Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Civilinė byla Nr. e2-166-1007/2019 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01368-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.5.9; 3.2.6.6

2019 m. sausio 24 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės „Turto bankas“ (toliau – Turto bankas) ieškinį atsakovei T. J. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys – Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė, M. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. spalio 30 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose priimtas ieškovės Turto bankas ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti, kad T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir mirusiojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalys į turtą:

1) butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

2) pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pinigines lėšas, pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“ banke, yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto su rūsiu, piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“.

Procesiniai dokumentai atsakovei ir tretiesiems asmenims įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. juridinio asmens atstovui bei viešo paskelbimo būdu, tačiau proceso šalių atsiliepimai per teismo nustatytą terminą teisme negauti, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su sutuoktine T. J., santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po A. J. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą. 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (15.23-44) SK4-15004 ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto pirmąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į mirusiajam A. J. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Ieškovė, paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės perėjimo Lietuvos Respublikos valstybei liudijimą, nes disponuojama informacija apie pirmos eilės įstatyminius mirusiojo įpėdinius (mirusiojo sūnų ir dukrą) bei nenustatytos palikėjo ir jį pergyvenusios sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Iš notarės Aldonos Kundrotienės 2018 m. sausio 9 d. rašto Nr. S-15 bei jo priedų matyti, kad mirusiojo A. J. palikimą 2018 m. sausio 3 d. priėmė Lietuvos Respublika, o pareiškimą dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui pirmos eilės įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai N. J. ir G. J. pateikė 2018 m. birželio 8 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 2005 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. J. priklauso nuosavybės teise. Be to, AB „Swedbank“ duomenimis, A. J. buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį (pensijų fondas – pensija 3), kurios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 14 d. pensijų fondo vienetų likutis buvo 29,705 vnt., o jo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – piniginių lėšų likutis.

Vienam iš sutuoktinių mirus notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad T. J. būtų kreipusis į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo.

Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2012 m. sausio 6 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 11, 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.

Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas vadovaujantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirusysis nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas, esančias AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pensijų kaupimo fondo vienetų likutį AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo santuokos metu. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovės teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta A. J. dalis iš minėto bendro sutuoktinių turto, nustatytina, jog sutuoktinių A. J. ir T. J. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam A. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine T. J. priklauso ½ dalies iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės valstybei priteistinas 33,00 Eur žyminis mokestis.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesudaro 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) valstybei nepriteistinos.

Atsakovei apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir mirusiojo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios – kiekvienam sutuoktiniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalies buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalies piniginių lėšų, esančių akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies pensijų kaupimo fondo vienetų, esančių akcinės bendrovės „Swedbank“ pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), 33,00 Eur (trisdešimt trijų eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovei pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą: „Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose 2019 m. sausio 23 d. civilinėje byloje Nr. e2-166-1007/2019 dėl turto dalies nustatymo priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovės T. J., gimusios (duomenys neskelbtini), priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose, adresu Naujoji Akmenė, Vytauto g. 1B. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.