Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.). LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktais 2024 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 24S87753 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi studijų Alytaus kolegijoje pagrindu, tačiau studijų programoje nustatytų reikalavimų nevykdė), pareiškėjo studijos nutrauktos.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a-e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti j Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau - Tvarka).

Tvarkos 14 punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kurio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Pagal Nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių taisyklių (toliau - Taisyklių) 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 str. nustatytus pagrindus. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą ginčijamu sprendimu pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, į Šengeno informacinę sistemą įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus. 2024 m. rugsėjo 10 d. sprendimu 24S206195 perspėjimas Šengeno informacinėje sistemoje dėl draudimo atvykti ir apsigyventi buvo atšauktas, nes pareiškėjas gavo nacionalinę vizą Vokietijoje.

Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, pareiškėjas Migracijos departamento sprendimo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi neskundžia, todėl pareiškėjas savo skundu nepaneigia imperatyvių pagrindų, kuriais ginčijamas sprendimas buvo priimtas. Pažymi, kad pareiškėjui nustatytas uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra 3 metai, kai Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis numato galimybę užsieniečiui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką iki 5 metų.

Nurodo, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024-05-29 Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2024-03-7 Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti 2023-09-01 pagal UTPĮ 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p. išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2p., 35 str. 1 d. 2 p. ir Įstatymo 50 str. 1 d. 9 p., nes buvo nustatyta, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi studijų Alytaus kolegijoje pagrindu, studijų progamoje numatytų reikalavimų nevykdė ir Alytaus kolegija studijų sutatį su pareiškėju nutraukė). 2024-05-29 Migracijos departamento sprendimu Nr.24S132564 nusprendė: uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėn. (3 m.); įtraukti į Šengeno IS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomos Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams). Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas.

Pagal Įstatymo 133 str. 1 d., užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 m. laikotarpiui.

Kriterijus, kurie turėtų̨ būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų̨ vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų̨ vertinimo tvarka. Kriterijų̨ vertinimo tvarkos 11 p. nustatyta, kad priimant sprendimą̨ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo panaikinti leidimą gyventi priėmimo dienos : jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. (pagal 35 str. 1 d. 2 p.) nurodytu pagrindu, nustatytas 3 m. draudimo atvykti laikotarpis. Teismas vertina, jog šis laikotarpis yra proporcingas, atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis – 5 metai. Atsakovas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, studijų programoje numatytų reikalavimų nevykdė, Alytaus kolegija nutraukė su juo studijų sutartį. Pareiškėjas nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis, jam pagrįstai pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p. nustatytas 3 m. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Pareiškėjui ankčiau leidimai laikinai gyventi ir nacionalinė viza nebuvo išduoti, VSDFV duomenimis jis nebuvo įdarbintas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Pagal SIS reglamento 24 straispnio 1 dalies a punktą , valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui , ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateiksui nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. SIS reglamento 24 str. 1 d. c punkte nustatyta, kad situacijos, kurioms taikomas šio reglamento 24 str. 1 d. a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Pareiškėjui ginčijamu Sprendimu buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 m., į Šengeno IS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus. Kaip seka iš bylos medžiagos, 2024-09-10 Migracijos Departamento sprendimu Nr.24S206195 perspėjimas Šengeno informacinėje sistemoje dėl draudimo atvykti ir apsigyventi buvo atšauktas, nes pareiškėjas gavo nacionalinę vizą Vokietijoje. Kadangi, po pareiškėjo skundo priėmimo teisme , atsakovas 2024-09-10 Sprendimu Nr. 24S206195 atšaukė Šengeno IS sistemoje dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvestą perspėjimą, pareiškėjas 2024-12-06 pareiškimu teismui atsisakė skundo reikalavimo dėl 2024-05-29 Migracijos departamento Sprendimo Nr.24S132564 panaikinimo dalyje, kuria „nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos ąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024-05-29 ir 2027-05-28“. Teismas priima pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalyje ir bylą šioje dalyje nutraukia (ABTĮ 103 str. 4p.). Bylą dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimas skundžiamoje dalyje buvo priimtas, laikantis nustatytų procedūrų, atlikus objektyvų įrodymų tyrimą, įvertinus reikšmingas aplinkybes ir padarius teisingas ir pagrįstas išvadas, todėl jo panaikinimui nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, jam patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straispnio 4 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Priimti pareiškėjo T. S. prašymą dėl atsisakymo nuo dalies skundo reikalavimo.

Nutraukti administracinę bylą Nr.eI2-14982-535/2024 dalyje, kuria nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno aquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija) teritorijoje) nuo 2024-05-29 iki 2027-05-28 .

Pareiškėjo T. S. skundą kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.