- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-1461-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09276-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VMI prie LR FM
- Suinteresuotas asmuo
- I. L., S. L.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-03 nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos VMI prie LR FM prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo, suinteresuoti asmenys I. L., S. L., antstolė Santa Selezniovienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
Pareiškėja VMI prie LR FM kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti I. L. ir S. L. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti I. L. nuosavybės teisę į malkinę esančią (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini) ir į ½ dalį S. L. gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/17/01526 dėl 200,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojos VMI prie LR FM naudai, pagal VMI prie LR FM nutarimą Nr. (23.31-08) 483-42731 dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš turto esančio bendrąja jungtine nuosavybe su S. L. ir S. L. gaunamų pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-07-03 nutartimi pareiškėjai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytas 10 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad CPK 667 straipsnio 2 dalyje, nustatant skolininko turto dalį nekilnojamame turte įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas nustatyti ir naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi tvarką. Teigia, jog pareiškėja kartu su prašymu nustatyti skolininko turto dalį, turi pateikti teismui ir siūlomą nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju nekilnojamaisiais daiktais tvarką ir pateikti tokį prašymą patvirtinančius rašytinius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja VMI prie LR FM prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017‑07‑03 nutartį dalyje dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada ir reikalavimas nurodyti ne tik idealiąją, bet ir realiąją skolininko turto dalį yra nepagrįstas, nes pagal CPK 667 str. nevykdomas bendraturčių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. Tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normos nustatytus reikalavimus, o pagal formuojamą teismų praktiką išieškojimas galimas tiek esant nustatytai idealiajai, tiek realiajai daliai. Pažymi, jog CPK normos neįpareigoja privalomai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.Taip pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja konkrečiai ir aiškiai suformulavo savo prašymą, t. y. prašė nustatyti skolininko idealiąją turto dalį. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą, tačiau tai iš esmės nekeičia bendrasavininko nuosavybės teisės dalies dydžio, t. y. net ir nustačius bendrasavininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančiu objektu naudojimosi tvarką bendrasavininkų idealiosios nuosavybės teisės dalys išlieka nepakitusios (po ½), kas reiškia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neturi įtakos nustatytai bendraturčių nuosavybės teisės apimčiai.Pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju, antstolis aprašė turtą ir jį areštavo, tačiau nė vienas nesikreipė su prašymu nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. CPK 667 str. 3 d.(redakcija galiojanti nuo 2017-07-01) nustatyta, kad teismas ar notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktų tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šiuo konkrečiu atveju skolininko prašymo nustatyti turto dalis skolininkas nepateikė ir to neprašo, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti konkrečią bendraturčių naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką ir tokį prašymą patvirtinančius dokumentus, nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.
Atskirasis skundas tenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatytas 10 dienų terminas prašymo trūkumams ištaisyti teisėtumo ir pagrįstumo.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.Pažymėtina, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatydamas pareiškėjos prašymo trūkumus rėmėsi CPK 667 str. 2 d. nuostatomis. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad CPK 667 str. 2 d. numato imperatyvią nuostatą, jog nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, todėl darė išvadą, jog pareiškėjas privalėjo pateikti teismui siūlomą nustatyti naudojimosi nekilnojamais daiktais tvarką ir pateikti tokį prašymą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, jog CPK 667 str. 2 d. (redakcija galiojanti nuo 2017-07-01) nurodyta, jog teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai civilines bylas nagrinėja vadovaudamiesi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Šiuo atveju akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimą rėmėsi nebegaliojančia teisės akto redakcija, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas analizuodamas CPK 667 str. 2 d. nuostatas (redakcija galiojanti nuo 2017-07-01) konstatuoja, kad įstatymų leidėjas panaikino dalies dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo imperatyvumą bei nurodė, kad teismas gali nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jei to prašo išieškotojas, skolininkas, ar kitas bendraturtis. Iš pateikto atskirojo skundo matyti, jog pareiškėja VMI prie LR FM neprašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos. Taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų, jog naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką prašytų nustatyti skolininkas, ar kitas bendraturtis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyti prašymo trūkumai yra nepagrįsti, neatitinkantys galiojančio teisinio reguliavimo, todėl konstatuotina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-03 nutartis naikintina bei prašymo priėmimo klausimas nagrinėtinas iš naujo. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir taikė CPK 667 str. nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-07-03 nutartis yra naikintina bei prašymo nustatyti skolininko turto dalį, esančia bendra su kitais asmenimis nuosavybe priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti bei prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.