- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- e1-385-448/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00090-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.7.4Kiti bausmės nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.14Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. Š. 2025-01-01 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, turėdamas rankoje peilį ir sakydamas, kad „papjaus“, grasino nužudyti A. A., dėl ko nukentėjusioji A. A. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, kaltinamasis A. Š. 2025-01-01 apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini) namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę R. A., kojos pėda vieną kartą spyrė į veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. A. dėl poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad su R. A. gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų, yra nesusituokę, veda bendrą šeimos ūkį. Jų tarpusavio santykiai neblogi, R. A. alkoholio visai nevartoja, o jis išgeria per šventes arba savaitgaliais, nes dirba. R. A. niekur nedirba, nes turi neįgalumą. Naujųjų metų išvakarėse, prieš pat 24 val. jis išėjo pas kaimyną J. A., kadangi R. A. alkoholio nevartoja, todėl išėjo, nes neturėjo su kuo išgerti. Neatsimena kada, bet sulaukus Naujųjų metų fejerverkų, grįžo į namus ir nuėjo miegoti. Ryte jis vėl išėjo pas tą patį kaimyną, abu gėrė alų. Po kurio laiko grįžo į namus. Kiek prisimena, jam būnant virtuvėje, R. dukra A. jam pradėjo priekaištauti, kad vartoja alkoholinius gėrimus. Galimai jis taip pat netylėjo, kiek prisimena, jai pasakė necenzūrinius žodžius, kad ji eitų namo, nes ji gyvena už 1 km nuo jų namų. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Kiek atsimena, jis pasiėmė nuo stalo peilį ir jai pasakė, kad papjaus, tačiau tikrai neturėjo jokių realių ketinimų papjauti ar užmušti. Tiesiog taip suveikė jo girto galvoje. A. galimai išsigando ir pabėgo į savo namus. Nežino, ar konfliktą matė R. Kažkuriuo metu į virtuvę atėjo R. ir jį nuvedė į lovą, nes buvo stipriai neblaivus. Jis atsigulė, R. taip pat atsigulė prie jo. Tarp jų konflikto nebuvo. Kadangi buvo neblaivus, galimai galėjo ir įspirti R. Negali pasakyti, ar ji jam kažką galėjo pasakyti, tačiau dėl spyrio prisipažįsta, nes prieš kelis metus taip pat buvo smurtavęs prieš R.. Dėl šių veiksmų nuoširdžiai gailisi, dėl to kaltas alkoholis. Negali paaiškinti, kodėl pagrasino sugyventinės dukrai ir kodėl spyrė savo sugyventinei, galimai dėl per didelio kiekio išgerto alkoholio. Po įvykio jis atsiprašė A. bei R., jos jam atleido, jie susitaikė. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), todėl nenori prarasti darbo, nes R. niekur nedirba, todėl jis turi išlaikyti šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo A. Š. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.
2025-01-01 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulės E. S. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2025-01-01 apie 10.40 val., dirbant kartu su tyrėju D. J., iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), jai būnant svečiuose pas mamą, pranešėją A. A., gimusią (duomenys neskelbtini), mamos sugyventinis A. Š. puolė su peiliu. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjos mama R. A., kuri teigė, kad dukra A. A. jos sugyventiniui liepė daugiau negerti. Dėl šių žodžių tarp jų įvyko konfliktas, todėl vyras labai supyko, iš kelnių kišenės išsitraukė peilį ir pradėjo grasinti, kad papjaus dukrą. Dukra labai išsigando ir pabėgo namo. R. A. jį sugriebė už pečių ir nusivedė į kambarį, kad nusiramintų. Tuo momentu sugyventinis šiek tiek nusiramino. Jie abu atsigulė į lovą. Tačiau po kurio laiko A. Š. iš niekur nieko spyrė R. A. vieną kartą kojos pėda į veido sritį. Po sugyventinio veiksmų, ji juto fizinį skausmą kairės pusės poakyje. Po suduoto spyrio sugyventinis taip pat pradėjo grasinti, kad viską išdaužys. Nuėję į miegamąjį, rado A. Š., kuris atrodė neblaivus. Jis teigė, kad grasino sugyventinės dukrai peiliu, kadangi ant jos supyko dėl pasakytų žodžių. A. Š. 2025-01-01 apie 11.35 val. buvo nustatytas 3,70 promilių neblaivumas. R. A. parašė pareiškimą dėl sužalojimų. Ant nukentėjusios veido buvo matyti patinęs kairės pusės poakis. Nuvykus pas pranešėją adresu (duomenys neskelbtini) ir pakalbėjus su ja, ji teigė, kad pas motiną namuose, namo virtuvėje įvyko konfliktas su mamos sugyventiniu. Konfliktas kilo dėl to, kad pranešėja mamos sugyventiniui liepė daugiau negerti. Pasakius šiuos žodžius, jis supyko, išsitraukė peilį ir pradėjo jai grasinti. Mamai jį sustabdžius, pranešėja greitai išbėgo iš namų ir su dviračiu parvažiavo namo. Dėl grasinimų peiliu A. A. parašė pareiškimą.
