- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-04
- Bylos Nr.
- 1-319-725/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37461-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Civilinis ieškovas
- „B“ AS
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.5.2Kvalifikuotas sukčiavimas (BK 182 str. 2 d.)
- 1.2.29.2.1Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas (BK 301 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- 2012 m. rugpjūčio 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;
- 2018 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta galutinė bausmė – 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. V., veikdamas su dviem nenustatytais asmenimis bendrininkų grupėje, 2019 m. kovo 13 d. apie 11.39 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), „B.“ AS filialui pateikė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei, melagingai pagrįsdamas savo mokumą, pateikė netikrus dokumentus, tai yra jo vardu su Airijos įmone „T. B.“ 2018 m. liepos 15 d. tariamai sudarytą darbo sutartį ir „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „B.“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis „B.“ AS filialui sutikus suteikti kreditą, 2019 m. kovo 13 d. apie 14.12 val. AB „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu į jo „Luminor Bank“ AS filialas sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „B.“ AS filialas išmokėjo 15 000 Eur kreditą, kurį tą pačią dieną jis išgrynino „Luminor Bank“ skyriuje Kaune, (duomenys neskelbtini), ir pasidalino su bendrininkais, po to sumokėjo tik vieną 237,87 Eur kredito įmoką, daugiau mokėjimų pagal kredito sutartį neatliko, kredito negrąžino, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – 15 000 Eur.
Be to, Ž. V., veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje, pagamino netikrus dokumentus: 2019 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 m. kovo 13 d. Kaune, tiksliau nenustatytoje vietoje, perdavė savo asmens duomenis nenustatytam asmeniui, žinodamas, kad šie duomenys bus panaudoti netikrų dokumentų gamybai, o nenustatytas asmuo nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: jo (Ž. V.) vardu su Airijos įmone „T. B.“ 2018 m. liepos 15 d. tariamai sudarytą darbo sutartį, kurioje jis (Ž. V.) pasirašė, bei tariamai jam priklausančios „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus.
Kaltinamasis Ž. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. apie metus laiko neoficialiai dirbo Airijoje pas ūkininką. Su juo dirbo ir pažįstamas R.. Buvo jam išsikalbėjęs, kad norėtų pasiimti paskolą. Neišėjo jam pačiam paskolą paimti, nes turi antstolių, o R. jam pripasakojo, kad galima padaryti, kad duotų paskolą. Vėl su R. susitikus Lietuvoje, R. kaltinamajam paaiškino, kad galima pasiimti paskolą. Kaltinamasis sutiko. Kaltinamasis teigė, kad paskolos nebūtų nemokėjęs, paskolą jis būtų atlyginęs, nes būtų dirbęs. R. už padėjimą susitvarkyti su paskolos gavimu turėjo sumokėti 500 Eur. Kaltinamasis padavė R. atsiųstiems vyrams savo asmens tapatybės kortelę. Kitą dieną minėti vyrai atvežė ir davė pasirašyti airišką darbo sutartį su įmone „T. B.“, kurioje kaltinamasis nedirbo. Po darbo sutarties pasirašymo nuvažiavę atsidarė sąskaitą „Luminor“ banke bei važiavo pildyti paraišką (duomenys neskelbtini), greičiausiai į „(duomenys neskelbtini)“ kioskelį, prie „IKI“ parduotuvės. Ten pateikė dokumentus, vienas vyras užpildė paraišką ir laukė, ar jam bus suteikta paskola.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamojo parodymų dalį, dėl dokumentų suklastojimo (2 t., b. l. 61–62), kuriuose Ž. V. parodė, kad tam vyrui kaltinamasis padavė savo tapatybės kortelę, o šis nusirašė duomenis. Tuo metu Ž. V. nesuprato, kad jis dokumentus ketina klastoti, kažkodėl jam buvo mintis, kad jis gaus normalius dokumentus iš Airijos, kur kaltinamasis prieš tai dirbo, nors jis ten ir dirbo nelegaliai. Kaip jis galėjo gauti tuos dokumentus, jis nepagalvojo ir nesusimastė. Kad tie dokumentai suklastoti jis suprato tik sekančią dieną, prieš kaltinamajam juos teikiant dėl paskolos sudarymo. Dabar net neprisimena, iš ko jis tai suprato, pamena, kad tie vyrai šnabždėjosi, keistai kalbėjo ir jis suprato, kad kažkas ne taip. Nepaisant visko, nors ir supratęs, kad dokumentai klastoti ir kad tuo metu jis niekur nedirbo, nusprendė į visa tai veltis ir imti paskolą.
Motyvuojamoji dalis
Po parodymų pagarsinimo, kaltinamasis patvirtino, kad galėjo būti taip, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat kaltinamasis parodė, kad sutartyje nurodytoje įmonėje jis nedirbo, sąskaitos kaltinamajame akte nurodytame banke jis neturėjo. Kaltinamasis neatsimena, ką jis sakė pildydamas paraišką, kokiu tikslu ims paskolą. Jis norėjo atsidaryti santechnikos versliuką, tai tam jam reikėjo 15 000 Eur paskolos: įrankiams, mašinai. Buvo verslo planą pasidaręs mintyse, galvojo nusipirkti įmonę, įrankius, mašiną, susirasti žmogų, kuris jį vežiotų visur, įsidėti reklamą ir dirbti. Konkrečiai nebuvo apskaičiavęs, kiek pinigų reikia. Jis moka viską su santechnika, mokslų nebaigęs, tačiau daug dirbo su santechnika. R. buvo pasakojęs, kad reikia paskolos, nes nori nusipirkti butą, bet grįžus į Lietuvą, pasikeitė planai, buvo suplanavęs dirbti santechniku. Galėjo būti, kad „B.“ nurodė, kad dirbo darbo sutartyje nurodytoje įmonėje. Kai gavo atsakymą, kad sutinkama jam duoti paskolą, grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyti sutarties. Kai į sąskaitą atėjo pinigai, nuvažiavo į „Luminor“ banką „Megoje“ ir išėmė visus pinigus – apie 15 000 Eur. Išėjus su pinigais, nors buvo tartasi, kad kaltinamasis su juo buvusiems vyrams bus skoloje 500 Eur, bet jie atėmė iš kaltinamojo visus pinigus, o jam paliko tik 500 Eur. Nemokėjo paskolos, nes visa situacija pasikeitė – negavo pinigų, negalėjo pradėti dirbti, neišėjo pradėti santechnikos verslo. Jei būtų pradėjęs dirbti, būtų mokėjęs paskolą. Vieną įmoką tik padarė iš paskutinių pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu dirbdavo nelegaliai, dabar nebedirba, nes nespėjo įsidarbinti. Kai buvo visokie karantinai, nenorėjo jo darbinti be galimybių paso, o jis nenori skiepytis, nes baisu. Jis turi dukrą, kuriai moka išlaikymą kiekvieną mėnesį kiek išgali. Turi skolų, tačiau tiksliai nežino, kam yra skolingas – „Sodrai“, dar yra baudų skolų, kurias vykdo antstoliai. Jis nebūtų gavęs paskolos, jei nebūtų pateikęs šių dokumentų, nes yra nemokus, nedirbantis. Jis norėjo gauti 10 000–15 000 Eur. Jis galvojo apie 10 000 Eur, bet tie vyrai, kur atvažiavo, pasakė, kad reikia imti 15 000 Eur. Jis nežino, kodėl jie taip sakė. Jis nepranešė policijai, kad iš jo atėmė pinigus, nes jam prigrasino, kad blogai baigsis, jei jis kreipsis į policiją.
Be kaltinamojo Ž. V. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Liudytoja E. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Ž. V. yra jos sūnus. Sūnus su ja negyvena, Jis turi kelis telefono numerius, vienas iš jų – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107–109).
Liudytoja K. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2021 m. vasario mėnesio dirbo klientų aptarnavimo vadybininke AB „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini). Viena iš jos darbo funkcijų buvo tarpininkavimas dėl paskolų. Tarpininkavimo paslaugos buvo teikiamos kelioms įmonėms, viena iš kurių „B.“. Kalbant apie „B.“ paskolas, žmogus atėjęs pas jas galėjo pateikti paraišką arba susitarti su „B.“ ir ateiti pas jas tik pasirašyti sutarties. Jeigu tiksliai prisimena, jai tarpininkaujant buvo vienas atvejis kai asmuo kreipėsi dėl „B.“ paskolos su užsienietiškais dokumentais, tačiau tuo atveju paskolos paraiška nebuvo patenkinta. Galėjo būti, kad pas ją atėjo tik pasirašyti sutarties, ir tokiu atveju ji nežinojo, kokius pajamas pagrindžiančius dokumentus žmogus teikė. Pamena tik vieną atvejį, kai pas ją dėl „B.“ paskolos atėjo du vyrai, vienas iš kurių prašė paskolos, o kitas viską kalbėjo. Šie dėl paskolos buvo du kartus, tačiau buvo atsisakyta ją išduoti. Kieno vardu buvo prašyta paskolos, ji neprisimena. Daugiau panašių atvejų nebuvo. Dar prisimena, kad jie prašė maksimalios paskolos sumos – galimai 10 000 ar 15 000 Eur, buvo ką tik atidaryta paskolos prašytojo vardu sąskaita „(duomenys neskelbtini)“. Jie teikė, kiek pamena, airišką darbo sutartį ir Airijos banko sąskaitos išrašą, taip pat rodė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“ dėl sąskaitos atidarymo, matėsi, kad ta sutartis visai šviežiai sudaryta. Beveik viską dėl paskolos kalbėjo ne tas žmogus, kurio vardu buvo pildoma paraiška, o su juo kartu atėjęs. Asmuo, kurio vardu buvo kreiptasi dėl paskolos, ji yra tikra, kad suprato, jog jo vardu kreipiamasi dėl paskolos ir tos paskolos norėjo, paskolos prašytojas pats pasakė, kad paskolos nori butui ar kažkokiam remontui, kad jis grįžęs iš užsienio. Dar jai susidarė įspūdis, kad tas asmuo nepanašus į užsienyje dirbantį, iš išvaizdos jis atrodė piktnaudžiaujantis alkoholiu, nors tą kartą jis neatrodė, kad būtų išgėręs ar apsvaigęs. Šį atlydėjęs vyras atrodė tvarkingas. Jis sakė, kad yra pirmojo giminaitis. Tie asmenys jai kėlė įtarimą, todėl, kiek pamena, jų teiktų dokumentų į „B.“ nesiuntė, o tik nusiuntė paprastą paraišką ir iš karto gavo neigiamą atsakymą. Paskui jie abu atėję ir dar vieną kartą, nes sakė, kad sumokėjo skolą mobilaus ryšio operatoriui. Ji vėl užpildė paraišką, bet vėl atėjo neigiamas atsakymas. Daugiau įtartinų atvejų, kai buvo kreipiamasi dėl „B.“ paskolų, ji neprisimena. Jeigu asmuo tik ateidavo pasirašyti sutarties, ji vėlgi pagal asmens dokumentą nustatydavo asmens tapatybę ir, atspausdinusi iš sistemos sutartį, duodavo ją žmogui pasirašyti. Vienas sutarties egzempliorius buvo siunčiamas į „B.“, kitas likdavo klientui (1 t., b. l. 111–114).
Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „B.“ dirbo nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. Paskutiniu laikotarpiu dirbo klientų administratore. Viena iš darbo sričių buvo administruoti klientus, kurių darbo užmokesčio nemato „Sodroje“, tai yra, užsienyje dirbančių, statutinių pareigūnų ir kitų. Nuo 2019 m. vasario mėnesio pasikeitė paskolų išdavimo programa, daug procesų buvo automatizuota. Užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Minimalaus pajamų reikalavimo, kiek pamena, nebuvo, tačiau reikėjo vesti iš sąskaitos išrašo pajamų sumą, o skaičiuoklė automatiškai suskaičiuodavo, kokią paskolą galima suteikti. Maksimali paskolos suma užsienyje dirbančiam buvo 15 000 Eur, jeigu didesnė suma, sprendimus galėjo priimti aukštesnio sprendimo teisę turintys darbuotojai. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo. Kalbant apie darbo sutartį, buvo vadovybės nurodymas tikrinti darbdavį internete, tai yra, „GOOGLE“ programoje tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja, ji tą ir darydavo. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą, nelabai žino ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis – angliškus, norvegiškus, olandiškus ir panašiai, bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. 2019 m. vasario mėnesį pasikeitus tvarkai, labai padaugėjo klientų, buvo didelis darbo krūvis. Paskolų gavėjų pavardžių neprisimena. Kai pradėjo aiškėti faktai, kad dalis klientų galėjo gauti paskolas pateikę netikrus užsienio dokumentus, atvyko komisija iš Estijos, teko rašyti pasiaiškinimus. Sprendimą suteikti paskolą iki 15 000 Eur sumai priimdavo ji, kitų darbuotojų parašų ar leidimo tam nereikėjo, dokumentus taip pat vertindavo pati. Užsienio dokumentai buvo pateikiami įvairūs, įvairiomis kalbomis, dažnai jie buvo pateikiami chaotiškai, daug failų, lapų, jie eina ne iš eilės ir pan., todėl dokumentus vertinti buvo pakankamai sunku. Jeigu kildavo kokių neaiškumų ar nebuvo galima kažko suprasti, skambindavo klientui ir prašydavo dokumentus pateikti tvarkingai. Kitais atvejais, kilus neaiškumams, būdavo kreipiamasi į aukštesnes pareigas užimantį darbuotoją. Būdavo atvejų, kad tuomet šis perimdavo paskolos administravimą arba patardavo, ką daryti. Ji prieš suteikiant paskolas niekada nepastebėjo, kad pateikti dokumentai turėtų klastojimo požymių (1 t., b. l. 116–119).
„B.“ AS filialo 2019 m. balandžio 25 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. kovo 13 d. Ž. V. fiziškai atvyko į Lietuvos Pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ir pateikė asmens dokumentą (ID kortelė) ir užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti. Mokumui įvertinti Ž. V. pateikė pareiškėjui 2018 m. liepos 15 d. darbo sutartį su „T. B.“ ir (duomenys neskelbtini banko sąskaitos išrašą. 2019 m. kovo 13 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į Lietuvos Pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Kredito sutartimi, „B.“ AS filialas išmokėjo Ž. V. 15 000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Mokėjimai pagal kredito sutartis neatliekami, klientų telefonai išjungti. Pareiškėjas mano, kad, gaunant paskolas, buvo pateikti suklastoti bankų sąskaitų išrašai ir darbo sutartys. Prie pareiškimo pridėti Ž. V. darbo sutarties su Airijos įmone „T. B.“ ir (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašų kopijos (1 t., b. l. 70–76).
„B.“ AS filialo 2019 m. gegužės 8 d. rašte nurodyta, kad atsiųsta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ž. V. asmens tapatybės kortelės kopija (1 t., b. l. 79–87).
2021 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta ant 5 lapų atspausdinta 2019 m. kovo 13 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Joje kaip kredito gavėjas nurodytas Ž. V., nurodyti jo anketiniai, kontaktiniai duomenys, kaip kredito davėjas – „B.“ AS filialas. Bendra kredito suma 15 000 Eur, sutartyje nurodytas kredito mokėjimo grafikas (kasmėnesinės 237,03 Eur įmokos nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d.), kitos kredito sutarties sąlygos. Kiekvieno sutarties lapo apačioje yra rankraštinis įrašas „Ž. V.“ ir rankraštinis parašas, spaudai „Pardavimų vadybininkė K. K.“, „(duomenys neskelbtini)“ 2019-03-13 004-asis klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“ bei rankraštinis parašas. Ant 2 lapų atspausdintas dokumentas, pavadinimu „Standartinė informacija apie vartojimo kreditą“, jame nurodyta kredito suma (15 000 Eur), sutarties trukmė (iki 2029 m. kovo 5 d.), kitos kredito sutarties sąlygos. Abiejų dokumento lapų apačioje yra rankraštiniai įrašai „Ž. V. 2019-03-13“ ir rankraštinis parašas. Ant vieno lapo padaryta Ž. V. asmens tapatybės kortelės kopija, tame pačiame lape yra rankraštinis įrašas „Kopija tikra“, rankraštinis parašas bei spaudai „Pardavimų vadybininkė K. K.“, „(duomenys neskelbtini) 2019-03-13 004-asis klientų aptarnavimo skyrius Kaunas“. Apžiūrint ant 4 lapų anglų kalba atspausdintos darbo sutarties kopiją, joje kaip darbuotojas nurodytas „Mr. Z. V.“, kaip darbdavys – Airijos įmonė „T. B.“, dokumente nurodytos darbo sutarties sąlygos, paskutiniame sutarties lape ties grafa „Z. V.“ yra rankraštinio parašo kopija, ties grafa „T. W.“ yra kito rankraštinio parašo kopija. Ant 13 lapų anglų kalba atspausdintų AIB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų kopijos, kaip sąskaitos savininkas nurodyta „Z. V.“, išrašuose yra duomenys apie pajamas iš „T. B. (Dublin)“, įvairias išlaidas (1 t., b. l. 148–150).
2019 m. birželio 3 d. „Luminor Bank“ rašte nurodyta, kad atsiųstas Ž. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, kuriame yra duomenys apie 2019 m. kovo 13 d. 15 000 Eur įplauką iš „B.“ AS filialas bei 2019 m. kovo 13 d. grynųjų pinigų – 14 800 Eur išmokėjimą. Su tuo pačiu raštu atsiųstas ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas asmuo, besinaudojantis Ž. V. banko sąskaita (1 t., b. l. 186–187).
2019 m. rugsėjo 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad įjungus vaizdo įrašą „MEGA_kasa3_main_20190313175447_180508.asf“, matyti filmuojama, tikėtina, banko darbuotojos darbo vieta, vaizdo įrašo data 2019 m. kovo 13 d., pradžios laikas 17.54 val. Prie banko darbuotojos darbo stalo stovi asmuo, panašus į Ž. V. (filmuojama iš viršaus, matosi viršugalvis ir dalis veido), jis kažko ieško kišenėse, prisėda prie stalo, banko darbuotoja vienoje rankoje laiko galimai asmens tapatybės kortelę, kita dirba kompiuteriu. Banko darbuotoja asmeniui, panašiam į Ž. V., paduoda kažkokį dokumentą, kuriame jis kažką rašo, po to banko darbuotoja atkerpa paketą, iš kurio išima pluoštą 100 Eur nominalo kupiūrų, jas perskaičiuoja skaičiavimo aparatu, parodo pinigų skaičiavimo aparato duomenis asmeniui, panašiam į Ž. V., kupiūras dar kartą perskaičiuoja, jas padalina į dvi dalis. Iš kasos aparato paima pluoštą 50 Eur nominalo kupiūrų, perskaičiuoja skaičiavimo aparatu, tris kupiūras įdeda atgal į kasą, likusias dar kartą perskaičiuoja skaičiavimo aparatu, jo duomenis parodo asmeniui, panašiam į Ž. V.. Minėtas 100 ir 50 eurų nominalo kupiūras, kažkokį dokumentą ir galimai asmens tapatybės kortelę pastumia link asmens, panašaus į Ž. V., šis pinigus įsideda į kišenes, paima dokumentus, atsistoja ir nueina. 18.05 val. vaizdo įrašo pabaiga (1 t., b. l. 190–197).
2020 m. balandžio 21 d. Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog tikrinant duomenis apie įtariamojo Ž. V. mokumą, iš Lietuvos Respublikos Antstolių rūmų gauta informacija, kad yra vykdomos bylos dėl sumoje 2868 Eur Ž. V. skolų. Tretieji asmenys valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė informaciją apie 1853 Eur Ž. V. pajamas už 2019 metus (duomenų apie 2018 m. turėtas Ž. V. pajamas nėra), taip pat nėra duomenų, kad Ž. V. būtų teikęs valstybinei mokesčių inspekcijai kasmetines pajamų deklaracijas už 2018 ir 2019 metus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Ž. V. nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis, Ž. V. transporto priemonių neturi. „Sodros“ informacinės sistemos duomenimis, Ž. V. nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. dirbo UAB „P.“ ir po to nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. sausio 14 d. dirbo UAB „C.“ (2 t., b. l. 1).
2021 m. gegužės 24 d. Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog siekiant nustatyti įtariamojo Ž. V. galimybes grąžinti paskolą ir priežastis, kodėl jos negrąžina, buvo susipažinta su jo finansinę būklę atspindinčiais dokumentais – Ž. V. priklausančių banko sąskaitų: „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Revolut Payments“ Nr. (duomenys neskelbtini) išrašais už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 20 d.. Susipažinus su paminėta informacija, nustatyta, kad apžvelgiamu laikotarpiu Ž. V. pajamų į minėtas sąskaitas neturėjo (išskyrus 15000 Eur kredito įplauką iš „B.“), o UAB „Revolut Payments“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra duomenys apie Ž. V. kreditinius įsipareigojimus (skolas) antstoliams, VĮ „Registrų centras“, „SODRAI“, privalomam sveikatos draudimui, sąskaitos palaikymo mokesčiams ir kt. 11 952,78 Eur sumai (2 t., b. l. 45).
2020 m. birželio 22 d. „B.“ AS filialo civiliniame ieškinyje nurodyta, kad pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. V. atliko vieną mokėjimą – 237,87 Eur sumai. 2019 m. liepos 22 d. sutartis buvo vienašališkai nutraukta (1 t., b. l. 129–135).
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimų Ž. V. pagrįstumu, kadangi kaltinamasis Ž. V. savo kaltę visiškai pripažino, patvirtinęs, kad Airijoje dirbdamas neoficialiai pas ūkininką, buvo susipažinęs su R., kuris kaltinamajam pasisiūlė padėti gauti paskolą. Grįžus į Lietuvą, kaltinamasis davė R. savo asmens tapatybės kortelę, kad šis sutvarkytų paskolos gavimo dokumentus. Kitą dieną R. siųsti vyrai atvežė kaltinamajam pasirašyti darbo sutartį, kuri buvo airiška, su įmone „T. B.“, nors kaltinamasis niekada toje įmonėje nedirbo. Pasirašius ant sutarties, „Luminor“ banke atsidarė sąskaitą bei su turimais dokumentais važiavo pildyti paraišką (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini)“ kioskelį. Galėjo būti, kad „B.“ nurodė, kad darbo sutartyje nurodytoje įmonėje dirbo. Gavus atsakymą, kad jam sutinkama duoti paskolą, pasirašė paskolos sutartį. Kai pinigai buvo pervesti į sąskaitą, iš „Luminor“ banko „Megoje“ išsiėmė visus pinigus – apie 15 000 Eur. Liudytoja A. M. nurodė, kad nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. jai dirbant „B.“, užsienyje dirbančiam asmeniui buvo galima paimti paskolą pateikus darbo sutarties kopiją (asmuo turėjo būti išdirbęs bent šešis mėnesius) ir banko sąskaitos išrašą už paskutinius šešis mėnesius. Ar pateikta darbo sutartis ir sąskaitos išrašas tikri, patikrinti faktiškai negalėjo, buvo tik vadovybės nurodymas internete tikrinti darbdavį, tai yra „GOOGLE“ programoje tikrinti, ar toks darbdavys egzistuoja. Kaip būtų galima patikrinti banko sąskaitos išrašo tikrumą, ji nelabai žinojo ir jokių reikalavimų tuo klausimu nebuvo. Reikalavimo pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą taip pat nebuvo, nors dokumentus gaudavo įvairiomis kalbomis bei turėdavo juos vertinti. Ji turi tik anglų kalbos pagrindus. „B.“ AS filialo 2019 m. balandžio 25 d. pareiškime nurodyta, kad 2019 m. kovo 13 d. Ž. V. fiziškai atvyko į Lietuvos Pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė asmens dokumentą (ID kortelę) ir užpildė paraišką 15 000 Eur kreditui gauti bei mokumui įvertinti Ž. V. pateikė 2018 m. liepos 15 d. darbo sutartį su „T. B.“ ir AIB banko sąskaitos išrašą; 2019 m. kovo 13 d. minėtas asmuo fiziškai atvyko į Lietuvos Pašto skyrių, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria „B.“ AS filialas išmokėjo Ž. V. 15 000 Eur kreditą į jo atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini); mokėjimai pagal kredito sutartis neatliekami. 2021 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2019 m. kovo 13 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kredito gavėjas nurodytas Ž. V., nurodyti jo anketiniai, kontaktiniai duomenys, bendra kredito suma – 15 000 Eur. Kiekvieno sutarties lapo apačioje yra rankraštinis įrašas „Ž. V.“ ir rankraštinis parašas. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai. Ž. V. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veikų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis Ž. V., veikdamas su nenustatytu asmeniu bendrininkų grupėje, nenustatytam asmeniui pateikdamas savo asmens duomenis (asmens tapatybės kortelę), o nenustatytam asmeniui pagaminus netikrus dokumentus ir kaltinamajam pasirašius ant netikros darbo sutarties, tokiu būdu ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 13 d. pagamino netikrus dokumentus – jo vardu su Airijos įmone „T. B.“ 2018 m. liepos 15 d. sudarytą darbo sutartį ir „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus su duomenimis apie užsienyje gaunamas pajamas, bei tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis Ž. V., veikdamas su nenustatytais dviem asmenimis bendrininkų grupėje, 2019 m. kovo 13 d. „B.“ AS filialui pateikęs paraišką 15 000 Eur kreditui gauti, iš anksto turėdamas tikslą jo negrąžinti, bei melagingai pagrįsdamas savo mokumą bei tam tikslui pateikdamas anksčiau minėtus pagamintus netikrus dokumentus apie tariamai užsienyje gaunamas pajamas, taip įmonę „B.“ suklaidindamas dėl savo mokumo, ketinimo bei galimybės grąžinti kreditą, dėl ko, remiantis šiais žinomai netikrais duomenimis, „B.“ AS filialas jam suteikė 15 000 Eur paskolą, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą, didelės vertės (nes gautos paskolos suma viršija BK 190 straipsnyje nurodyta 250 MGL dydžio sumą) turtą – 15 000 Eur. Šiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad jei kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą, tokiais atvejais dokumentų klastojimo sukčiavimas neapima ir už šiuos veiksmus kaltinamasis atsako bendrais pagrindais, nepriklausomai nuo to, kad jo veiksmų tyčia buvo nukreipta ne tik į dokumento suklastojimą, bet ir į turtinės naudos gavimą. Todėl kaltinamojo Ž. V. veiksmai atitinka ne tik BK 182 straipsnio 2 dalyje, bet ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis Ž. V. tiek klastodamas dokumentus, tiek apgaule įgydamas svetimą turtą veikė ne vienas, o su kitais asmenimis (kurių tapatybės kaltinamasis neatskleidė), kurių veiksmai rodo, kad jie puikiai išmanė banko kreditų rizikos vertinimo sistemos silpnąsias puses, taigi kaltinamasis veikė su protingais pakaltinamais, savo pavojingą nusikalstamą „darbą“ išmanančiais suaugusiais asmenimis, kas patvirtina, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.
Byloje buvo keliamas klausimas, kad kaltinamojo veiksmai atitinka ne 182 straipsnyje, o BK 207 straipsnyje aprašytos veikos požymius.
BK 182 straipsnis (Sukčiavimas) numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 207 straipsnis (Kreditinis sukčiavimas) numato atsakomybę tam, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Abiem atvejais turtas perduodamas suklaidinant teisėtą savininką ar valdytoją dėl teisės į turtą, abiem atvejais suklaidinimas vyksta panaudojant apgaule. Tačiau sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama tikslu pasisavinti turtą, t. y. tikslas negrįžtamai paversti gautą turtą savo nuosavybe. Tuo tarpu esant kreditiniam sukčiavimui, apgaulė panaudojama nesiekiant pasisavinti turtą, o siekiant užvaldyti jį tam, kad panaudoti vystant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, t. y. siekimas yra apgaule gautus pinigus investuoti į ekonominę veiklą iš to gaunant pelną ir vėliau atsiskaitant su kreditoriumi. BK 207 straipsnio sudėtis yra formali – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo, tačiau, jei ji panaudojama ekonominei veiklai ir negrąžinama kreditoriui padarant žalos, veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 207 straipsnį. Taip pat neturi įtakos kredito negražinimo priežastys, bet tai neturi būti susiję su gautos paskolos pasisavinimu. Taigi, jei nustatomas apgaule gautos paskolos pasisavinimo faktas, veika kvalifikuotina ne pagal BK 207 straipsnį, o pagal BK 182 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2K-339/2013).
Iš byloje esančių duomenų, paties kaltinamojo paaiškinimų nustatyta, kad paskolos gavimu rūpinosi kaltinamasis su nenustatytais asmenimis. Kai paskola kaltinamajam buvo suteikta, gautus pinigus kaltinamasis išsigrynino. Nors kaltinamasis teigia, kad beveik visa paskola vėliau iš jo draugo R. bendrų buvo atimta, jam paliekant tik nedidelę jos dalį, tačiau jis dėl tariamo plėšimo ar vagystės iš jo į teisėsaugos organus nesikreipė, taigi byloje nėra nustatyta kokiomis dalimis, geruoju ar bloguoju paskolos pagrindu gauti pinigai tarp kaltinamojo bei jo bendrų buvo pasidalinti. Taigi kaltinamasis kartu su bendrais apgaule įgijo svetimą turtą. Šis kaltinamojo ir jo bendrų įgytas turtas nebuvo nei investuotas į kokį verslą, nei už gautus pinigus buvo perkami kokie nors verslui reikalingi įrankiai, priemonės, nuomojami darbui reikalingi pastatai ar kuriama įmonė. Taigi šie apgaule gauti pinigai nebuvo panaudoti vystant ūkinę, komercinę ar finansinę veiklą, iš kurios būtų gaunamas pelnas, iš kurio būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi, kas rodo, kad kaltinamasis su savo bendrais paskolos sutartimi įgytus pinigus pasisavino. Kad kaltinamasis realiai neturėjo teisiamojo posėdžio metu jo deklaruojamo tikslo pinigus ne pasisavinti, o naudoti verslui vystyti, rodo ir tokios aplinkybės, kad kaltinamasis neturėjo jokio verslo plano, jokių finansinių paskaičiavimų dėl galimo verslo būsimų pajamų ir išlaidų, reikalingos paskolos dydžio, grąžinimo galimybių. Todėl kaltinamajam nors ir sumokėjus vieną įmoką, bankui tokiais kaltinamojo bei jo bendrų veiksmais buvo padaryta žala. Todėl, kaip ir buvo nurodyta anksčiau, kaltinamojo veiksmai atitinka ne BK 207 straipsnio, o BK 182 straipsnio sudėtį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo Ž. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis Ž. V. teistas (2 t., b. l. 86–92), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 97–112), VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro duomenimis, nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei, nėra registruotas centro įskaitoje (2 t., b. l. 96), nedirba (2 t., b. l. 2–3).
Kaltinamasis Ž. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms, pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nors praeityje kaltinamasis Ž. V. yra du kartus teistas, tačiau abu kartus teistas už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, šiuos nusikaltimus padarė praėjus vos vienerių metų laiko po paskutinio teismo baudžiamojo įsakymo jo atžvilgiu priėmimo, kuriuo paskirtos bausmės jis nėra atlikęs (nesumokėjęs baudos).
Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamojo daromos įstatymams priešingos veikos tik sunkėja, ankstesniu teismo procesiniu sprendimu jam paskirta bausmė įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė, jis tos bausmės ir neatliko, kas patvirtina, kad šioje byloje nagrinėjami kaltinamojo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, be to, už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą įstatymas numato tik vienintelę – laisvės atėmimo bausmę, todėl Ž. V. skirtinos inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bausmių dydžiai nustatytini mažesni nei straipsnių sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, skirtina galutinė bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neįvykdyta bausme.
Atsižvelgus, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė sunkų nusikaltimą, prisipažino ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmės vykdymas atidedamas iš dalies, nustatant, kad kaltinamasis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant turi atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams.
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas „B.“ AS baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 28 204,24 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 14 899,77 Eur negrąžinta kredito dalis, 580,12 Eur sutarties sudarymo mokestis, 11 891,35 Eur palūkanos pagal mokėjimo grafiką, 833,00 Eur sutarties administravimo mokestis pagal grafiką (1 t., b. l. 128–135). Taip pat civilinis ieškovas prašo priteisti procesines 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.
Civilinis ieškinys, kurį pareiškė civilinis ieškovas „B.“, 28 204,24 Eur sumai yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo Ž. V. veiksmais, įrodytas kaltinamojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai.
Taip pat iš kaltinamojo Ž. V. priteistinos procesinės 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 72–74), paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dokumentas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – vaizdo įrašas iš „Luminor Bank“, įkeltas į IBPS prie 2019 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokolo – paliktinas IBPS.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:
- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu – griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, nustatyti kaltinamajam po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant Ž. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią, nuosprendžiui įsiteisėjus, skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Civilinio ieškovo „B.“ AS civilinį ieškinį tenkinti pilnai, iš kaltinamojo Ž. V. priteisti neatlygintą civilinio ieškinio dalį – 28 204,24 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius du šimtus keturis eurus 24 ct) bei penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo civilinio ieškinio dalyje visiško įvykdymo.
Dokumentą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – vaizdo įrašą iš „Luminor Bank“, įkeltą į IBPS prie 2019 m. rugsėjo 10 d. apžiūros protokolo – palikti IBPS.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.