- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-14-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31618-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- E. V., L. S.
- Nukentėjusysis
- D. V., L. V.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Danutės Švitinienės,
gynėjams advokatams Vytautui Mykolui Kazlauskui, Audriui Leonavičiui, Raimundui Kurkliečiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų L. V. ir D. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, atidėtas 1 metams, įpareigojant E. V. per šį laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą arba darbo netekimo atveju užsiregistruoti Darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
L. S. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė vienerių metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, atidėtas 1 metams, įpareigojant L. S. per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.
L. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš E. V. ir L. S. solidariai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; L. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
D. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš E. V. ir L. S. solidariai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; D. V. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteista L. V. ir D. V. iš E. V. ir L. S. solidariai po 100 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kaltinamieji L. S. ir E. V. nuteisti už tai, kad su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio tyrimas išskirtas į atskirą, 2016 m. liepos 6 d., apie 8 val., bendrininkų grupėje, būnant apsvaigus nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, matant aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent, prie turgavietės, esančios (duomenys neskelbtini) , P., be jokios priežasties mėtė skardines su alumi į žmones, automobilius, šaligatvio plytelių nuolaužas- į praeinančius žmones; einant pro (duomenys neskelbtini) namą, P., E. V., mesdamas šaligatvio plytelės nuolaužą į buto Nr. 106 balkono langą, išdaužė šio lango stiklą, padarė nukentėjusiajai D. V. 369 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajam L. V. nusivijus juos, K. gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) , tarp važiuojamųjų gatvės dalių esančioje skiriamojoje juostoje, jam pargriovus L. V. ant žemės, gulinčiam ant žemės L. V. bendrais veiksmais sudavė daugybinius smūgius - ne mažiau 19 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarė L. V. sužalojimus- odos nubrozdinimus kaktoje, nosies srityje, pakaušinėje srityje, abiejuose žastuose, abiejų alkūnių srityse, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, nugaros srityje, dešinio kelio srityje, abiejose blauzdose, kairės pėdos srityje, ir kairiojo peties sąnario lūpos plyšimą priekiniame viršutiniame krašte- nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo metu kai iš buto išbėgusi D. V. pradėjo šaukti pagalbos, kad nustotų mušti jos sūnų L. V., L. S. sudavė ranka smūgį D. V. į galvos dešinę pusę ir spyrė jai į koją, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai – poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas.
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji D. V. skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo išspręsti jai padarytos turtinės žalos atlyginimo ir išlaidų, susijusių su ją atstovavusio advokato darbo apmokėjimu, atlyginimo klausimai. Prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti, jos pareikštą ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistųjų E. V. ir L. S. 527,98 eurus dėl jai nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo bei 350 eurų atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
2.1 Apeliantė skunde teigia, kad dėl nuteistųjų padarytos veikos, kurios metu jos ir jos sūnaus atžvilgiu buvo vartotas smurtas, sūnus buvo gydomas, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Dėl sūnaus gydymo ji pirko geresnį maistą, papildus ir visa tai kainavo 240 eurų, todėl jos patirtos išlaidos turi būti atlygintos. Be to, teko keisti išdaužtą balkono langą su rėmu, už kurį, atmetus draudimo išmoką, sumokėjo 287,98 eurus, tačiau teismas nusprendė, kad ji vietoj išdaužto lango stiklo, pasikeitė visą balkono rėmą nesant tam būtinumo, todėl jos ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkino. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad toks teismo sprendimas nepagrįstas, nes veikos padarymo metu balkono rėmas taip pat buvo sugadintas, jo konstrukcija tapo nevarstoma, todėl teko jį keisti, o ne tik įstiklinti išdaužtą stiklą. Šiuo atveju jos patirti nuostoliai buvo priežastiniame ryšyje su nuteistųjų veiksmais, todėl jie privalo atlyginti jai padarytą žalą.
2.2 Apeliantė nurodo, kad ji patyrė išlaidų ir dėl teisinės pagalbos už jos atstovavimą byloje gynėjui apmokėjimo, tačiau teismas, net nemotyvavęs savo sprendimo, sumažino priteistinų išlaidų už jos atstovavimą byloje dydį. Mano, kad tokiu būtu teismas neatsižvelgė į jos gynėjo darbo apimtį, teismo posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą ir teismo sprendimas dėl žymiai mažesnės sumos priteisimo yra nepagrįstas.
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis L. V. skundžia apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo išspręsti jam nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei ir išlaidų, susijusių su jį atstovavusio advokato darbo apmokėjimu, atlyginimo klausimai. Prašo šioje dalyje nuosprendį pakeisti, jo pareikštą ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai, priteisti iš nuteistųjų E. V. ir L. S. 405 eurus dėl jam padarytos turtinės ir 4500 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti iš nuteistųjų 350 eurų atstovavimo išlaidų.
Šalies argumentai
3.1 Apeliantas skunde teigia, kad dėl nuteistųjų padarytos veikos, kurios metu jis buvo sužalotas, patyrė turtinę žalą, nes buvo gydomas medicinos įstaigoje, po to teko pirkti vaistus, įtvarą, geresnį maistą, todėl jo patirtos išlaidos turi būti atlygintos. Teismas nepagrįstai pripažino jo teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes skundžiamu nuosprendžiu padarytą žalą turėjo priteisti iš ją padariusių kaltų asmenų. Jis pateikė medicininių dokumentų kopijas, patvirtinančias, jog buvo gydomas ir dėl to patyrė papildomų išlaidų. Tuo pačiu jis nebuvo informuotas, kad privalo rinkti kiekvieną čekį, patvirtinantį patirtas išlaidas. Teismas privalėjo tenkinti jo ieškinį, arba atidėti bylos nagrinėjimą papildomų duomenų pateikimui, o ne perduoti ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.
3.2 Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad jis patyrė daug sužalojimų, kurie buvo padaryti 19 smūgių pasėkoje. Dėl sužalojimų pasekmių – nepraeinančio skausmo petyje, teko atlikti operaciją, todėl ilgą laikotarpį buvo sutrikdytas jo pilnavertis gyvenimas, jis patyrė nepatogumus, skausmą. Teismas šių aplinkybių pakankamai išsamiai neįvertino, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo jo pareikštą ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš kaltų dėl jam padarytų sužalojimų asmenų solidariai 4500 eurų neturtinei žalai atlyginti.
3.3 Apeliantas nurodo, kad jis patyrė išlaidų ir apmokėdamas gynėjui už jo atstovavimą byloje, tačiau teismas net nemotyvavęs savo sprendimo sumažino priteistinų išlaidų dydį. Mano, kad tokiu būtu teismas neatsižvelgė į jo gynėjo darbo apimtį, teismo posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą ir teismo sprendimas dėl žymiai mažesnės sumos priteisimo yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje nukentėjusių atstovas prašė nukentėjusių apeliacinius skundus tenkinti, nuteistųjų gynėjai atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nukentėjusiųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kadangi apeliantai skundžia nuosprendį dalyje tik dėl civilinių ieškinių išsprendimo bei jų turėtų proceso išlaidų atlyginimo, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas.
Dėl D. V. apeliacinio skundo
7. Nukentėjusioji D. V. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu atmesti jos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo motyvuodama, kad po nusikalstamų veikų jos ir jos sūnaus atžvilgiu padarymo, ji sau ir sūnui pirko maisto papildus, geresnį maistą, dėl ko patyrė 240 eurų išlaidų, o dėl išdaužto lango su rėmu keitimo jai liko neatlyginta 287,98 eurų žala.
8. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.
9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo D. V. patyrė nuostolių, nes buvo išdaužtas jos buto lango stiklas, kurį ji turėjo keisti. Nukentėjusiosios turtas buvo draustas ir draudimo bendrovė D. V. išmokėjo 81,02 eurų draudimo išmoką. Iš nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teismui pateiktos ADB „G.“ 2016-07-27 pažymos matyti, kad draudimo sutartyje, pagal kurią buvo atlyginta žala, nebuvo nustatyta išskaita (suma, kurią atlygina pats draudėjas) (3 T. b.l. 126), kas reiškia, kad D. V. draudimo bendrovė atlygino visą nagrinėjamu nusikaltimu padarytą žalą. Nukentėjusioji parodė, kad ji draudimo bendrovei pretenzijų dėl jos nustatyto žalos dydžio nereiškė, t. y. sutiko, jog nagrinėjamu nusikaltimu jai tokio dydžio žala ir buvo padaryta. Nukentėjusioji apklausų metu taip pat nurodė, kad veikos padarymo metu buvo sugadintas ir balkono išdaužto lango rėmas, tačiau to įrodymų nepateikė, be to, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto balkonas neįstiklintas, balkono durų ir dviejų langų rėmai mediniai, vieno lango dvigubas stiklas išdaužtas, rėmuose jokie pažeidimai nebuvo užfiksuoti ( 1 T. b.l. 16, 21-22). Nukentėjusioji taip pat pripažino, kad lango rėmas buvo senas ir nevarstomas, dėl ko ji 10 metų nevalė ir lango stiklų, o, jos nuomone, norint langą iš naujo įstiklinti, būtų tekę jį atidaryti, todėl, nors galbūt ir buvo galima pakeisti išdaužtus stiklus naujais už pinigus, kuriuos ji už sugadintą turtą gavo iš draudimo bendrovės, to daryti neapsimokėjo, todėl teko keisti ir lango rėmus, o ne vietoj išdaužto stiklo į seną rėmą įdėti naują stiklą.
9.1 Taigi, aptartos aplinkybės patvirtina, kad dėl nuteistųjų kaltės išdaužiant lango stiklus nukentėjusiajai atsiradusią žalą visiškai atlygino draudimo bendrovė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad draudimo išmokos nepakako atstatyti turto į buvusią iki nusikaltimo padėtį, todėl nukentėjusiosios reikalavimas, kad byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarę nuteistieji atlygintų jos patirtas išlaidas, atsiradusias dėl to, kad nukentėjusioji nusprendė ne pakeisti išdaužtą lango stiklą nauju, įstatant stiklą į buvusius medinius lango rėmus, o pakeisti į naujus, plastikinius ir lango rėmus, kas akivaizdžiai nebuvo būtina, kad atstatyti sugadintą turtą į prieš nusikaltimą buvusią padėtį ir tuo buvo padidinta nukentėjusiosios turto (lango) vertė lyginant su buvusiu prieš nagrinėjamą įvykį. Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimui šioje dalyje atmesti D. V. civilinį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
9.2 Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad dėl jos atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų ji patyrė stresą, išgąstį, buvo priverta pirkti maisto papildus ir pagerintą maistą tiek sau, tiek sūnui, kad greičiau pašalintų nusikalstama veika sukeltus neigiamus padarinius ir minėtų prekių įgijimui ji teigė išleidusi 240 eurus.
9.3 Kaip jau buvo minėta, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, todėl padaryta žala turi būtų įrodyta byloje esančiais duomenimis. Neginčijama, kad dėl D. V. ir sūnaus atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų D. V. patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurios dydį pirmos instancijos teismas įvertino 500 eurų ir šią sumą priteisė iš nuteistųjų ir šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas, tačiau nukentėjusioji nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas išlaidas produktams ar papildams, galėjusiems pagerinti ar pagerinusiems jos gyvenimo kokybę dėl nusikalstamų veikų jai sukeltų padarinių, bei kad pagerintas, lyginant su įprastu, maitinimas ir maisto papildai buvo būtini, kad atstatyti D. V. sveikatą į prieš nusikaltimą buvusią padėtį, todėl apylinkės teismas nukentėjusios civilinį ieškinį ir šioje dalyje atmetė visiškai pagrįstai.
Dėl L. V. apeliacinio skundo
10. Apeliantas L. V. nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašo iš kaltų asmenų priteisti visą jo prašomą 4500 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti motyvuodamas tuo, kad jis patyrė daug sužalojimų, praėjus pusmečiui po veikos dėl nepraeinančio peties skausmo teko atlikti operaciją, todėl dėl užsitęsusio skausmo ir gydymo buvo sutrikdytas jo pilnavertis gyvenimas.
10.1 Iš bylos duomenų matyti, kad proceso metu nukentėjęs L. V. buvo pareiškęs 4500 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas L. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš E. V. ir L. S. solidariai 1000 eurų L. V. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
10.2 CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą.
10.3 Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytus apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, kurių metu nukentėjusiajam L. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl odos nubrozdinimų veido, pakaušio, rankų, kojų ir nugaros srityje, bei kairiojo peties sąnario lūpos plyšimo priekiniame viršutiniame krašte. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, o iš karto po to dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Matyti ir tai, kad praėjus beveik pusmečiui po įvykio, jis dėl nepraeinančių kairiojo peties skausmų patyrė operaciją, po kurios atitinkamai vėl patyrė nepatogumus, skausmą, buvo gydomas. Sutiktina, kad nuteistųjų veiksmais sukeltos pasekmės nukentėjusiajam nėra itin sunkios, o traumų liekamieji reiškiniai šiuo metu netrukdo gyventi visavertį gyvenimą, tačiau nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką ir dėl to minimu laikotarpiu negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų. Kalbant apie nusikaltimo padarymo pobūdį pažymima, kad nuteistųjų veiksmai, kuriais buvo sužalotas nukentėjusysis, buvo itin įžūlūs, nes L. V. buvo suduota ne mažiau 19 smūgių į įvairias kūno vietas, jis buvo mušamas viešoje vietoje ir tik todėl, kad atlikdamas pilietinę pareigą, norėdamas sulaikyti be jokios priežasties jo buto langus išdaužiusius asmenis, vijosi juos nueinančius iš įvykio vietos. Atsižvelgtina ir į tai, kad abu nuteistieji yra jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgusi į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė šiuo atveju aiškiai per mažą 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes nepakankamai atsižvelgė į ilgą laiką užsitęsusį gydymą ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajam iš nuteistųjų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas visai nukentėjusiojo prašomai sumai, nes būtent 4500 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo L. V. ir nuteistųjų L. S. ir E. V. interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Dėl to nuosprendis keičiamas ( BPK 328 straipsnio 4 punktas).
11. Nukentėjusysis L. V. apylinkės baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 405 eurų turtinės žalos atlyginimo nurodydamas, kad pirko vaistus, geresnį maistą, medicininį įtvarą, laikinai buvo nedarbingas ir kt. (3 t. b.l. 5), jo gydymą patvirtinančias medicininių dokumentų kopijas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, kitų išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė apskritai, todėl apylinkės teismas neabejodamas, kad nukentėjęs iš tiesų dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė turtinę žalą, visiškai pagrįstai, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis, L. V. pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
11.1 Apeliacinės instancijos teismui L. V. pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad jis laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. sausio 2 d., kuomet buvo operuojamas dėl nusikalstamos veikos metu padarytų sužalojimų – kairiojo peties sąnario lūpos plyšimo, buvo nedarbingas, minimu laikotarpiu gavo 80 procentų darbo užmokesčio, negaudamas 182,50 eurų darbo užmokesčio, o įrodymų, patvirtinančių jo kitas apeliaciniame skunde ir civiliniame ieškinyje nurodomas išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė, teikdamas, kad daugiau įrodymų patvirtinančių išlaidas nepateiks, bei prašė priteisti tik dalį negautų pajamų – 85 eurus.
11.2 Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis) ( pvz. LAT nutartis 3K-3-281/2012).
11.3 Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo iš darbo gaunamos pajamos laikotarpyje, kuomet jis buvo operuojamas sumažėjo būtent dėl jo patirtų sužalojimų nusikalstamos veikos metu, o ne dėl kitų priežasčių. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusysis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. sausio 2 d., turėjo realias galimybes gauti tokias pajamas, kokias gavo dirbdamas iki laikotarpio, kuomet buvo operuojamas, kad pašalinti nusikalstamos veikos metu padarytų sužalojimų pasekmes, tačiau jų negavo. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusysis įrodė, kad dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos jam buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė negautomis pajamomis, kurią dėl to kalti asmenys privalo atlyginti.