2025-01-01 A. A. pareiškime nurodyta, kad 2025-01-01 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje jai grasino peiliu mamos sugyventinis A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), sakydamas, jog ją papjaus.
Nukentėjusioji A. A. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad 2025-01-01 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) į namus grįžo neblaivus mamos sugyventinis A. Š. Namo virtuvėje tarp jos ir A. Š. įvyko žodinis konfliktas, kadangi ji jam pasakė, jog jis daugiau negertų. Išgirdęs šiuos žodžius, jis labai supyko ir, pasiėmęs atsilenkiamą peilį, jai pradėjo grasinti, sakydamas, kad papjaus. Sakydamas grasinimus peilį laikė dešinėje rankoje. Visą konfliktą matė jos mama R. A. Mama, pamačiusi, kad sugyventinis artinasi prie jos su peiliu, bandė jį sustabdyti. Ji paėmė A. Š. už pečių, o ji tuo metu išbėgo iš mamos namų ir dviračiu parvažiavo namo. Mamos sugyventinio grasinimus suprato tiesiogiai ir jų labai išsigando, todėl iškvietė policiją.
Papildomų apklausų metu A. A. parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su draugu. Jos motina gyvena atskirai, už 2 kilometrų. Kai ji buvo jau pilnametė, motina pradėjo gyventi su sugyventiniu A. Š., tačiau ji jau iš motinos namų buvo išsikrausčius. Jos santykiai su patėviu buvo draugiški, jokių pykčių neturėjo. Pas motiną atvyksta kelis kartus į savaitę. Taip pat su motina gyvena močiutė M. K., kuriai yra (duomenys neskelbtini), todėl padeda ir močiutei, nes ji sunkiai vaikščioja. Įvykio dieną, t. y. 2025-01-01 apie 9 val. atvyko pas motiną. Namuose buvo motina, močiutė gulėjo lovoje savo kambaryje. A. Š. dar namuose nebuvo, buvo išėjęs pas kaimyną. Maždaug už valandos grįžo neblaivus patėvis, tuo metu ji sėdėjo virtuvėje. Patėvis atėjo į virtuvę ir ant stalo pasidėjo pusę butelio nugerto alkoholio. Ji jam pasakė „A., negerk, gana gerti“. Jis atsakė „koks tavo reikalas, dink, kad nebūtų tavo kojos čia“. Motina taip pat tuo metu buvo virtuvėje ir girdėjo bei matė konfliktą. Ji pati tiesiog sėdėjo šonu prie stalo ir nematė, iš kur patėvis paėmė peilį. Atsisukusi pamatė, kad A. Š. dešinėje rankoje laiko peilį ir užsimojęs prieš ją, ar sakė, kad „papjaus“, kaip minėjo pareiškimo teikimo metu, dabar negali pasakyti, nes neatsimena. Atstumas tarp jų buvo apie 2 metrus. Pagalvojo, kad ją gali sužaloti, todėl labai išsigando. Tuo metu motina, pamačiusi tokį vaizdą, griebė A. Š. iš priekio už pečių liepdama baigti. Ji iš karto su šlepetėmis išbėgo į lauką, stovėjo kieme. Motina išnešė į kiemą batus ir telefoną. Matė, kad „priemenėje“ stovėjo A. Š. su peiliu rankoje ir jai sakė „gerai, viskas baikim, baikim, ateik čia“, galimai jo emocijos buvo jau atslūgusios. Tačiau ji vis tiek buvo išsigandusi, nes realiai jis galėjo ją sužaloti ar nužudyti. Tada buvo labai išsigandusi ir grįžusi į namus paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Koks buvo peilis, pasakyti negali. Nori, kad A. Š. už tai atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Įvykio metu močiutė gulėjo savo kambaryje ir tikrai įvykio nematė. Po įvykio A. Š. jai paskambino telefonu ir siūlė susitaikyti, todėl ji nepyksta, su juo nekonfliktuoja. Mano, kad patėvis taip pasielgė nepagalvojęs apie pasekmes ir galimai dėl to gailisi, nes buvo per daug pergėręs alkoholio bei nesuvaldė savo emocijų ir veiksmų. Šiuo metu patėvio nebijo, bet savaitgaliais pas mamą nevažiuoja, kad jo nesutiktų neblaivaus. Civilinio ieškinio nereiškia.
Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Užfiksuota, kad pranešėja A. A. praneša apie tai, kad „patėvis su peiliu bandė papjaut“, sako, kad išgąsdino stipriai, pabėgo. Nurodo įvykio vietos adresą – (duomenys neskelbtini).
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotonuotraukomis užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Paimtas daugiafunkcinis peilis, rastas kambaryje, stalčiuje tarp įvairių daiktų.
Daiktų apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, jog, dalyvaujant specialistui, apžiūrėtas daugiafunkcinis lenktinis metalinis peilis, kurio ilgis neatlenkto yra apie 8,5 cm. Iš abiejų peilio pusių yra medinė rudos spalvos dekoracija. Ant peilio matomos rūdys bei kamščiatraukis. Ištiesto peilio bendras ilgis yra apie 15 cm, geležtės ilgis yra apie 6,5 cm, ant geležtės matomas užrašas „STAINLESS CHINA“. Specialistas padarė išvadą, kad apžiūrėtas peilis yra pramoniniu būdu pagamintas lenktinis turistinis (kišeninis – daugiafunkcinis) peilis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 sprendimu Nr. 5-IN-1 prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Šį peilį naudoti civilinėje apyvartoje nėra draudžiama.
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūno nešiojamo vaizdo registratoriaus įrašas, užfiksuotas įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad policijos pareigūnus pasitinka moteris (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai A. A.). Kambaryje vyksta pokalbis tarp jos ir policijos pareigūno, A. A. aiškina, kad užpuolė patėvis. Jam grįžus iš kaimyno, ji sėdėdama virtuvėje jam pasakė „gana, A., gert“ ir jis pasiėmė iš kambario peilį, buvo su peiliu prieš ją, jau į šoną būtų ir smeigęs, bet buvo mama, todėl jam už pečių suėmė ir ji tuo metu išbėgo į lauką. Nurodė, kad norės rašyti pareiškimą.
2025-01-01 R. A. pareiškime nurodyta, kad 2025-01-01 apie 10.20 val. (duomenys neskelbtini) namo kambaryje prieš ją smurtavo sugyventinis A. Š., vieną kartą spyrė pėda į veido sritį. Po sugyventinio veiksmų ji juto fizinį skausmą kairės pusės poakyje.
Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-01-01 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis A. Š. namo grįžo neblaivus. Namuose tuo metu buvo jos dukra A. A., kuri jos sugyventiniui liepė negerti. Tarp jos sugyventinio ir dukros (dėl jos pasakytų žodžių) kilo konfliktas. Konfliktas vyko virtuvėje. Konflikto metu sugyventinis išsitraukė iš kelnių kišenės peilį ir grasino, kad papjaus jos dukrą. Dukra išsigando ir pabėgo. Ji bandė sugyventinį nuraminti. Nuvedė į miegamojo lovą ir paguldė, pati atsigulė šalia, jam iš kairės pusės. Tuo momentu sugyventinis šiek tiek nusiramino. Apie 10.20 val., jai bandant atsistoti, sugyventinis iš niekur nieko spyrė vieną kartą kojos pėda į veido sritį. Po sugyventinio veiksmų ji juto fizinį skausmą kairės pusės poakyje. Po suduoto spyrio sugyventinis pradėjo grasinti, kad viską išdaužys, tada nusiramino, nuėjo į savo kambarį ir atsigulė į lovą. Ji neskambino policijai, kadangi pagailo sugyventinio, tačiau apie įvykį pranešė jos dukra. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau į policijos pareigūnus nesikreipė, bijojo, kad jam skirs dideles baudas. Kaip prieš ją smurtavo A. Š., kambaryje nieko nebuvo.
