Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Linos Lesinskienės,

teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), ir nubaustas:

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (R. I. S. apgaulė) – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir 65 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, prie 2020 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės (nuosprendžio dienai likę 12 metų 6 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo) iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu skirta bausmė (30 parų arešto) ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 7 (septyniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. vasario 9 d.

Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista:

L. Ž. solidariai iš K. K. ir T. B. 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo;

R. I. S. solidariai iš K. K. ir T. B. 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš T. B. nepriteistos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas K. K., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kad T. B. nuteistas už tai, jog jis, veikdamas bendrininkų grupėje su K. K. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, tai yra L. Ž. turtą, o būtent:

2021 m. sausio 18 d., apie 00.13 val., K. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš mobilaus telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), melagingai skelbimų portale www.skelbiu.lt įdėjo skelbimą apie tariamai parduodamus „Maltos Bišono“ veislės šuniukus. Nukentėjusioji L. Ž. paskambino nurodytu telefonu ir su K. K. sutarė, jog pirks „Maltos Bišono“ šuniuką už 500 Eur. 2021 m. sausio 21 d. nukentėjusioji L. Ž. už šuniuko rezervaciją atliko 250 Eur mokėjimą į K. K. nurodytą apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančios M. M. banko sąskaitą Nr. LT XXXXXXXXXXXXXXX6434, kuri tuo metu internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt pardavinėjo jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P10“, 80 Eur vertės, su kuria susisiekė K. K. ir sutarė, jog pirks jos mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusiajai atlikus mokėjimą, K. K. nurodė T. B., tuo pačiu metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surasti asmenį, kuris nuvyktų pas M. M. paimti parduodamą mobilaus ryšio telefoną „Huawei P10“ bei pinigų skirtumą – 170 Eur. Po ko T. B. iš tyrimo metu nenustatyto mobilaus ryšio telefono 2021 m. sausio 21 d. paskambino K. J. ir nurodė nuvykti paimti mobilaus ryšio telefoną ir pinigų skirtumą. Minėtas asmuo tą pačią dieną nuvyko M. M. nurodytu adresu bei iš jos paėmė telefoną ir pinigus, kuriuos perdavė įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurį atsiuntė K. K.. Tokiu būdu, K. K. ir T. B. apgaule savo ir įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo L. Ž. priklausančius 250 Eur.

2. Be to, T. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su K. K. ir įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą, tai yra R. I. S. turtą, o būtent:

2021 m. vasario 22 d., apie 23.18 val., K. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), melagingai skelbimų portale www.skelbiu.lt patalpino skelbimą apie tariamas parduodamus „Škotijos baltųjų terjerų“ veislės šuniukus. Pagal skelbimą K. K. paskambino nukentėjusysis R. I. S. ir susitarė, jog pirks „Škotijos baltųjų terjerų“ šuniuką už 500 Eur. 2021 m. vasario 23 d. nukentėjusysis R. I. S. už šuniuko rezervaciją atliko 250 Eur mokėjimą į K. K. nurodytą apie vykdomą nusikalstamą veiką nieko nežinančios I. Š. banko sąskaitą Nr. LT XXXXXXXXXXXXXXX8993, kuri tuo metu internetiniame skelbimų portale www.skelbiu.lt pardavinėjo jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A5“, 60 eurų vertės, su kuria prieš tai susisiekė K. K. ir sutarė, jog pirks jos mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusiajam atlikus rezervacijos mokėjimą, K. K. nurodė T. B., tuo pačiu metu atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), surasti asmenį, kuris nuvyktų į (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esantį „Omniva“ paštomatą paimti siuntą su parduodamu mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy A5“ bei 190 Eur pinigų skirtumą. Po ko, T. B. iš tyrimo metu nenustatyto mobilaus ryšio telefono 2021 m. vasario mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, paskambino A. J. ir nurodė nuvykti paimti mobilaus ryšio telefoną ir pinigų skirtumą. Minėtas asmuo 2021 m. vasario 28 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esantį „Omniva“ paštomatą, iš kurio paėmė nurodytus daiktus, kuruos perdavė įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kurį atsiuntė K. K.. Tokiu būdu, K. K. ir T. B. apgaule savo ir įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo R. I. S. priklausančius 250 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.

