Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-06-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-171-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2019-06-06Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-07-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-06
Bylos Nr.
AN2-171-606/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00083-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
R. U.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-171-606/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00083-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.; 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. U. administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. sausio 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio specialistas A. Ž. surašė R. U. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2019 m. sausio 12 d. 2.29 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Vairuotojas po eismo įvykio vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarimu R. U. administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukta.

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – paskirti R. U. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą.

Šalies argumentai

3.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad policijos pareigūnas M. U. tarnybiniame pranešime nurodė bei A. Ž. ir M. U. teismo posėdyje nuosekliai parodė pagrindines įvykio aplinkybes. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pranešėja patvirtino, jog išgirdusi trenksmą, iškart po eismo įvykio pažiūrėjo pro langą, matė prie automobilio vaikštantį neblaivų asmenį – R. U., jis buvo vienas, iš įvykio vietos nesišalino, jokių kitų asmenų nebuvo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad policijos pareigūnai ir pranešėja gali būti šališki, duoda neobjektyvius parodymus bei teikia klaidingą informaciją, siekdami nepagrįstai apkaltinti R. U..

3.2. Nors R. U. neigia vairavęs transporto priemonę, tvirtino, kad automobilį vairavo nepažįstamas taksi vairuotojas, kuris iš karto po eismo įvykio pasišalino, šią pažeidėjo versiją, apelianto nuomone, reikia vertinti kaip gynybinę ir atmesti, kadangi į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams asmuo jokio taksi vairuotojo neminėjo, teigė, kad atvažiuos tas, kas vairavo, tačiau vėliau atvykusi moteris vairavimo fakto nepatvirtino, asmuo neva vairavęs transporto priemonę, eismo įvykio vietoje taip ir nepasirodė, jo egzistavimas apskritai abejotinas. Be to, apelianto nuomone, kritiškai vertintinas R. U. tvirtinimas teismo posėdžio metu, jog jis buvo neblaivus, jam nebuvo paprasta atsiminti taksisto bruožus, telefono numerį, adresą, automobilio numerį, kadangi transporto priemonės savininkas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, siekiant išsiaiškinti teisės pažeidimą privalo nurodyti asmens, nusižengimo padarymo metu valdžiusio transporto priemonės savininkui priklausančią transporto priemonę, duomenis, o šiuo atveju asmuo ją patikėjo visiškai nepažįstamam asmeniui, kuris neva sukėlęs eismo įvykį ir pasakęs, kad išeina ieškoti pagalbos, iš įvykio vietos pasišalino.

3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo byla R. U. nutraukta nepagrįstai. Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išdėstytas aplinkybes, nekyla abejonių, kad R. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagrįstai, jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, jam skirtina administracinė nuobauda.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas R. U. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam R. U. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukta nepagrįstai, neįvertinus visų byloje nustatytų aplinkybių visumos, o atsižvelgiant iš esmės tik į paties R. U. nepagrįstą paaiškinimą, kad jis įvykio metu automobilio nevairavo, ir tikint jo pateikta versija, kad įvykio metu automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė nepažįstamas taksi vairuotojas, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Kartu akcentuotina, kad ne visada administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės ir administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. U. 2019 m. sausio 12 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. sausio 12 d., apie 2.30 val., patruliuodamas su specialistu A. Ž., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) namo, yra eismo įvykis. Atvykę į eismo įvykio vietą, pastebėjo apgadintą automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kitoje gatvės pusėje stovėjo apgadintas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio „Toyota“ stovėjo asmuo, kaip buvo nustatyta automobilio savininkas R. U., jis buvo akivaizdžiai neblaivus, atsisakė tikrintis neblaivumą, teigė, kad jis automobilio nevairavo, jį vairavo kitas asmuo, kuris po eismo įvykio išėjo ieškoti pagalbos. Tačiau, kas vairavo automobilį, nenurodė. Jis kelis kartus buvo atsisėdęs ant priekinės vairuotojo sėdynės, sėdynė buvo sureguliuota jo ūgiui, automobilyje buvo tuščių alaus butelių. Susisiekus su pranešėja apie eismo įvykį, ji patvirtino, kad eismo įvykio vietoje buvo vienas žmogus, ir jį turi sulaikę. Pranešėja paliudyti atsisakė, R. U. paaiškinimą pateikti atsisakė taip pat (b. l. 6).

10. Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas M. U. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir surašyta tarnybiniame pranešime. Patvirtino, kad R. U. teigė, jog automobilio nevairavo, atsisakė tikrintis neblaivumą, jokio taksisto neminėjo, kas vairavo automobilį, nurodyti negalėjo, sakė, kad tuoj atvažiuos asmuo, vairavęs automobilį. Kolega telefonu bendravo su pranešėja, ji paliudijo, kad R. U. vairavo automobilį. Praėjus 10-15 minučių po to, kai jie atvažiavo, į įvykio vietą atvažiavo moteris, vėliau – R. U. tėvas. Tada, remdamasis pranešėjos apie eismo įvykį liudijimu, ir praktika, kad tokiu būdu bandoma išvengti atsakomybės, jis su kolega padarė išvadą, kad automobilį vairavo R. U.. Pranešėja bijojo liudyti, nes bijojo neigiamų pasekmių sau.

11. Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas A. Ž. parodė analogiškai, papildomai parodė, kad R. U. nuolat kalbėjo telefonu, nuolat kažkam skambino. Jis iš tarnybinio telefono paskambino pranešėjai, bet ji atsisakė liudyti kategoriškai, nurodė, kad paties eismo įvykio nematė, tačiau išgirdo smūgį, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad aplink automobilį vaikščiojo tik R. U., jis buvo vienas. Vėliau, liudytojo parodymais, atvažiavo moteris, bet ji nesakė, kad vairavo automobilį. Įvykio laikas ir vieta buvo nustatyti pagal pranešimą, jie į įvykio vietą nuo pranešimo gavimo atvyko per 5-6 minutes.

12. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. U. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, teigė, kad jis įvykio metu automobilio nevairavo. Paaiškino, kad jis automobilį buvo palikęs prie draugo V. M. namų ir su draugu išėjęs švęsti. Grįžęs pas draugą sutarė su taksi vairuotoju, buvusiu prie netoliese esančios parduotuvės, kad vairuotojas parvarys jo automobilį iki jo namų. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, taksistas ėmė didinti greitį, jis paprašė taksisto sumažinti greitį, tačiau taksistas to nepadarė ir posūkyje automobilis nuslydo bei atsitrenkė į kitą automobilį. Tada jis išlipo iš automobilio, ėjo apžiūrėti automobilio, o tuo metu taksistas greitai iš įvykio vietos pasišalino, pasakydamas, kad eina ieškoti pagalbos ir tuoj sugrįš. Jis liko stovėti vienas. Taip prastovėjo apie pusę valandos, bet taksistas nebepasirodė. Jis buvo šoko būsenos, paskambino tėvui, kuris netrukus atvažiavo į įvykio vietą, todėl policijos nekvietė. Policija atvažiavo po 20-30 minučių po įvykio, o atvažiavus policijai, po 5 minučių atvažiavo jo tėvas. Atsisakė tikrintis blaivumą, nes jis automobilio nevairavo.

13. Nors nagrinėjamu atveju nė vienas asmuo tiesiogiai eismo įvykio nematė, tačiau į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai prie automobilio surado būtent R. U., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Teismo posėdyje R. U. teigė, jog jo automobilį iki namų parvairavo taksistas, kuris sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, teigdamas, kad eina ieškoti pagalbos. Tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu R. U. automobilį būtų vairavęs taksistas ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti net du automobiliai, bei R. U. aiškiai privalėdamas suprasti ir suprasdamas, kad kaltas asmuo bet kokiu atveju turės būti nustatytas, jis pats būtų skambinęs policijos pareigūnams ir prašęs pagalbos, kad būtų nustatytas automobilį vairavęs taksistas. Juolab, apie tai būtų ne tik iš karto pranešęs į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, bet, norėdamas įrodyti savo nekaltumą, būtų ir išsamiai nurodęs visas aplinkybes, susijusias su neva jo automobilio parvairavimu iki namų. Be to, pažymėtina, kad nakties metu, esant mieste ir turint mobiliojo ryšio telefonus, eiti ieškoti kokios nors pagalbos, nebūtų buvę jokio reikalo. Tačiau, kaip nustatyta, R. U. nė vienam iš įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų aplinkybės, kad automobilį parvairavo būtent taksistas, nenurodė. Pažymėtina, kad iš karto po eismo įvykio, R. U. nerašė net paaiškinimo. R. U. teigimu, jis neskambino policijai, nes išsikvietė tėvą. Toks R. U. paaiškinimas yra visiškai nelogiškas, bet kartu patvirtina aplinkybę, kad R. U., būdamas neblaivus, į įvykio vietą pasikvietė asmenį, kuris galėtų prisiimti kaltę dėl sukelto eismo įvykio, todėl pats policijos pareigūnų ir nekvietė, tačiau pagal pašalinio asmens pranešimą pirmieji į eismo įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai.

14. Iš policijos pareigūno M. U. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad apie eismo įvykį pranešė moteris, kuri nenorėjo paliudyti, kad nepakenktų sau. Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas A. Ž., kuris tiesiogiai telefonu bendravo su pranešėja, parodė, kad pranešėja išgirdo smūgį, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad aplink automobilį vaikščiojo tik R. U.. Tai, jog įvykio naktį automobilį vairavo pats R. U., nepaneigia ir jo paties nurodytos aplinkybės, kurios yra visiškai neįtikinamos ir nelogiškos, t. y. kad jis prieš išvažiuodamas švęsti, automobilį paliko prie draugo namų, tačiau nakties metu, būdamas neblaivus, ne pats taksi automobiliu grįžo namo, bet neva ėjo iki atitinkamos vietos ieškoti taksisto tam, kad parvairuotų automobilį iki jo namų, o taksistas, nakties metu palikęs savo taksi automobilį, prie kurio, akivaizdu, kad būtų turėjęs ir sugrįžti, tiesioginio darbo metu sutiko parvairuoti nepažįstamo asmens automobilį. Vėliau neva sukėlęs eismo įvykį, žinodamas, kad už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir tai turėtų įtakos jo tiesioginių darbinių funkcijų atlikimui ateityje, iš įvykio vietos pasišalino. Tokia R. U. versija, pateikta tik teismo posėdyje, ir jo veiksmai įvykio naktį yra visiškai neįtikinami, o policijos pareigūnai aplinkybių, kurias būtų jiems parodęs įvykio vietoje R. U., ir kuriomis būtų pagrindo patikėti bei suabejoti R. U. kaltumu dėl padaryto nusižengimo, nenurodė. Priešingai, kaip jau buvo aptarta, R. U. nepateikė policijos pareigūnams net paaiškinimo.

15. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, logišką įvykio seką, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad R. U. 2019 m. sausio 12 d. 2.29 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, po eismo įvykio vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

16. Skirdamas R. U. administracinę nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, apygardos teismas atsižvelgia į ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, į tai, kad nenustatyta R. U. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą, tačiau anksčiau už labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. U. paskyrus ANK 423 straipsnio 3 dalies (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija) sankcijoje numatytą minimalią baudą bei atėmus teisę vairuoti transporto priemones minimaliam terminui, kadangi už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

17. Pažymėtina, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis), tačiau apeliaciniame skunde spręsti klausimo dėl transporto priemonės konfiskavimo neprašoma, todėl apygardos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, šio klausimo nenagrinėja.

18. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

R. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254 redakcija), ir skirti administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trejiems (3) metams.

Daiktinius įrodymus – dvi CD laikmenas su vaizdo įrašu ir garso įrašu, esančius byloje, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Edita Lapinskienė