- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-483-174-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- S. Č.
Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A-483-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.1.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUtartis
2010 m. rugsėjo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. ir nukentėjusiojo S. Č. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteista trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo suėmimo, A. M. nuspręsta suimti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinius įrodymus – CD diską su GMP kvietimo garso įrašu, saugomą Klaipėdos AVPK NTB SNTS, – po nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta sunaikinti.
Priteista iš A. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 839,15 Lt S. Č. gydymo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteista už tai, kad ji sužalojo žmogų, dėl to nukentėjęs asmuo buvo sunkiai suluošintas, tai yra ji 2010 m. kovo 28 d., apie 17 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, tarpusavio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dūrė du kartus peiliu S. Č. į pilvą ir į kairę šlaunį, padarydama jam kiaurinę pilvo žaizdą pažeidžiant plonąją (tuščiąją) žarną ir jos pasaitą, tai sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji A. M. prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jos įvykdytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuteistoji neneigia įvykio dieną bute sužalojusi S. Č. bei prisipažino tai padariusi, tačiau teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes ir neteisingai kvalifikavo jos įvykdytą veiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Nuteistoji A. M. aiškina, kad ji su S. Č. gyveno kartu dvejus metus, įvykio dieną nukentėjusysis negražiai elgėsi – ją keikė, sakė, kad nepriims gyventi jos sūnaus, grįžusio iš Pataisos namų. Dėl tokio neteisėto, gero elgesio taisyklėms prieštaraujančio elgesio ji staiga labai susijaudino, čiupo tame pačiame kambaryje buvusį virtuvinį peilį ir dūrė nukentėjusiajam. Dėl susijaudinimo pati nesuprato, kaip jos rankose atsirado peilis. Iš anksto ji negalvojo peiliu sužaloti S. Č., tai įvyko staiga, nepagalvojus apie sunkias konflikto pasekmes. Nukentėjusysis S. Č. pripažino, kad elgėsi netinkamai bei ją įžeidė vartodamas necenzūrinius žodžius. Tiek ji, tiek nukentėjusysis buvo truputį išgėrę. Po įvykio nukentėjusysis jai apleido, jie susituokė ir gyvena kartu. Teismas nepakankamai įvertino nurodytas aplinkybes, neteisingai įvertino veikos subjektyviąją pusę ir padarė klaidingą išvadą, kad ji tiesiogine tyčia sužalojo S. Č.. Tokiu būdu teismas neteisingai kvalifikavo jos įvykdytą nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nuteistosios nuomone, jos įvykdyta veika atitinka BK 136 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, apeliantės teigimu, skirdamas bausmę teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad ji prisipažino sužalojusi nukentėjusįjį, pastarasis jai atleido, jie susituokė ir iki šiol gyvena kartu.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis S. Č. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistosios A. M. veiką perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 136 straipsnį. Teigia, kad teismas nepagrįstai A. M. pripažino kalta ir nuteisė pagal BK 135 straipsnio 1 dalį bei paskyrė per griežtą bausmę, neatitinkančią nusikaltimu padarytų sužalojimų pasekmių. Nukentėjusysis aiškina, kad jis 2010-03-26 keikė žmoną, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl tokio netinkamo jo elgesio A. M. staiga labai susijaudino, griebė netoliese kambaryje ant stalo buvusį peilį ir nieko nesakydama dūrė jam du kartus, sunkiai sutrikdydama jo sveikatą. Dėl įvykio jis jaučiasi kaltas, nes neteisėtai įžeidinėjo A. M., kuri staiga susijaudino ir dėl to peiliu jį sužalojo. S. Č. teigia, kad sužalojimo pasekmės nėra sunkios, nes šiuo metu jis yra visiškai sveikas, su A. M. susitaikė, jai atleido, po įvykio jie įregistravo santuoką ir gyvena kartu. A. M. dėl įvykio labai gailisi, išgyvena.
Gynėjas prašo nuteistosios ir nukentėjusiojo S. Č. apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios A. M. ir nukentėjusiojo S. Č. apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo (A. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 136 straipsnio netaikymo)
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, A. M. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Nuteistosios gynybos versija bei nukentėjusiojo apeliacinio skundo teiginys, kad A. M. nukentėjusįjį sužalojo labai susijaudinusi, teismo sprendime motyvuotai, remiantis ištirtais įrodymais, atmesti.
Nors nuteistosios A. M. ir nukentėjusiojo S. Č. apeliaciniuose skunduose teigiama, jog nuteistosios veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį, tai yra nustačius, jog A. M. sunkiai sutrikdė S. Č. sveikatą, turėtų būti pripažinta, kad tai ji padarė labai susijaudinusi dėl neteisėto, įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio, kada šis keikėsi, nepagarbiai atsiliepė apie jos iš įkalinimo įstaigos grįžusį sūnų ir atsisakė jį priimti gyventi, tačiau šis apeliantų skundų argumentas nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas faktines įvykio, jo eigos aplinkybes bei aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo veiksmais ir nuteistosios individualiomis savybėmis reaguojant į nukentėjusiojo elgesį, A. M. veika pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, taikyti nuteistosios veikai BK 136 straipsnį nėra pagrindo.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 136 straipsnį kyla tam, kas sunkiai sužaloja žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal šio BK straipsnio prasmę staigus didelis susijaudinimas reiškia fiziologinio afekto būseną, kai patirtas emocinis stresas labai susilpnina asmens gebėjimą suvokti ir kontroliuoti savo veiksmus. Staigų didelį susijaudinimą turi sukelti arba neteisėtas, arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis. Neteisėtas poelgis yra tada, kai daromas teisės (baudžiamosios ar administracinės) pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ir teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, iš esmės prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną.
