- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-3018-201/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02590-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Plungės rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2014-06-22 d., 14.00 val., Vilniaus pl. 10, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę „Renault Espace“ ,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,45 + 0,02 promilės girtumas). Tuo R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad išvakarėse vartojo alkoholį, tačiau ryte, sėsdamas už automobilio vairo, jautėsi žvalus ir buvo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus ir nebuvo jokių minčių, kad gali viršyti leistiną promilių kiekį. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi ir prašo atsižvelgti, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, netinkamai įvertinus situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo patikrinimo pažyma, bei kitais byloje, esančiais įrodymais, kurie leidžia konstatuoti, kad R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prispažino padaręs teisės pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, vadovaujamasi bendrais nuobaudos skyrimo pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos ATPK Ketvirtajame skirsnyje bei Konstitucinio teismo išaiškinimais, kuriuose nurodyta, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Byloje nustatyta, kad R. M. labai nežymiai viršijo teisės aktais leidžiamą alkoholio kiekio normą, detaliai papasakojo teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo elgesį vertina kritiškai ir išgyvena dėl jo pasekmių. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į paties administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančią medžiagą – R. M. nėra baustas administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini) technologinių įrenginių operatoriumi, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai. Visos šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad net ir minimali sankcija, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, nes nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą, todėl R. M. atžvilgiu yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti mažesnę nuobaudą, nei Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, minimali. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismo manymu, nuobaudos tikslai bus pasiekti R. M. už šį teisės pažeidimą paskyrus 1000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 126 str. 1 d.., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,
nutaria:
R. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. skirti 1000 Lt ( vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.