- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-21
- Bylos Nr.
- 1-250-716/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Kaltinamasis
- A. J., M. P.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui, vertėjoms K. C., O. M., nukentėjusiajam E. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, teistas 2013-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir skirti 50 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., ir M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2013-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams (nuosprendis patikslintas 2013-12-11 nutaertimi), bausmės neatlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. ir M. P. pagrobė svetimą turtą, t. y. jie 2012-10-28 apie 22.00 val. turėdamas tikslą pagrobti, veikdami kartu, pateko į statomo namo teritoriją, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuri priklauso E. Š., pagrobė metalinį vartų rėmą 3 m pločio, 2,2m aukščio 500 litų vertės, du metalinius vamzdžius 15 cm diametro 4,7 m. ilgio, 347,80 litų vertės, 1 vnt. 173,90 Lt, du metalinius kampainius 12 x 12 mm dydžio, 2 m ilgio, 188,80 litų vertės, 1vnt. 94,40 Lt, - tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam E. Š. priklausantį 1036,60 litų vertės turtą.
A. J. teisme kaltu pripažino iš dalies ir parodė, kad vonių neėmė. Daiktus jie pridavė į metalo supirktuvę. Prie to namo buvo nuėję du kartus, ne tą pačią dieną. Pirmą kartą paėmėme metalinį kampą, kuris gulėjo prie statomo namo vartų. Tą kartą daugiau nieko nepaėmė. Kitą kartą paėmė porą vamzdžių. Kampuočių nebuvo, vonios ar durų jis nematė. Skiedinio dėžių taip pat neėmė, jų nematė. Pripažįsta, kad su M. P. paėmė vartų rėmą ir vamzdžius. Tyrimo metu vartojo narkotikus ir kalbėjo bet ką. Reikėjo narkotikų gauti, todėl ir ėmė daiktus.
M. P. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su A. nuėjo prie namo norėdami metalo paimti. Prie vartų stovėjo kampas „L“ raidės formos. Jie tą kampą ir dar pora vamzdžių paėmė. Pora kartų buvome ten nuėję. Kampainį paėmėm pirmą kartą. Antrą kartą pora vamzdžių, t. y.po vamzdį kiekvienas paėmė. Vonios ar dėžių jis nematė, į teritorijos gilumą nelindo. Tyrimo metu abstinencijos būsenoje buvo ir nepamena, ką tyrėjai sakė.
Nukentėjusysis E. Š. teisme parodė, kad visi daiktai, kurie buvo nurodyti, paimti ne per vieną kartą. Jis keletą kartų rašė pareiškimą į policiją. Šie atsakė, kad bus užvesta byla, kai jis pasakys, kas vogė. Tuo kreipimasis į policiją baigėsi. Po to jis šnekėjo su kaimynais, klausinėjo, kas ir ką matė. Šie pasakė, kad matė du vaikinus ne vieną kartą, kurie daugelį kartų vogė jo daiktus, patarė ieškoti daiktų metalo laužo supirktuvėse. Kai jis aptiko dėžes, vonios detales, metalo supirktuvės darbuotojas nurodė, kas pridavė tą metalą. Jis parašė pareikšimą policijai, kuri į supirktuvę ilgai nevažiavo. Po dviejų savaičių maždaug jis vėl atėjo į metalo supirktuvę ir ten nieko jau nebuvo. Metalinis rėmas buvo supjaustytas į kelias dalis supirktuvės darbuotojų. Jis paėmė tas dalis, nuvežė į policiją kaip daiktinį įrodymą. Po to jį kvietė tyrėja. Daiktai dingo per pusantro mėnesio. Pirmą kartą dingo rėmas ir pagalbiniai elementai prie tų rėmų. Jis parašė pareiškimą, tačiau policija bylos neužvedė. To rėmo kampą jis atgavo. Metalo supirktuvėje jis matė rėmą, kuris dar nebuvo padalintas, matė dėžes, vonią, duris, du vamzdžius. Daiktai buvo jo. Metalo supirktuvės darbuotojas pažiūrėjo savo žurnalą ir nurodė kaltinamųjų vardus ir pavardes. Darbuotojas sakė, kad visus daiktus kaltinamieji atvežė, bet ne per vieną kartą.
