Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

rašytinio kasacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį 24 MGL (3120,00 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, R. V. dvi laikino sulaikymo paros prilygintos 4 MGL (520,00 Lt) dydžio baudai, ši suma įskaityta į paskirtąją baudą ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (2600,00 Lt) dydžio bauda.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartimi nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2007 m. balandžio 11 d., apie 6.00 val., Kupiškyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį „RENAULT Laguna“ (duomenys neskelbtini) ir pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, taip pat siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, jis padėjo 50 Lt banknotą (duomenys neskelbtini) po tarnybinio automobilio „Škoda Octavia“ (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės kairės pusės kilimėliu; taip R. V. davė 50 Lt kyšį valstybės tarnautojams – Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniajam patruliui S. Š. ir patrulei G. Š.

Kasaciniu skundu R. V. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti arba sumažinti paskirtos baudos dydį.

Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilinęs į bylos aplinkybes, neatsižvelgęs į jo kaltės įrodymų nebuvimą, liudytojų parodymų prieštaravimus.

Kasatorius nurodo, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, pareigūnų papirkti nenorėjo, nebandė ir nepapirko. Tiesiog kilo nesusipratimas, dėl kurio jis buvo nepagrįstai apkaltintas. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, taip pat neįrodyta tyčia papirkti pareigūnus. Anot kasatoriaus, jis neturėjo galimybės padėti pinigų kupiūrą po kilimėliu pareigūnų automobilyje, nes rankos už nugaros buvo surakintos antrankiais. Teismai rankų surakinimą aiškino taip, tarsi rankos buvo surakintos vėliau, nors jos buvo surakintos nuo pat pradžios. Į šią detalę neatkreiptas dėmesys. Nors liudytojų parodymuose yra prieštaravimų dėl jo sėdėjimo vietos policijos automobilyje, apeliacinės instancijos teismas tai laikė neesmine aplinkybe. PK darbuotojo S. Š. parodymai dėl galimybės iš vairuotojo vietos stebėti galinėje sėdynėje sėdintį keleivį yra prieštaringi, tačiau teismai besąlygiškai tikėjo jais ir išsamiau nesiaiškino tokio stebėjimo galimybių. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde jis išvardijo, kokios aplinkybės įrodo jo nekaltumą, tačiau nutartyje visi iškelti klausimai nėra išsamiai aptarti. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl jo kaltumo kilo abejonių, kurios turėjo būti vertinamos jo naudai.

Kasatorius taip pat nesutinka su paskirtos baudos dydžiu. Jis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme buvo laikoma, kad jo teistumas išnykęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad R. V. turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Tuo pagrindu nuosprendis paliktas galioti, baudos dydis nesumažintas.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras atsiliepimu į nuteistojo R. V. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad nuteistojo R. V. kasacinis skundas nepagrįstas. Teismas išsamiai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino byloje surinktus ir išnagrinėtus įrodymus bei pagrįstai pripažino R. V. kaltu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ginčija teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su įrodymų vertinimu, teismo išvadomis, neigia bandęs papirkti ir papirkęs policijos pareigūnus, teigia, kad įvyko nesusipratimas. Šie skundo argumentai nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko, nes iškelia ne teisės, bet faktų klausimus, todėl jie turi būti palikti nenagrinėti. Byloje surinktus įrodymus ištyrė, patikrino ir įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Su teismų išvadomis atsiliepimą surašęs prokuroras sutinka.

Anot prokuroro, jokiais argumentais nepagrįsti ir deklaratyvūs yra kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes. Panevėžio apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir į juos motyvuotai atsakė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat tinkamai vadovavosi įstatymu – BK 41, 54 ir 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. V. padarė tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, niekur nedirba. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad R. V. veiką padarė būdamas neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas nuteistajam paskyrė mažesnę baudą nei sankcijoje numatytas vidurkis, todėl laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta negalima, o jos švelninimas prieštarautų teisingumo principui.

Anot prokuroro, kasatorius teisus teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jis turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši teismo klaida neduoda pagrindo teigti, kad R. V. buvo paskirta neteisinga, aiškiai per griežta bausmė.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasacinio skundo turinys rodo, kad nuteistasis R. V. iš esmės ginčija pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą, kurio pagrindu kasatorius pripažintas kaltu davęs 50 Lt kyšį policijos pareigūnams. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino R. V. kaltu patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir R. V. kaltumo teismas pagrindė liudytojų S. Š., G. Š., L. M. R. parodymais, tarnybiniu pranešimu apie pareigūnų papirkimą, automobilio „Škoda Octavia“ (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu. Paties nuteistojo parodymus teismas įvertino kritiškai. Kolegija konstatuoja, kad nenustatė duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi

Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, neįsigilinęs į bylos aplinkybes ir neaptaręs apeliaciniame skunde iškeltų klausimų dėl įrodymų prieštaravimo. Kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą pagal byloje paduotus apeliacinius skundus. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendyje ar nutartyje pateikiamos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo argumentai dėl neva liudytojo S. Š. parodymų prieštaravimo dėl galimybės iš vairuotojo vietos stebėti galinėje sėdynėje sėdintį keleivį, taip pat dėl nuteistojo rankų surakinimo momento ištirti ir motyvuotai paneigti. Duomenų apie tai, kad apeliacinės instancijos teismas būtų paviršutiniškai ar šališkai išnagrinėjęs bylą, ar nepateiktų motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, nenustatyta.

Dėl paskirtos bausmės

Kolegija, patikrinusi kasacinio skundo argumentus dėl pernelyg griežtos bausmės, nerado pagrindo suabejoti paskirtos bausmės teisingumu. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam 20 MGL dydžio baudą, BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nors apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvardijo apeliantą R. V., kaip asmenį, turintį teistumą, ši klaida yra techninio pobūdžio ir negali paneigti padarytos išvados, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.