Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-08-26 · Administracinė byla Nr. I-3126-580/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-26
Bylos Nr.
I-3126-580/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01161-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Henrikas Sadauskas, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
R. K. A.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3126-580/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01161-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Henriko Sadausko, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui R. K. A.,atsakovo atstovei Danutei Ribinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. A. prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) 1-ojo pensijų skyriaus 2013-01-3l sprendimą; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013-03-06 sprendimą; 3) priteisti pareiškėjui 3 645,91 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2010-02-24 iki 2012-09-01; 4) sugrąžinti visą 200 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.

Paaiškino, kad jam nuo 2009-01-01 buvo paskirta 200 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija. Nuo 2010-02-24 iki 2012-09-01 ši pensija buvo sumažinta iki 82,39 Lt, taigi per 31 mėnesį susidarė 3 645,91 Lt nepriemoka. Dėl susidariusios nepriemokos grąžinimo 2013-01-14 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Apskundęs šį sprendimą VSDFV, taip pat gavo neigiamą atsakymą.

Tvirtina, kad Konstitucija yra dinaminis dokumentas, kurį Seimas atnaujina ir papildo. Mano, kad būtina keisti Konstitucijos 107 straipsnį, nes valstybė turi atlyginti padarytą žalą nuo tos dienos, kada ji buvo padaryta, o ne nuo tada, kai Konstitucinis ar kitas teismas nustato atlyginti padarytą žalą. Yra įsitikinęs, kad Konstitucijos 107 straipsnis yra nelogiškas ir negina Lietuvos Respublikos piliečių teisių.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjo nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, paskirtos VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-04-03 sprendimu Nr. 11-17-7491, dydis 2010-01-01 buvo ir šiuo metu yra 200 Lt, o perskaičiuotos vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis šios pensijos dydis nuo 2010-01-01 yra 180 Lt. Pareiškėjas 2009–2012 m. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam buvo mokama ne visa pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, o jos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2010-02-01 iki 2012-08-31 R. K. A. apskaičiuota 3 046,35 Lt neišmokėtos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos suma.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, todėl nuo šios datos pareiškėjui yra mokama nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, perskaičiuota vadovaujantis tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pažymėjo, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija – įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. 2012-02-06 nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai ir pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas tiek, kiek jose nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012-09-21, todėl jis taikytinas į ateitį ir nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo negautą nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalį. R. K. A. nuo 2012-09-01 yra mokama 180 Lt dydžio nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, t. y. perskaičiuota tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Laikinojo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad sumažintų pensijų kompensavimo tvarką turi parengti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybės pavedimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų senatvės bei netekto darbingumo pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymo, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų negautos dalies kompensavimo tvarka, projektą. Kol šis įstatymas nėra priimtas, nėra teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dideliu mastu sumažintų nukentėjusių asmenų valstybinių pensijų dalies.

Mano, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-01-31 raštą yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes jame R. K. A. išaiškintas jo nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo 2010–2012 m. teisinis pagrindas bei nurodyta priežastis, kodėl atsisakyta išmokėti minėtu negautą nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalį.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o patenkinus R. K. A. reikalavimą priteisti neišmokėtą pensijos dalį – priteisti šią sumą išmokėti dalimis. Savo poziciją iš esmės grindė tais pačiais argumentais kaip ir VSDFV Vilniaus skyrius. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde teismui nurodyta neteisinga nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėta senatvės pensijos dalies suma, kadangi nurodytu laikotarpiu R. K. A. neišmokėtą senatvės pensijos dalį sudaro 3 046,35 Lt. Mano, kad negauta pensijos dalis negali būti priteista iš VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus, kuris privalėjo vykdyti tinkamai paskelbtą Laikinąjį įstatymą ir, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai 2010-01-01–2012-08-31 mokėjo pareiškėjui pagal pensijos mokėjimo metu galiojusias Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažintą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. VSDFV teritoriniai skyriai nėra atsakingi už įstatymo leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo padarinių kompensavimą. Be to, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos iš valstybės biudžeto.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijai buvo pranešta tinkamai (b. l. 72). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. K. A. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2009-04-03 sprendimu Nr. 11-17-7491 nuo 2009-01-01 nuspręsta mokėti 200 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (b. l. 64). Pareiškėjas su 2013-01-14 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių ir prašė grąžinti nuo 2010-02-24 iki 2012-09-01 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 65). VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013-01-31 sprendime Nr. (10.7)3-12514 paaiškino pareiškėjui valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų skaičiavimo tvarką ir pažymėjo, kad išmokėti 2010–2012 m. negautą pensijos dalį vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu nėra galimybės, nes tai prieštarautų Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Be to, nėra teisės akto, įpareigojančio išmokėti pensijų gavėjams 2010–2012 m. negautą pensijos dalį (b. l. 66–67). Nesutikdamas su šiuo sprendimu R. K. A. VSDFV pateikė 2013-02-05 prašymą išmokėti 3 645,91 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010-02-24–2012-09-01 (b. l. 55). VSDFV 2013-03-06 sprendime Nr. (6.5)I-1483 pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios bei tai, kad nėra teisės akto, įpareigojančio išmokėti pensijų gavėjams dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautą pensijos dalį, panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-01-31 sprendimą Nr. (10.7)3-12514 bei išmokėti negautą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį už 2010-01-01–2012-08-31 laikotarpį nėra teisinio pagrindo (b. l. 57–58).

Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinio socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms, iš jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas dar vieniems biudžetiniams metams – iki 2013-12-31.

Iš prašomų panaikinti sprendimų matyti, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui, R. K. A. nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas 2009–2012 m. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, jog draudžiamųjų pajamų nustatymo momentą, kad kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios.

Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (išskyrus nustatytas išimtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartą perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamąsias pajamas. Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą, ir tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant išmokų sumai, jis didėja).

Kaip jau minėta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius pareiškėjo nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis (b. l. 66–67).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08 redakcija, Žin., 2009, Nr. 151-6778; 2010-11-12 redakcija, Žin., 2010, Nr. 139-7108) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatavo, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės), mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad, Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Pažymėjo, kad, konstatavus, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, tai savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Sumažintos pensijos gali būti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trūksta lėšų, būtinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek būtina užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais išimtiniais atvejais pensijos negali būti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrą; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principą. Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir saugumą. Didelis pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiškėjas, dirbantis tam tikrą darbą, draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensiją sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iš esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigūnų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrą darbą.

Esant aptartam teisiniam reglamentavimui ir byloje esančiai medžiagai, teismas daro išvadą, kad atsakovas neteisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį galėjo būti perskaičiuojama. Atsižvelgiant nėra pagrindo mokėti pareiškėjui visą 200 Lt nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad R. K. A. nuo 2010-02-01 iki 2012-08-31 susidarė 3 046,35 Lt nepriemoka (turėjo būti išmokėta 5 580 Lt, tačiau išmokėta tik 2 533,65 Lt).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įtvirtinta 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-432-2013, 2012-01-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A146-38-2012, valstybinio socialinio draudimo pensijos yra priteisiamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atitinkamo skyriaus.

Pagal Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu patvirtintų Nr. 1156 Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 93 punktą nukentėjusiųjų asmenų, nukentėjusiųjų asmenų našlių ir našlaičių bei mokslininkų valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį.

Į VSDFV Vilniaus skyrių R. K. A. kreipėsi 2013-01-14 (b. l. 65). Taigi, prašymas buvo paduotas per Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje numatytą 3 metų senaties terminą. Teismas taiko teisinių santykių susidarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, kadangi senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos. Materialinės teisės normos, priešingai nei procesinės, visada taikomos tos, kurios galiojo tuo metu, kai įvyko asmens teisių pažeidimas ir apie jį buvo sužinota. Dėl šios priežasties Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį keitusio ir šešių mėnesių terminą nustačiusio 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 teismas netaiko.

Byloje spręstinas klausimas, ar R. K. A. turi teisę į nepriemokos priteisimą, kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismą. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiškinant minėtą situaciją pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004, publikuotoje 2004 m. Administracinių teismų praktikoje Nr. 5. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.

Be to, šioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikšminga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis“. Toliau šioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimą Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo būti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimai dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginčą teismas turi taikyti priimant sprendimą galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo prašomų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-01-31 sprendimo Nr. (10.7)3-12514 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-03-06 sprendimo Nr. (6.5)I-1483 turinys prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams dėl antikonstituciniais pripažintų įstatymų galiojimo. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, kad pareiškėjui turėjo būti mokama pensija, atitinkanti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Prašomų panaikinti sprendimų dalys, kuriose atsisakyta R. K. A. nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, negali būti pripažintos teisėtomis ir pagrįstomis, todėl naikintinos.

VSDFV prašė neišmokėtą pensijos dalį priteisti išmokėti dalimis. Pažymėtina, kad vykdant administracinėje byloje priimtą sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo gali būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Civilinio proceso kodekso straipsnio normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 97 straipsnio 3 dalis). Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. VSDFV Vilniaus skyrius ir taip yra pažeidęs savo pareigą mokėti nustatyto dydžio pensiją, Laikinasis įstatymas dėl pensijų dirbantiems pensininkams sumažinimo priimtas neatsižvelgiant į analogišku klausimu priimtą 2002-11-25 Konstitucinio Teismo nutarimą. Šiuo atveju būtų reikalinga lyginti pareiškėjo ir jam skolingo asmens turtinę padėtį. R. K. A. gaunama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija nėra didelė. Teismo sprendimu priteisiama suma yra nereikšminga. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą, nes toks išdėstymas pernelyg suvaržytų pareiškėjo teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, kuri dėl taikomų apribojimų, pripažintų antikonstituciniais, R. K. A. buvo mokama mažesnė negu priklausytų mokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-01-31 sprendimo Nr. (10.7)3-12514 „Dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta R. K. A. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-03-06 sprendimo Nr. (6.5)I-1483 „Dėl negautos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalies išmokėjimo“ dalį, kurioje atsisakyta R. K. A. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Priteisti R. K. A. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 046,35 Lt (tris tūkstančius keturiasdešimt šešis litus ir trisdešimt penkis centus) neišmokėtos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Henrikas SadauskasJūra Marija StrumskienėDonatas Vansevičius