- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- e2S-1564-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20854-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Atsakovas
- L. J., R. K.
- Ieškovas
- M. G., E. G.
- Kategorijos
- 3.1.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų M. G. ir E. G. ieškinį atsakovams R. K. ir L. J. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai M. G. ir E. G. ieškiniu prašė:
1.1 suteikti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo vykdyti 0,7204 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas) pertvarkymą pagal UAB „Projektų ir investicijų valdymas“ 2019-01-18 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018/01, atidalijant žemės sklypą taip: ieškovui M. G. paskiriant 1423 / 7204 sklypo dalis, projekte pažymėta indeksu „E“, ribos pažymėtos taškais 4-9-7-8, o ieškovei E. G. paskiriant 1000 / 7204 sklypo dalis, projekte pažymėta indeksu „C“, ribos pažymėtos taškais 6-7-9-10;
1.2 suteikti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 0,7204 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis, parengtus pagal UAB „Projektų ir investicijų valdymas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018/01.
2. Nurodė, kad:
2.1 Žemės sklypas 0,7204 ha šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise:
2.1.1 ieškovui M. G. nuosavybės teise priklauso 1 423 / 7204 (1 423 kv. m) dalys Žemės sklypo;
2.1.2 ieškovei E. G. nuosavybės teise priklauso 1 000 / 7204 (1 000 kv. m) dalys Žemės sklypo;
2.1.3 atsakovui R. K. nuosavybės teise priklauso 3 213 / 7204 (3 213 kv. m) dalys Žemės sklypo;
2.1.4 atsakovei L. J. nuosavybės teise priklauso 1 568 / 7204 (1 568 kv. m) dalys Žemės sklypo;
2.2 ieškovai, siekdami atidalinti jų nuosavybės teise valdomas Žemės sklypo dalis, kreipėsi į UAB „Projektų ir investicijų valdymas“, kuri parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo pateiktas patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri pripažino, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir pritarė jo tvirtinimui su sąlyga, kad bus gautas bendraturčių pritarimas;
2.3 atsakovas R. K. neatsakė į ieškovų prašymą atsidalinti, o atsakovė L. J. iškėlė sąlygą, kad iš žemės sklypo būtų perkelta elektros oro linija, tačiau su šia atsakovės sąlyga ieškovai nesutinka;
2.4 kiekvienas Žemės sklypo bendraturtis pirkimo-pardavimo sutartimis įgijo konkrečią Žemės sklypo dalį ir apie tai buvo pažymėta pirkimo-pardavimo sutartyse, Nekilnojamojo turto registre buvo ne tik įregistruotos pirkimo-pardavimo sutartys, bet ir padarytos atitinkamos žymos apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką;
2.5 Žemės sklypas buvo suformuotas ankstesnių bendraturčių sudaryta 2017-05-23 sutartimi dėl sklypo padalinimo į 8 sklypus. Nurodytos sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad R. K., UAB „Litectus“ (kuris vėliau sklypo dalį perleido atsakovei L. J.) ir ieškovai ne vėliau kaip per 10 d. po naujai suformuoto sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, vadovaudamiesi prieš tai sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarka, sudarys ir pasirašys naudojimosi ir valdymo žemės sklypu tvarką, palikdami kiekvienai šaliai prieš tai jos atskirai valdytas ir naudotas dalis. Nepaisant to, ieškovams nepavyko su UAB „Litectus“ ir atsakovu suderinti tokios sutarties (sudarymo) laiko, o vėliau UAB „Litectus“ savo sklypo dalį pardavė atsakovei, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodant apie 2017-05-23 bendraturčių sutartį;
2.6 ieškovų parengtas atidalijimo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinę įsigytų žemės sklypo dalių vietą ir nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi sklypu tvarką. Ieškovų Žemės sklypo dalyse nėra elektros linijų, todėl ieškovai nenori finansiškai prisidėti atsakovės nurodomuose elektros linijų iškėlimo veiksmuose, juolab kad atsakovės nurodomą planą atsisakyta rengti.
3. Atsakovė L. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
3.1. visi Žemės sklypo bendraturčiai privalo turėti įvažiavimą į Žemės sklypą, vienodą prijungimą prie elektros, vandentiekio, kanalizacijos, dujų, gaisrinio hidranto, visi turi sumokėti už 10 kW elektros linijos perkėlimą į sklypo kraštą;
3.2. patvirtinus ieškovų teikiamą pertvarkymo projektą, atsakovė neturėtų įvažiavimo į sklypą, visų komunikacijų pajungimo galimybės;
3.3. pirkdami Žemės sklypą ieškovai neturėjo nei tikslių naudojamų sklypo dalių koordinačių, nei patvirtintos naudojimosi sklypu tvarkos, nebuvo atsakovų sutikimų ir parašų.
4. Atsakovas R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-11-16 sprendimu ieškinį atmetė.
6. Vilniaus apygardos teismas 2023-02-28 sprendimu apeliantų (ieškovų) M. G. ir E. G. apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-16 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Leido ieškovams M. G. ir E. G. be atsakovų L. J. ir R. K. sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,7204 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal 2019-01-18 UAB „Projektų ir investicijų̨ valdymas“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018 / 01, atidalijant žemės sklypą tokiu būdu: 1) ieškovui M. G. paskiriant 1423 / 7204 šio žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksu ,,E’’, ribos pažymėtos taškais 14-9-7-8; 2) ieškovei E. G. paskiriant 1000 / 7204 žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksu ,,C’’, ribos pažymėtos taškais 6-7-9- 10. Leido ieškovams M. G. ir E. G. be atsakovų L. J. ir R. K. sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ ,,Registrų centras” žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,7204 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Projektų ir investicijų̨ valdymas“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018 / 01. Priteisė ieškovams M. G. ir E. G. iš atsakovų L. J. ir R. K. lygiomis dalimis 1 018 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 509 Eur, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisė ieškovams M. G. ir E. G. iš atsakovų L. J. ir R. K. lygiomis dalimis 2 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1 052,50 Eur, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
7. Atsakovė L. J. prašė atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, esant atnaujinimo pagrindams, prašė stabdyti visus vykdymo veiksmus, panaikinti vykdomuosius dokumentus, grąžinti iš ieškovų atsakovams atsakovų sumokėtas sumas, panaikinti teismo nutartis, kurios turėjo įtakos bylai neteisėtai išspręsti, tame tarpe ir apeliacijos teisme metu, taip pat visus pirmosios instancijos teismo procesinius veiksmus, atliktus po apygardos teismo sprendimo. Nurodo, kad procesą prašo atnaujinti dėl dokumentų ir daiktinių įrodymų suklastojimo. Atsakovė prašo atidėti žyminio mokesčio, už prašymą dėl proceso atnaujinimo, sumokėjimą iki 2023-06-17 arba visiškai ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jos turtinė padėtis sunki, ji sumokėjo ieškovams teismo priteistas sumas.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-05-15 nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir nustatė atsakovei L. J. 10 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti ir 110 Eur žyminiam mokesčiui už prašymą sumokėti bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis. Nurodė, kad atsakovė nenurodė faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais grindžiama aplinkybė, jog apie dokumentų klastojimą sužinojo po teismo sprendimo priėmimo, ir nuo kurios atsakovė skaičiuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Atsakovė taip pat nesuformulavo prašymo teismui, prašymas teismui turi būti suformuluotas pagal CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo, nagrinėjančio bylą dėl proceso atnaujinimo teises. Atsakovės prašyme dėl proceso atnaujinimo formuluojami reikalavimai stabdyti visus vykdymo veiksmus, panaikinti vykdomuosius dokumentus, grąžinti iš ieškovų atsakovams atsakovų sumokėtas sumas negali būti prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyku. Prašydama panaikinti teismo procesinį sprendimą, atsakovė turėtų nurodyti sprendimą priėmusio teismo pavadinimą, sprendimo priėmimo datą bei suformuluoti reikalavimą dėl ieškovų pareikšto ieškinio proceso atnaujinimo atveju.
Atsiliepimas
9. Atsakovė L. J. šalindama nurodytus trūkumus pateikė naują prašymą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023-02-28 sprendimą dėl teismo klaidos, neperžiūrėjus visų dokumentų, nepatikrinus parašų ir įrodymų, todėl buvo priimtas neteisėtas, nepagrįstas ir prieštaraujantis esamiems įrodymams, sprendimas. Atsakovė prašė teismą atnaujinti procesą dėl galimo dokumentų suklastojimo, nes prie prašymo pridedamame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra R. K. parašo. Paaiškino, kad informacija dėl dokumento buvo sužinota tik 2023-05-02 iš ESO ir žmonių kurie tvarko dokumentus. Tuo metu atsakovės atstovas V. P. iš atsakovės L. J. sužinojo, kad galėjo būti dokumentų klastojimas arba netinkamas dokumentų sudarymas. Atsakovės nurodytas argumentas, kad galimai yra suklastotas 2015-09-16 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 8, įrodo, kad galėjo būti patvirtintos netinkamos naudojimosi tvarkos koordinatės, brėžiniai, įrodantys bendrasavininkų teises, sklypo teritorijos ribos, nebuvo patvirtintos, todėl negalėjo įsigalioti ar būti teisėti 2023-02-28 sprendimo metu. Teismas tikėjo, kad notariniai dokumentai yra teisėti ir be klaidų, todėl nepastebėjo, kad dokumentai dėl naudojimo tvarkos buvo netinkamai šalių pasirašyti, ieškovai vieninteliai, žinojo, kad klastojo dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 6 d. nutartimi laikė nepaduotu atsakovės L. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad:
10.1 atsakovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo nustatytas dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas bei to įtaka ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui (kokią įtaką, prašomo panaikinti teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, turi atsakovės nurodytas kaip suklastotas 2015-09-16 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 8 ir kokias byloje įrodinėtinas faktines aplinkybes jis galėjo patvirtinti ar paneigti bylos nagrinėjimo metu);
10.2 per teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti atsakovė pateikė visą civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, medžiagą bei papildomus rašytinius įrodymus, t. y. planus, kadastrinės bylos kopiją, tačiau nenurodė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas dokumentų ar daiktinių įrodymų, turinčių įtaką ginčijamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, suklastojimas;
10.3 per teismo nustatytą terminą prašymo trūkumams pašalinti atsakovė nurodė, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo data turi būti skaičiuojama nuo 2023-05-02, nes tęsiant ESO dokumentų tvarkymą buvo nustatyta, kad 2015 m. aktas nepasirašytas R. K.. Kadangi atsakovė nenurodė, kaip ši aplinkybė įtakojo atsakovės galimybes sužinoti apie tai, jog minėtas aktas nepasirašytas R. K. bei kaip tai susiję su CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, laikytina, jog atsakovė terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimo nepagrindė ir prašymo trūkumų nepašalino;
Atsiliepimas
10.4 atsakovė nesuformulavo prašymo teismui. Šalindama prašymo trūkumus atsakovė nurodė, kad atsakovės reikalavimais yra prašymai: stabdyti visus vykdymo veiksmus, panaikinti vykdomuosius dokumentus, kurie buvo išduoti pirmosios instancijos teismo metu, grąžinti iš atsakovų sumokėtas sumas ieškovams. Taigi, per teismo nustatytą terminą prašymo trūkumams pašalinti atsakovė nesuformulavo prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyko pagal CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo, nagrinėjančio bylą dėl proceso atnaujinimo teises. Atsakovės formuluojami reikalavimai stabdyti visus vykdymo veiksmus, panaikinti vykdomuosius dokumentus, grąžinti iš ieškovų atsakovams atsakovų sumokėtas sumas negali būti prašymo dėl proceso atnaujinimo dalyku. Prašydama panaikinti teismo procesinį sprendimą, atsakovė turėtų nurodyti sprendimą priėmusio teismo pavadinimą, sprendimo priėmimo datą bei suformuluoti atsakovės reikalavimą dėl ieškovų pareikšto ieškinio proceso atnaujinimo atveju;
10.5 kadangi atsakovė pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalino visų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovė L. J. skundžia visa apimtimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį. Nurodo, kad:
11.1 teisėja yra šališka, todėl reiškia jai nušalinimą dėl CPK 17 straipsnio pažeidimo, reiškia nušalinimą apylinkės teismo pirmininkui, kuris atsako už netinkamą teisėjų darbą. Apeliantės nuomone, teisėja neskaitė pateikto procesinio dokumento, ji mano, kad teismas gina ieškovus. Teismas ir teismo pirmininkas galimai yra šališki, nes apylinkės teismas tarsi yra suinteresuotas, kad byla nebūtų nagrinėjama teisme, todėl prašo bylą nagrinėti Apygardos teisme;
11.2 teisėja nesprendžia klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nors mato, kad atsakovė turėjo daug išlaidų, reikėjo sumokėti ieškovams;
11.3 yra pažeisti procesiniai terminai;
11.4 atsakovė prašo teismą atnaujinti procesą dėl galimo dokumentų suklastojimo, nes prie prašymo pridėtame žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte nėra R. K. parašo;
Šalies argumentai
11.5 visi trūkumai buvo pašalinti. Atsakovė prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė faktines aplinkybes ir pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo pagrindas. Kada byla bus nagrinėjama teismo posėdžio metų šalys turės teisę papildomai išreikšti savo poziciją, paaiškinti, pateikti papildomus dokumentus;
Atsiliepimas
11.6 atsakovė nurodo, kad apie dokumentų klastojimą sužinojo po teismo sprendimo priėmimo, nurodo faktines aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiama ši aplinkybė, nurodo nuo kada atsakovė skaičiuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, proceso metu žodžiu dar galima pasisakyti, bet tai vyksta tik proceso metu, tokių reikalavimų teismas neturi teisės iš anksto reikalauti iš atsakovės. Atsakovė negali žinoti ką galvoja ieškovai, kokius įrodymus jie teiks, todėl teisėjai gali būti keliama drausmės byla už pažeidimą proceso metu, nors šį klausimą sprendžia teismų taryba, tačiau Apygardos teismo prašoma šį klausima vertinti;
11.7 šalindama prašymo trūkumus atsakovė nurodė reikalavimą – prašo stabdyti visus vykdymo veiksmus, panaikinti vykdomuosius dokumentus, kurie buvo išduoti pirmosios instancijos teismo metu, grąžinti iš atsakovų sumokėtas sumas ieškovams. Teismas šių klausimų neanalizuoja ir nesprendžia, iki bylos atnaujinimo proceso, teismas turėjo tai išspręsti, tai procesinis pažeidimas dėl teisėjos ir teismo šališkumo. Atsakovė suformulavo prašymą dėl proceso atnaujinimo taip, kaip reikalaujama CPK 371 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės reikalavimas stabdyti visus vykdymo veiksmus yra grindžiamas tuo, kad ieškovai naudojasi pinigais, kurie neteisėtai priteisti, todėl prašo panaikinti vykdomuosius dokumentus, grąžinti iš ieškovų atsakovams atsakovų sumokėtas sumas, atnaujinant procesą visos teisės turi būti restitucijos pagrindais grąžintos šalims;
11.8 atsakovė prašydama panaikinti teismo procesinį sprendimą, nurodė sprendimą priėmusio teismo pavadinimą, sprendimo priėmimo datą, patikslino procesinį dokumentą, todėl atsakovės reikalavimas aiškus ir tikslus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartis, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu, nepašalinus ankstesne nutartimi nurodytų trūkumų.
Faktinės bylos aplinkybės
15. Ieškovai M. G. ir E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. K. ir L. J., prašydami: 1) suteikti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo vykdyti 0,7204 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal UAB „Projektų ir investicijų valdymas“ 2019-01-18 žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018 / 01, atidalijant žemės sklypą taip: ieškovui M. G. paskiriant 1423 / 7204 sklypo dalis, projekte pažymėta indeksu „E“, ribos pažymėtos taškais 4-9-7-8, o ieškovei E. G. paskiriant 1000 / 7204 sklypo dalis, projekte pažymėta indeksu „C“, ribos pažymėtos taškais 6-7-9-10; 2) suteikti ieškovams teisę be atsakovų sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 0,7204 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis, parengtus pagal UAB „Projektų ir investicijų valdymas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018 / 01.
16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-11-16 sprendimu ieškinį atmetė.
17. Vilniaus apygardos teismas 2023-02-28 sprendimu apeliantų (ieškovų) M. G. ir E. G. apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-16 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Leido ieškovams M. G. ir E. G. be atsakovų L. J. ir R. K. sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,7204 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal 2019-01-18 UAB „Projektų ir investicijų̨ valdymas“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018 / 01, atidalijant žemės sklypą tokiu būdu: 1) ieškovui M. G. paskiriant 1423 / 7204 šio žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksu ,,E’’, ribos pažymėtos taškais 14-9-7-8; 2) ieškovei E. G. paskiriant 1000 / 7204 žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksu ,,C’’, ribos pažymėtos taškais 6-7-9-10. Leido ieškovams M. G. ir E. G. be atsakovų L. J. ir R. K. sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ ,,Registrų centras” žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,7204 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės „Projektų ir investicijų̨ valdymas“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. 2018 / 01. Priteisė ieškovams M. G. ir E. G. iš atsakovų L. J. ir R. K. lygiomis dalimis 1 018 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 509 Eur, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisė ieškovams M. G. ir E. G. iš atsakovų L. J. ir R. K. lygiomis dalimis 2 105 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 1 052,50 Eur, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
18. Atsakovė L. J. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą CPK nustatyta tvarka, esant atnaujinimo pagrindams.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-05-15 nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir nustatė atsakovei L. J. 10 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti: 1) patikslinti faktinių aplinkybių ir įrodymų, kuriais grindžiamas teisės normoje nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo nustatytas dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas bei to įtaka ginčijamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui (kokią įtaką prašomo panaikinti teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui turi atsakovės nurodytas kaip suklastotas 2015 m. rugsėjo 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 8 ir kokias byloje įrodinėtinas faktines aplinkybes jis galėjo patvirtinti ar paneigti bylos nagrinėjimo metu); 2) patikslinti faktines aplinkybes ir įrodymus, kad apie dokumentų klastojimą sužinota po teismo sprendimo priėmimo, nuo kurio atsakovė skaičiuoja prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą; 3) suformuluoti prašymą teismui pagal CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo, nagrinėjančio bylą dėl proceso atnaujinimo teises; 4) nurodyti sprendimą priėmusio teismo pavadinimą, sprendimo priėmimo datą bei suformuluoti atsakovės reikalavimą dėl ieškovų pareikšto ieškinio proceso atnaujinimo atveju; 5) sumokėti 110 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis.
20. Atsakovė L. J., šalindama nurodytus trūkumus, pateikė naują prašymą.
Dėl ginčo esmės
21. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų (CPK 369 straipsnis), kurie yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
22. Įstatyme įtvirtintos imperatyvios kreipimosi į teismą tvarkos nesilaikymas šaliai sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių, tai reiškia, kad procesinis dokumentas nepriimamas, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteikta galimybe, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinami jį padavusiam asmeniui.
23. CPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, 2023-05-15 nutartyje nurodė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka visų CPK 369 straipsnyje nustatytų šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Pareiškėja 2023-05-19 pateikė prašymą, kuriuo, jos manymu, ištaisė prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumus, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašymo trūkumai nėra pašalinti.
25. Susipažinęs su apeliantės procesiniais dokumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad kliūtys apeliantės prašymui dėl proceso atnaujinimo priimti šiuo konkrečiu atveju liko nepašalintos.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja tiek pradiniame ir vėlesniame prašymuose dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde terminų, prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, skaičiavimo nepagrindė, taip pat nesuformulavo reikalavimo / prašymo teismui. Apeliantės dėstomos aplinkybės nurodomos nenuosekliai, jų apeliantė tinkamai nepaaiškina, tekstas yra itin neaiškus, daugeliu atveju, prašymo esmė bei reikalavimai yra tik spėtini. Pažymėtina, kad apeliantės procesiniai dokumentai išdėstyti painiai, dėl to neįmanoma suprasti daugelio pareiškėjos procesiniuose dokumentuose išdėstytų teiginių esmės.
27. Asmuo nepakankamai mokėdamas kalbą ar neturėdamas teisinių žinių,turi teisę ir galimybę kreiptis specialistų pagalbos, taip pat ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. CPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai prašymui dėl proceso atnaujinimo, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų, todėl kreipiantis į teismą šių nurodymų privaloma laikytis.
28. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad apeliantės prašymas atnaujinti procesą, kaip procesinis dokumentas, nebuvo tinkamai suformuluotas net pirmosios instancijos teismui nustačius terminą trūkumams pašalinti.
Dėl žyminio mokesčio
29. Apeliantė nurodo, kad teisėja nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nors matė, kad atsakovė turėjo daug išlaidų, reikėjo sumokėti ieškovams.
30. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-05-15 nutartimi atmetė atsakovės L. J. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Konstatavo, kad atsakovės pateikti įrodymai neapibūdina jos turtinės padėties, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki.
31. Atsakovė šalindama trūkumus pateikė patikslintą prašymą kartu su mokėjimo nurodymu.
32. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė teismui įrodymus apie įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą už prašymą dėl proceso atnaujinimo.
33. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo. Pirmosios instancijos teimas 2023-05-15 nutartimi išsprendė ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir žyminio mokesčio ir atmetė tokį atsakovės L. J. prašymą bei įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovė jos neskundė, priešingai – sutikdama su teismo vertinimu, sumokėjo nurodytą žyminį mokestį ir pateikė teismui mokėjimo nurodymą.
Dėl teisėjos šališkumo
34. Apeliantė atskiruoju skundu prašo nušalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją ir teismo pirmininką nuo bylos nagrinėjimo. Atskirajame skunde nurodo, kad pasireiškė teisėjos šališkumas, apylinkės teismas tarsi yra suinteresuotas, kad byla nebūtų nagrinėjama teisme, teisėja nesprendė klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nors matė, kad atsakovė turėjo daug išlaidų, buvo pažeisti procesiniai terminai, šalindama prašymo trūkumus atsakovė nurodė reikalavimą – prašė stabdyti visus vykdymo veiksmus, panaikinti vykdomuosius dokumentus, kurie buvo išduoti pirmosios instancijos teismo metu, grąžinti iš atsakovų sumokėtas sumas ieškovams, bet teismas šių klausimų neanalizavo ir nesprendė, iki bylos atnaujinimo proceso, nors teismas turėjo tai išspręsti. Prašo bylą nagrinėti Apygardos teisme.
35. Teisėjos ir teismo pirmininko nušalinimas yra galimas CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka ir nepriklauso apeliacinio teismo nagrinėjamiems klausimams (CPK 320, 338 straipsniai), todėl apeliaciniame procese negali būti sprendžiamas ir tenkinamas.
36. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Vien argumentas, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes netenkino atsakovės prašymų ar nustatė terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, nesudaro pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nutartyje viską aiškiai išdėstė, nurodė, kuo remiasi, taip pat motyvuotai ir išsamiai išnagrinėjo apeliantės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.
37. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta tinkamai įvertinus prašymo turinį, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. 2023-07-18 L. J. atstovas padavė papildomą pareiškimą, kuriuo prašė proceso atnaujinimo bei pateikė samprotavimus. Šis dokumentas vertinamas kaip atskirojo skundo papildymas. Apeliacinio ar atskirojo skundo pildymas pagal CPK 323 straipsnį nėra galimas. CPK 323 straipsnis nurodo, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Dėl paminėto, 2023-07-18 pareiškimą atsisakoma priimti. Pastebėtina, jog 2023-07-18 pareiškimo turinys bei reikalavimai išdėstyti nesuprantamai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atsakovės L. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.