6. Nagrinėjamu atveju nuteistojo T. B. pateiktas apeliacinis skundas yra itin lakoniškas ir deklaratyvus. Jis teigia nepripažįstantis savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau nepateikia jokių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu motyvų, o tiesiog išvardina Konstitucijos ir BPK straipsnius, kuriuos galimai pažeidė apylinkės teismas, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, jokių – nei materialinės, nei proceso teisės pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, nenustatė.

7. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 5 dalių pažeidimo, tačiau nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai yra reglamentuojami BPK 329 straipsnyje, o ne šalies Konstitucijoje, kuri reglamentuoja pamatinius Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvenimo aspektus. Konstitucija yra pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis Lietuvos politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Joje įtvirtinta demokratinė santvarka, valdžios institucijos, valdžių padalijimo principas. Konstitucinį teisingumą ir priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad T. B. yra pripažintas kaltu dėl dviejų BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų padarymo. Konstitucinis Teismas, be kita ko, sprendžiantis, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, nėra pripažinęs, jog BK 183 straipsnio 3 dalis prieštarauja šalies Konstitucijai, todėl daryti išvadą, jog apeliantas buvo nuteistas pagal BK Specialiosios dalies straipsnį, kuris prieštarauja šalies Konstitucijai, dėl ko reikėtų naikinti skundžiamą nuosprendį, pagrindo nėra.

8. Konstitucijos 31 straipsnio 1 ir 5 dalyse yra įtvirtintos nuostatos, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (nekaltumo prezumpcija), taip pat niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (non bis in idem principas). Nagrinėjamu atveju T. B. yra inkriminuoti du sukčiavimo epizodai, kurie buvo įvykdyti 2021 m. sausio-vasario mėnesiais nukentėjusiųjų L. Ž. ir R. I. S. atžvilgiu. Duomenų, kad apeliantas būtų teistas kitais nuosprendžiais už analogiškas veikas tų pačių nukentėjusiųjų atžvilgiu, bylos medžiagoje nėra, jų nepateikė ir pats nuteistasis. T. B. anksčiau iš tiesų yra ne kartą teistas už įvairias turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystės, sukčiavimai ir kt.), tačiau jokių duomenų, kad jis antrą kartą būtų persekiojamas už tą pačią veiką, nėra, todėl baudžiamąją bylą nutraukti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, taip pat nėra jokio pagrindo.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens nekaltumo prezumpcija, taip pat BPK 1, 2, 3 straipsnių nuostatos šiuo atveju nebuvo pažeistos, nes apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tinkamai atskleidė nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, savo padarytas išvadas pagrindė įrodymais, kurie buvo įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal kasacinio teismo praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija esminių BPK 20 ir 301 straipsnių nuostatų pažeidimų nenustatė.

10. T. B. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta kito nuteistojo K. K. parodymais, kad jis vykdė internetinius sukčiavimus (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kad prašė T. B. surasti asmenį (-is), kuris galėtų paimti jo neva perkamus daiktus, kad šis sutiko padėti (5 t., b. l. 298–299); liudytojo K. J. parodymais, kad T. B. prašė jo pagalbos, t. y. paimti telefoną ir pinigus, nurodė, kur ir kada nuvykti, jis telefoną ir pinigus paėmė ir atidavė T. B. atsiųstam asmeniui, kai jis suprato, jog buvo įveltas į nusikalstamų veikų darymą ir susisiekęs su T. B. prašė paaiškinti šio, kas vyksta, šis liepė jam pareigūnams sakyti, kad nurodymus duodavo K. K. (6 t., b. l. 112–113); liudytojo A. J. parodymais, kad T. B. prašė jo paimti telefonus, pinigus ir perduoti atsiųstam asmeniui, jis, neįtardamas nieko blogo, sutiko padėti, telefonu bendraudamas su T. B., ne kartą yra kalbėjęs ir su K. K., t. y. jie būdavo kartu (6 t., b. l. 113–114); duomenimis apie M. M. ir I. Š. telefonų ir pinigų perdavimą liudytojams K. J. ir A. J., kitais rašytiniais įrodymais. Duomenų, kad liudytojai siektų apkalbėti T. B. ar būtų priešiškai nusistatę pastarojo atžvilgiu, bylos medžiagoje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų liudytojų parodymus vertino kaip pagrįstus ir patikimus.

11. Nors nuteistasis K. K. aiškino, jog nusikalstamas veikas vykdė vienas ir T. B., prašydamas surasti asmenis, galinčius paimti telefonus bei pinigus, tiesiog „pakišo“, teisėjų kolegija tokiems teiginiams nepritaria. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Analizuojamu atveju be T. B. atliktų veiksmų (asmenų, kurie atvyktų paimti iš apie nusikalstamos veikos darymą nieko nežinančių asmenų pinigų ir telefonų, suradimo), nebūtų pasiektas bendras nusikalstamas rezultatas. Be to, nuteistasis ne tik surado reikiamus asmenis, tačiau ir davė jiems konkrečius nurodymus kur ir kada nuvykti, ką paimti bei kam perduoti, šią informaciją gavęs iš K. K.. Aplinkybę, jog telefonu nurodymus duodavo ne tik T. B., tačiau ir kartu būdavęs K. K., patvirtino liudytojas A. J., kas taip pat rodo, jog nuteistieji veikė bendrai. Netiesiogiai apelianto tyčią – suvokimą dalyvaujant sukčiavimo veikose bendrininkų grupėje liudija ir ankstesni jo teistumai, t. y. T. B. iš esmės yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Aptarti duomenys paneigia apelianto teiginį, kad jis buvo nuteistas tik dėl to, jog atlieka bausmę pataisos namuose, kur naudojasi mobilaus ryšio telefonu socialiniams ryšiams palaikyti.

12. Nenustačius pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, prašoma bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Šio prašymo motyvai nenurodyti. Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, jeigu: a) bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas; b) byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; c) kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; d) kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Teisėjų kolegija nė vieno iš minėtų alternatyvių bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindų nenustatė. Vien tai, kad priimtas baigiamasis procesinis sprendimas netenkina nuteistojo lūkesčių, nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė. Bylos teismingumo taisyklės nėra pažeistos, taip pat nėra duomenų, kad T. B. sirgtų kokia nors psichikos liga, dėl ko reikėtų svarstyti ne bausmės, o priverčiamosios medicinos priemonės jam taikymo galimybę. Apeliantas yra pagrįstai pripažintas kaltu ir jam parinkta tinkama bausmė.

13. Skiriant bausmę T. B., bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54, 61 straipsniuose, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį (padaryti du turtinio pobūdžio baudžiamieji nusižengimai), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau teistas 14 kartų (3 t., b. l. 59–78), įskaitant ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 79)), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos įvykdytas pataisos įstaigoje, atliekant laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Teismas tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina arešto bausmė, bei teisingai nustatė šios bausmės dydį. Bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos. Bausmės buvo subendrintos nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, todėl dar labiau mažinti galutinę subendrintą bausmę pagrindo nėra.

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2022-04627, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam T. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos turinio matyti, kad advokatė E. G., pateikusi advokato orderį Nr. 423782, teikia antrinę teisinę pagalbą T. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 176,67 Eur (6 t., b. l. 150).

15. Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškomos, nes apeliantas šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl jo galimybės dirbti ir gauti pajamų yra ribotos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išlaidų išieškojimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, taip pat realizuoti apeliacijos teisę. Be to, byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta vieno posėdžio metu, kuris truko tik 20 min., nuteistojo advokatė trumpai ir formaliai pasisakė palaikanti nuteistojo skundą baigiamųjų kalbų metu, tačiau neaptarė jokių įrodymų, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų praktika ir pan., kas rodo, jog pasiruošimui ginamojo apeliacinio skundo nagrinėjimui apygardos teisme nebuvo skirta daug laiko.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutarė:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.