Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-06-21 · Byla Nr. TS-62-1057/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-21
Bylos Nr.
TS-62-1057/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Nuteistasis
Ž. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-62-1057/2022
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas nutarimas), dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai) ir jam skirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikas išbūtas kardomajame kalinime nuo 2020 m. kovo 13 d.

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 7 d. nutartimi nuteistojo Ž. K. apeliacinis skundas atmestas.

Ž. K. bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. kovo 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 13 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus 1/3 bausmės – 2022 m. birželio 13 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. buvo 2 metai 4 mėnesiai 15 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam Ž. K.. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis Ž. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame prašo panaikinti Komisijos nutarimą. Skunde nurodoma, kad komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo netaikyti jam lygtinio paleidimo niekaip teisiškai nepagrindė. Skundžiamame nutarime komisija nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Komisijos sprendimas yra akivaizdžiai negatyviu precedentu, todėl negali būti toleruojamas ir privalo būti panaikintas, nes priimtas daugiau vadovaujantis psichologiniais o ne teisiniais motyvais. Komisija tikrai negali numatyti jo tikslingos motyvacijos, bei daryti išvada remdamiesi grynais formaliais teiginiais, kurie tikrai neleidžia daryti komisijai pagrįstos išvados, kaip jis elgiasi laisvėje. Komisija vadovaujasi jo praeitimi, ir nenori matyti jo elgesio pasikeitimų. Komisija savo nutarime dėsto ir remiasi ne faktinėmis aplinkybėmis, o prielaidomis. Daro nepagrįstas išvadas. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Komisijos praktikoje yra pakankamai precedentų, kai sprendimas taikyti lygtinį paleidimą priimamas atžvilgiu asmens, turinčio drausminių nuobaudų, o sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo priimamas atžvilgiu asmens, neturinčio drausminių nuobaudų. Rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, taigi laikytinos tuščiažodžiavimu. Pažymi, kad jo paleidimas į laisvę, pakeičia tik bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę jis ir toliau atlikinės būdamas laisvėje, bet prižiūrimas probacijos tarnybos. Juk priežiūra pilnumoje kontroliuoja jo judėjimą būnant laisvėje. Juk lygtinis paleidimas, nėra atleidimas nuo bausmės. Skirdamas griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu atsiliepimų į nuteistojo Ž. K. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bausmės vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Teismas, išnagrinėjęs Ž. K. skundo bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis Ž. K. 2022 m. birželio 13 d. yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant Ž. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Atlikus nuteistojo Ž. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Teismas neįžvelgė pagrindo pripažinti, kad nuteistasis, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kaip minėta, įvertinta vidutinė, jau šiuo metu yra padaręs akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, taip pat ir Komisijos nutarimo argumentus, darytina išvada, kad sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

Įvertinęs Komisijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarime išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Komisija įvertino tai, kad Ž. K. bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 2 kartus skatintas, išskirtiniais sunkumais nepasižymi, jis laikosi nustatytų taisyklių bei rėžimo reikalavimų, rodo tam tikro lygmens pastangas įsitraukti į savo resocializacijos procesą, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Tačiau be visų šių teigiamų aplinkybių Komisijos nutarime yra nurodytos ir konkrečios aplinkybės, dėl kurių siūloma netaikyti lygtinio paleidimo. Socialinio tyrimo išvados duomenimis Ž. K. būdinga smurtinio elgesio istorija, esant apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinimo metu atkreiptas dėmesys, kad nuteistojo aukštas pasitikėjimo savimi lygis, nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą ir tikslų įgyvendinimą, yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jo padarytos nusikalstamos veikos buvo dėsningas jo elgesio padarinys. Pažymima ir tai, kad Ž. K. kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų suteikimo, tačiau tęstinėse konsultacijose nedalyvauja. Nors ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, tačiau kriminogeniniai poreikiai siejami su tam tikrais gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, dar nėra koreguojami tikslinių intervencinių priemonių pagalba.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-27-209/2019).

Socialinio tyrimo išvadoje kaip apsauginiai veiksniai nurodyti artimi ryšiai su šeimos nariais, finansinių sunkumų neturėjimas, gyvenamosios vietos turėjimas, bedarbystės problemos sprendimas. Tačiau svarbu, kad kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nurodyti nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, pajamų nestabilumas, gyvenamosios vietos ypatumų sąsajos su nusikalstamu elgesiu, savęs realizavimo nestruktūrizuotoje aplinkoje sunkumai ir kt. Šie veiksniai priskiriami prie dinaminių, tačiau dar yra ir statiniai, tai teistumai, kurių yra 9, laisvės atėmimo bausmės atlikimas 7 kartą, nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis Ž. K. deda tam tikras pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau jos akivaizdžiai nepakankamos išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal įstatymo nuostatą ši pažanga turi būti neabejotinai žymesnė. Juolab, kad Ž. K. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė.

Apibendrinant pažymėtina, jog skunde nuteistasis dėsto deklaratyvius teiginius bei abstrakčiai vadovaujasi teismų praktika, tačiau, kas yra svarbiausia – nepateikia jokių naujų, objektyvių įrodymų apie pasikeitusį savo požiūrį į darbą, visuomeninę veiklą, visapusišką pasirengimą integruotis į visuomenę, kas vienareikšmiškai leistų spręsti, jog gali likusią dalį bausmės atlikti lygtinio paleidimo metu ir ateityje jis nebenusikals.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Komisijos nutarimo turinį, nuteistojo asmens byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nuteistojo Ž. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos šiuo metu prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo panaikinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: