Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovados viršininko Vadimo Fedotovo (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad A. K. 2013-11-15, apie 8.30 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), realizavo, t. y. pardavė, 2 pakelius cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis V. O.. Šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikoje akcizais apmokestinamų prekių laikymo ir realizavimo nustatytą tvarką ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 163² straipsnio 1 dalyje.

Teismas nutarime nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde institucija nesutinka su apylinkės teismo padarytu įrodymų vertinimu. Teigia, kad teismas netinkamai vertino liudytojo policijos pareigūno V. Fedotovo, liudytojo V. O. ir pažeidėjo A. K. parodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Ir tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo.

Apylinkės teismas nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė ir šį sprendimą priėmė pagrįstai, kadangi neįrodyta, kad A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeidęs procesinių normų reikalavimų. Teismo nutarime pateikti išsamūs, argumentuoti motyvai dėl priimto sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas su jais sutinka ir daro išvadą, kad bylos duomenimis jie nepaneigti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnas V. Fedotovas liudytoją V. O. sulaikė prie A. Z. namų, V. O. galimai perkant iš A. Z. alkoholį. Pareigūnui paprašius, V. O. iš kišenės ištraukė buteliuką ir du pakelius Baltarusijos Respublikos gamybos cigarečių „Fest“. Tiek iš V. Fedotovo tarnybinio pranešimo, tiek iš teisminio nagrinėjimo metu jo duotų parodymų matyti, kad jam V. O. nurodė, jog cigaretes pirko iš A. K.. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad pareigūnas V. Fedotovas pats nematė pažeidimo (cigarečių pardavimo) padarymo fakto. V. Fedotovo tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad A. K. geranoriškai sutiko, kad pareigūnai apžiūrėtų jo gyvenamąsias patalpas, o apžiūrėjus patalpas draudžiamų daiktų ar prekių nebuvo aptikta.

Pažymėtina, kad iš bylos medžiagoje esančio V. O. 2013-11-15 paaiškinimo matyti, kad jis kategoriškai neigia, kad pirko alkoholį iš A. K. ir A. Z.. Paaiškinime užfiksuota, kad jis nurodęs, jog pirko cigaretes 2013-11-15 apie 9 val. iš A. K.. Liudytojas V. O. teisminio nagrinėjimo metu paneigė, kad cigaretes pirko iš A. K., ir parodė, kad tiek cigaretes, tiek alkoholį pirko iš A. Z.. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. O. paaiškinimas ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai vieni kitiems prieštarauja. Nustatyta, kad remiantis liudytojo V. O. paaiškinimu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas A. K..

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. tiek pareigūnams, tiek teismui nuosekliai neigė pardavęs cigaretes, nurodė, kad kontrabandinėmis cigaretėmis neprekiauja ir minėtą dieną pas jį V. O. nebuvo atėjęs, jam kontrabandinių cigarečių niekada nėra pardavęs. Teismo posėdyje A. K. nurodė, kad pažeidimo dieną nuo 8 iki 11 valandos buvo išvykęs iš namų. Liudytojas E. B. patvirtino A. K. parodymus, nurodydamas, kad minėtą dieną 8 val. su A. K. nuvažiavo į mišką, grįžo apie 11 val. ir tuo metu pas A. K. atvyko policija. Taigi, tiek A. K., tiek liudytojo E. B. parodymai patvirtina aplinkybę, kad 2013-11-15 nuo 8 val. iki 11 val. A. K. namuose nebuvo. Todėl nėra pagrindo tikėti V. O. paaiškinime nurodyta aplinkybe, jog cigaretes jis pirko iš A. K. 2013-11-15, 9 val., tai yra tuo metu, kai A. K. namuose nebuvo. Be to, iš V. Fedotovo tarnybinio pranešimo matyti, kad V. O. buvo pastebėtas ir sulaikytas prie A. Z. namų 2013-11-15, 9 val., tai yra kitoje vietoje, kuri nėra A. K. gyvenamoji vieta. Tai rodo, kad V. O. paaiškinime nurodyta aplinkybe dėl cigarečių pirkimo laiko (9 val.), o tuo pačiu ir asmens (A. K.), negalima tikėti, nes tuo pačiu laiku V. O. buvo kitoje vietoje (prie A. Z. namų).

Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad A. K. buvo anksčiau baustas už kontrabandinių prekių laikymą, nėra A. K. kaltės įrodymas.

Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad A. K. būtų padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, nes jo namuose nebuvo rasta jokių draudžiamų daiktų ar prekių, V. O. teisme nepatvirtino, kad iš A. K. pirko cigaretes, A. K. ir liudytojo E. B. parodymai jokiais byloje surinktais įrodymais nepaneigti. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų Institucijos skundo argumentą, kad V. O. duodamas teisme parodymus juos pakeitė įtakotas A. K..

Pažymėtina, kad apylinkės teismas vertino visumą surinktų duomenų, o ne atskirus duomenis, kaip to pageidauja apeliantas.

Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltė turi būti įrodyta, o ne paremta abejonėmis ar prieštaringais duomenimis. Be to, negalima remtis tik duomenimis, kurie naudingi kaltinimui, nevertinant kitų įrodymų ir jų visumos.

Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra, jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovados viršininko Vadimo Fedotovo apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.