Byloje tokių duomenų, kurie leistų nukentėjusiojo elgesį pripažinti galėjusiu sukelti A. M. staigų didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną, nėra. Byloje nustatyta, kad A. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia du kartus smogė nukentėjusiajam S. Č. peiliu į pilvą ir į kairę šlaunį, padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Konflikto metu tiek nuteistoji A. M., tiek nukentėjusysis S. Č. buvo neblaivūs. Byloje neginčijamai nustatyta, to apeliaciniuose skunduose neginčija tiek nuteistoji, tiek nukentėjusysis, kad tarp nuteistosios A. M. ir nukentėjusiojo S. Č. įvyko konfliktas dėl to, kad pastarasis nepalankiai atsiliepė apie A. M. iš įkalinimo įstaigos grįžusį sūnų, keikėsi atsisakė jį priimti kartu gyventi. Dėl to supykusi nuteistoji peiliu du kartus smūgiavo S. Č. į pilvą ir į kairę šlaunį.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatytos konflikto tarp nuteistosios A. M. ir nukentėjusiojo S. Č. priežastys, pastarojo veiksmai nebuvo ypatingi tokiu laipsniu, kad būtų galėję sutrikdyti kaltininko gebėjimą teisingai suvokti reikšmingas aplinkybes ir taip paveikti jos sąmonę, kad A. M. būseną būtų pagrindas vertinti kaip staigaus didelio susijaudinimo būseną. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M. tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju metu negalėjo labai susijaudinti, nes ji dar iki konflikto su S. Č. – tuometiniu sugyventiniu, šiuo metu, kaip nurodo, – vyru, žinojo, kad jis nepagarbiai atsiliepė apie jos iš įkalinimo įstaigos grįžusį sūnų ir atsisako jį priimti gyventi. Be to, A. M. konflikto su nukentėjusiuoju pradžioje peilio rankoje neturėjo. Peilį A. M. pasiėmė nuėjusi kelis metrus iki stalo, taigi ji turėjo kelias sekundes laiko apmąstyti savo veiksmus ir juos kontroliuoti. A. M. ne vieną, o du kartus peiliu smūgiavo nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą, bei į šlaunį, tai rodo, kad ji veikė valingai ir kontroliuodama savo veiksmus. Tokioje susidariusioje situacijoje kaltininkas negalėjo būti ir nebuvo ypatingos (fiziologinio afekto) būsenos, todėl yra visiškai atsakingas už tyčinius suvoktus veiksmus. Nuteistosios A. M. ir nukentėjusiojo S. Č. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiojo elgesį buvo menkavertė priežastis, o nuteistosios veiksmai du kartus peiliu smūgiuojant nukentėjusiajam į pilvą ir į kairę šlaunį – neadekvati reakcija į šį elgesį. Taigi aplinkybių, kurios galėtų sukelti labai didelį susijaudinimą, byloje nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentai, jog nukentėjusiojo veiksmai, kada šis keikėsi, nepagarbiai atsiliepė apie A. M. iš įkalinimo įstaigos grįžusį sūnų ir atsisakė jį priimti gyventi, turėjo įtakos kilti dideliam A. M. susijaudinimui, atmestini kaip nepagrįsti. Todėl apeliantų skundų prašymai A. M. padarytą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį, yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami. A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, skundžiamą teismo sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo normas ir pagrįstai netaikė nuteistojo veikai BK 136 straipsnio.
Dėl nuteistajai A. M. paskirtos bausmės
Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus. Šio įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki dešimties metų. A. M. paskirta daug mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Tokia bausmė paskirta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistosios A. M. asmenybę, kad ji anksčiau teista, naują BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogiško pobūdžio nusikaltimą, taigi būdama recidyviste, taip pat į teismo nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kad neatlyginta nusikaltimu padaryta žala. Taip pat atsižvelgta į tai, jog A. M. nukentėjusiojo atsiprašė, pastarasis jai atleido, vedė ją. Įvertinęs šių aplinkybių reikšmę, teismas pagrįstai A. M. už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė vienintelę šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę teismas neturėjo pagrindo ne tik dėl to, kad minėto straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bet ir atsižvelgiant į BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajai A. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų galimybę taikyti A. M. BK 62 straipsnį, tai yra paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, todėl švelninti nuteistajai A. M. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistosios A. M. ir nukentėjusiojo S. Č. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios A. M. ir nukentėjusiojo S. Č. apeliacinius skundus atmesti.