Papildomų apklausų metu R. A. parodė, kad su sugyventiniu kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų. Kartu veda bendrą šeimos ūkį. Sugyventinis dirba, ji pati nedirba, turi neįgalumą. Tarpusavio santykiai yra geri, kol A. Š. būna blaivus, tačiau jis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Ji jam nepriekaištauja, pasako tik blaiviam, kad nevartotų alkoholio. A. buvo užsikodavęs nuo alkoholio, tačiau išbuvo tik 1,5 mėn. Ji turi suaugusią dukrą, kuri su draugu gyvena 2 km nuo jos namų. Dukra dažnai atvyksta, padeda tvarkytis buityje. Įvykio dieną, t. y. 2025-01-01 apie 10 val. į namus grįžo neblaivus A. su pusę butelio degtinės. Tuo metu į svečius buvo atvykusi dukra A., o jos pačios motina M. gulėjo savo kambaryje. Ji, A. ir dukra buvo virtuvėje. Dukra sugyventiniui pasakė „A., negerk, gana gerti“. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, neatsimena, ką jie tarpusavyje kalbėjo. Dukra sėdėjo virtuvėje prie stalo, ji plovė puodą, o A. stovėjo. Pamatė, kad A. iš kelnių kišenės išsitraukė atlenkiamą peilį ir užsimojo jos dukrai sakydamas „papjausiu“. A. atrodė labai piktas, buvo stipriai pergėręs alkoholio. Tai pamačiusi, ji atsistojo tarp A. ir A. ir pradėjo rėkti, kad padėtų peilį. Dukra išsigandusi pabėgo ir paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. A. buvo įsiutęs, todėl su ranka viską nustūmė nuo stalo, sakė, kad viską išdaužys. Ji bandė jį raminti, vedė į kambarį, kad atsigultų. A. atsigulė į lovą, ji taip pat atsigulė prie jo. Kažkiek laiko jis atrodė aprimęs, tačiau maždaug po 5 minučių, jai stojantis iš lovos, A. spyrė su dešinės kojos pėda jai į kairės pusės skruostą. Pajautė trumpalaikį skausmą, pasakė „mane ir spardyt pradėjai“. Po smūgio skruostas šiek tiek patino. Vėliau pamatė, kad kieme stovi policijos pareigūnų automobilis, pati nebūtų kvietusi pareigūnų. Pas teismo medicinos ekspertus buvo nuvykusi. Civilinio ieškinio nereikš. Kai A. būna neblaivus, jo bijo, nes jis nuolat rėkia, kelia triukšmą. Po įvykio A. jos atsiprašė, ji jam atleido, nes kaime gyventi be vyro būtų sunku. Nenori, kad A. nubaustų.
Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūno nešiojamo vaizdo registratoriaus įrašas, užfiksuotas įvykio vietoje. Užfiksuota, kad policijos pareigūnus pasitinka moteris (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai R. A.), taip pat kambaryje matoma senyvo amžiaus moteris (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai M. K.). R. A. aiškina, kad dukra jos sugyventiniui liepė negerti, abu pradėjo bartis, sugyventinis išsitraukė peilį, taip pat nurodė, kad jai sugyventinis spyrė į veidą. Pareigūnui telefonu bendraujant su R. A. dukra, ši nurodė, kad nori rašyti pareiškimą, nes ją išgąsdino, grasino su peiliu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 7/2025 (06) nurodyta, kad R. A. nustatyta poodinė kraujosruva kairio skruosto srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. Š. kaltė įrodyta.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bei nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, turėdamas rankoje peilį ir sakydamas, kad „papjaus“, grasino nužudyti A. A., dėl ko nukentėjusioji A. A. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BPK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. Š. yra nukentėjusiosios R. A. sugyventinis. Tiek nukentėjusioji ir kaltinamasis, tiek byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje bei nurodytomis aplinkybėmis kaltinamasis A. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę R. A., kojos pėda vieną kartą spyrė į veido sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. A. dėl poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Tarp kaltinamojo A. Š. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai R. A. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis A. Š., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu ir jo trukme.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis A. Š. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šias nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis A. Š. laikomas neteistu (teistumai išnykęs), administracine tvarka nebaustas. Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis A. Š. į psichikos ligų įskaitą neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla. Kaltinamasis A. Š. yra dirbantis. A. Š. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamas nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
UŽ BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įvertinus nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo A. Š. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. Š. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos bausmės subendrintinos bausmes iš dalies sudedant.
Kaltinamojo A. Š. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl A. Š. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. Š. bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2025-01-01 11.30 val. iki 2025-01-02 11.10 val. Šis laikas įskaitomas į A. Š. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).
A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daugiafunkcinis peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas arešto bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. Š. paskirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Š. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, įskaityti A. Š. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2025-01-01 11.30 val. iki 2025-01-02 11.10 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.
Išaiškinti A. Š., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti, planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu, į (duomenys neskelbtini) kalėjimą (duomenys neskelbtini), atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs A. Š. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daugiafunkcinį peilį, saugomą Alytaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam A. Š. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti A. Š.