11.4 Nors nukentėjusysis pareiškė reikalavimą nuteistiesiems tik dėl dalies – 85 eurų – negautų pajamų atlyginimo, tačiau kolegija, siekiant, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta visa realiai jam nusikaltimu padaryta turtinė žala, vadovaujasi BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas, tenkindamas civilinį ieškinį, gali nesilaikyti ieškinio ribų, jei ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui, ir iš nuteistųjų priteisia visą L. V. dėl nusikalstamos veikos patirto sužalojimo ir gydymosi prarastą darbo užmokesčio dalį (negautas pajamas) – 182,50 eurų. Likusioje dalyje nukentėjusiojo ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos, susijusios su pagerintu maitinimu ir maisto papildų vartojimu gydymosi metu, taip pat medicininio įtvaro įsigijimu atmetamas, nes nukentėjusysis nepateikė nei šių išlaidų būtinybę, nei nurodytų daiktų įgijimo faktą patvirtinančių įrodymų ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad daugiau jokių įrodymų dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio teismui nebepateiks. Dėl to apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam L. V. padarytos turtinės žalos atlyginimo išsprendimo keičiama ( BPK 328 straipsnio 4 punktas).
11.5 Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu L. V. prašė jam priteisti iš viso 405 eurus nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, o jam priteisiama tik dalis šios sumos, kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju priteisiant iš nuteistųjų didesnę nei apeliaciniame skunde buvo prašoma negautų pajamų sumą, nuteistųjų padėtis nėra pabloginama labiau, nei to prašoma L. V. apeliaciniame skunde.
12. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė ( pvz. LAT nutartis Nr. 2K-374/2012).
12.1 Apylinkės teisme nukentėjusieji prašė priteisti iš kaltinamųjų jų patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tačiau apylinkės teismas nurodęs, kad atsižvelgia į kaltinamųjų turtinę padėtį, išlaidų dydį sumažino ir priteisė nukentėjusiems iš kaltinamųjų po 100 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Su tokia apylinkės teismo pozicija ir sprendimu skundą nagrinėjantis nesutinka.
12.2 Nukentėjusiųjų patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktu dokumentu – pinigų priėmimo kvitu iš kurių matyti, kad nukentėjusieji už jų atstovavimą procese advokatui S. B. 2017 m. vasario 9 d. sumokėjo po 350 eurų (T. 3, b. l. 37,38). Taip pat matyti, kad gynėjas, atstovaudamas nukentėjusių interesus, į procesą įsijungė nuo 2017 m. vasario 9 d., kuomet baudžiamoji byla buvo perduota apylinkės teismui, nagrinėjant bylą apylinkės teisme dalyvavo 5 teisiamuosiuose posėdžiuose, be to, bylos nagrinėjimo metu pateikė parengtus civilinius ieškinius su priedais dėl nukentėjusiems padarytos žalos atlyginimo ( T. 3., b.l. 3,5). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad nukentėjusiųjų jų pasirinktam atstovui sumokėtos sumos už teisinę pagalbą atstovaujant jų interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nagrinėjami klausimai susiję ir su nukentėjusiųjų interesais bei į tai, kad nuteistasis E. V. dirba, o L. S. yra darbingo amžiaus ir turi galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas, apylinkės teismo sprendimas dėl nukentėjusiems priteistų atstovavimo išlaidų priteisimo keičiamas, atlyginant jų patirtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti visa apimtimi priteisiant iš nuteistųjų ( BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam L. V. atlyginimo bei proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiems L. V. ir D. V.:
priteisti nukentėjusiajam L. V. iš nuteistųjų E. V. ir L. S. solidariai 182,50 Eur turtinės žalos atlyginimo;
priteisti nukentėjusiajam L. V. iš nuteistųjų E. V. ir L. S. solidariai 4500 ( keturis tūkstančius penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
priteisti iš nuteistųjų L. S. ir E. V. po 175 eurus D. V. ir po 175 eurus L. V. jų patirtų išlaidų, susijusių su advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo, paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.