Liudytoja Ž. M. teisme parodė, kad tuo metu dirbo metalo supirkimų aikštelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į supirktuvę A. J. ir M. P. atnešė rėmo gabalą. Vėliau, gal po poros dienų, atėjo žmogus ir pasakė, kad tas rėmas iš jo pavogtas. Žmogus atvažiavęs su draugu tą daiktą atsiėmė. Rėmą tas žmogus pats susipjaustė. Dėl kitų daiktų ji nepamena. Tą kartą paėmė tik rėmą. A. J. ir M. P. ne kartą yra atnešę metalą, kurį ji galėjo supirkti kaip metalo atliekas. Galėjo būti tas metalas kampuočiai ir vamzdžiai, kuriuos ji įformino kaip atliekas. Tą kartą su žmogum kalbos apie vonias, dėžes nebuvo.
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad E. Š. pranešė apie tai jog maždaug nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio vidurio iki 2012-10-29 ryto iš(duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš statomo namo teritorijos dingo įvairūs metalo gaminiai, kurių bendra vertė 1763,60 Lt. Kai kuriuos metalo gaminius atpažino metalo supirktuvėse (b. l. 1).
Iš metalo laužo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2012-10-29 M. P. už parduotus metalinį rėmą, skardą gavo 30,60 Lt (b. l. 13).
Iš įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad A. J. ir M. P. nurodė vietą - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statomo namo teritorijoje - kur paėmė metalinį kampainį bei metalinius vamzdžius (b. l. 19-23, 46-50).
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. J. ir M. P. veikdami grupėje, pagrobė svetimą turtą, t. y. be leidimo pateko į statomo namo teritoriją, iš ten pagrobė nukentėjusiajam priklausančius daiktus - metalinių vartų rėmą, du metalinius vamzdžius, du metalinius kampainius – kuriuos atidavė į metalo supirktuvę. Tokią teismo išvadą patvirtina nuosekli įrodymų analizė ir logiškais dėsniais pateisinamas duomenų visumos įvertinimas, pagrįstas kaltinamųjų A. J. ir M. P. parodymais tyrim metu ir teisme, nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais bylos dokumentais. Teisme kaltinamieji pripažino paėmę tik metalinį rėmą ir vamzdžius, tačiau tyrimo metu tiek A. J. (b. l. 18), tiek M. P. (b. l. 45) pripažino paėmę ir du metalinius kampainius. Šiuos daiktus nukentėjusysis nurodė kaip pagrobtą jo turtą. Liudytoja Ž. M. teisme patvirtino, kad A. J. ir M. P. ne kartą į supirktuvę pridavė metalą, t. y. metalinį rėmą, kurį nukentėjusysis atsiėmė, kampuočius ir vamzdžius, kuriuos ji galimai supirko kaip atliekas. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, patvirtina įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir A. J. bei M. P. kaltę, kuo remiantis teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį.
Teismas šalina kaip neįrodytą kaltinimą A. J. ir M. P. dalyje dėl to, kad jie iš nukentėjusiojo pagrobė tris metalines skiedinio dėžes 270 litų vertės, vieną naudotą vonią 160 litų vertės ir vienerias metalines duris 2 m ilgio, 80 cm pločio, 360 litų vertės. Nukentėjusysis E. Š. nurodė, kad šis turtas buvo iš jo pagrobtas, tačiau vėliau dėl savo amžiaus ir noro gauti žalos atlyginimą skirtingai aiškino aplinkybes, kurių nepatvirtino byloje jokie kiti duomenys. Nukentėjusysis teigė teismui minėtus daiktus radęs metalo supirktuvėje, tačiau tokiu nukentėjusiojo parodymus paneigė liudytoja Ž. M., tkiu aplinkybių nukentėjusysis nenurodė tyrimo metu. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti pripažintas kaltu tik neabejotinai ir neginčijamai įrodžius jo nusikalstamus veiksmus ir kaltę dėl to. Šiuo atveju neatmetant galimybės, kad nukentėjusiojo daiktai buvo pagrobti, byloje neįrodyta, kad būtent A. J. ir M. P. pagrobė minėtus daiktus. Dėl šios priežasties teismas šią kaltinimo dalį šalina kaip nepatvirtintą proceso metu.
A. J. ir M. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. kaip vagystė, nes kaltininkai be leidimo pasisavino ir taip pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija nedidelės vertės turto dydį.
Vilniaus priklausomybės ligų centro pažymos duomenimis A. J. ir M. P. psichiatrinėse ligoninėse negydyti, į narkologinę įskaitą neįrašyti (b.l. 38, 39, 40, 66, 67, 68). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad A. J. ir M. P. yra pakaltinami, todėl būdami įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Kaltinamųjų A. J. ir M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdamas bendrininkų grupėje, abu atlikdami vykdytojų veiksmus.
Skiriant bausmę kaltinamiesiems už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. J. ir M. P. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į jų asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kiekvieno vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.
A. J. veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, padarė nesunkų nusikaltimą savanaudiškais tikslais, veikos padarymo metu jis buvo neteistas, baustas administracine tvarka baustas, šiuo metu yra kartą teistas, nedirbantis, jo pragyvenimo šaltinis nenustatytas. Tokios aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatos verčia teismą A. J. skirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį parenkant arčiau sankcijos vidurkio.
M. P. veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, padarė nesunkų nusikaltimą savanaudiškais tikslais, veiką padarė pirmą kartą, nes tuo metu nebuvo teistas, šiuo metu teistas už turto grobimą, nėra atlikęs visos skirtos bausmės, nedirba, tačiau pakeitė gyvenimo būda ir atlieka socialinę reabilitaciją ir yra teigiamai charakterizuojamas (b. l. 110). Tokios aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatos leidžia teismui pripažinti, kad bausmės tikslai bs tinkamai realizuoti M. P. skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį parenkant arčiau sankcijos vidurkio.
Kaltinamiesiems paskirtos karomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - kaip tinkamai įgyvendinančios savo tikslus paliktinos iki bausmės vykdymo pradžios.
Tyrimo metu E. Š. pareiškė 1326,60 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pripažino kaltinamųjų neteisėtus veiksmus ir kaltę dėl 1036,60 litų vertės turto grobimo, 500 litų vertės žala nukentėjusiajam atlyginta atsiimant pagrobtą metalo rėmą, likusią žalą kaltininkai sutiko atlyginti. Dėl šios priežasties teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies priteisdamas iš kaltinamųjų solidariai likusios teismo pripažintos ir neatlygintos žalos dydį – 536,60 Lt.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant jį per dešimt mėnesių atlyginti ne mažiau kaip pusę priteistos turtinės žalos nukentėjusiajam (268,30 Lt) ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki bausmės vykdymo pradžios A. J. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
M. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant jį per dešimt mėnesių atlyginti ne mažiau kaip pusę priteistos turtinės žalos nukentėjusiajam (268,30 Lt) ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinus su 2013-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir galutinę bausmę M. P. skirti 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose, per pirmus dešimt mėnesių atlyginti ne mažiau kaip pusę priteistos turtinės žalos nukentėjusiajam (268,30 Lt) ir neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 9 d. pradėjus vykdyti nuosprendį į bausmės laiką įskaityti iš dalies ar visiškai atliktą bausmę pagal 2013-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Iki bausmės vykdymo pradžios M. P. palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Iš A. J. ir M. P. solidariai priteisti E. Š. naudai 536,60 Lt (penkis šimtus trisdešimt šešis litus ir 60 centų) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.