nes stengsis nevartoti alkoholio. Pripažįsta, jog tokiam elgesiui įtakos turėjo girtumas. Sugyventinė jam atleido ir jie susitaikė. Jis pastaruoju metu nedirba, nes parsivežęs namuose slaugo savo motiną, kuri yra gulinti, nevaikštanti ir reikalaujanti visapusiškos priežiūros.

Po kaltinamojo V. M. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis suduodamas smūgius ir tempdamas už plaukų, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sugyventinei.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis V. M. teisiamas ketvirtą kartą, iš jų du kartus teistas už smurto naudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją – savo sugyventinę, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (50-53, 55-60 b. l.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (61-63 b. l.), nedirba, neregistruotas darbo biržoje (64-66, 67 b. l.), gyvena su nukentėjusiąja sugyventine, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi, charakterizuoja teigiamai (69, 70 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (72 b. l.), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido ir pretenzijų nereiškia, yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai, jis yra baustinas arešto bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu (BK 41, 49, 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam V. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas (94-95, 99 b. l.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (91-92 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 16 d., 22.20 val. iki 2018 m. kovo 17 d. 15.55 val., tai yra, vieną parą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė