Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014m. balandžio 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d., 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. L., pavartodamas fizinį smurtą artimoje aplinkoje, šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

2015m. sausio 01d., apie 21⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis D. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į savo sugyventinės-pil. V. S. motinos namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, kur miegojo jo sugyventinė-pil. V. S., kilusio konflikto metu užsipuolė savo sugyventinę, kuriai tyčia tris kartus su kumščiu į pakaušį, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajai V. S. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis D. L. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad 2014m. gruodžio 31d. savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), šventė Naujuosius Metus. Kartu su juo buvo jo sugyventinė V. S., sugyventinės motina ir brolis. Gėrė šampaną ir alų. Išgertuvės tęsėsi ir sekančią dieną, t.y. 2015m. sausio 01d. Jis jautėsi gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Vakare jo sugyventinė V. S. išėjo pas savo motiną į namus. Po kurio laiko ir jis atėjo pas sugyventinės motiną, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini. Atsigulė į tą pačią lovą, kur gulėjo jo sugyventinė. Dėl buvusio girtumo jis neatsimena, ar tarp jo ir sugyventinės buvo koks nors konfliktas. Galėjo būti taip, kad jie dėl kažko susiginčijo ir jis buvo pakėlęs ranką prieš savo sugyventinę. Dėl savo netinkamo elgesio jis labai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. L. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu išvardintais nukentėjusiosios V. S. ir liudytojų I. M., M. K., A. K. ir S. K. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 11, 13, 17, 28, 31, 33), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašais(b.l. 42-45), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 3) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 4), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 5-6), tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00193-15(b.l. 34) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. CD kompaktiniu disku su vaizdo medžiaga(b.l. 35), vaizdo įrašo apžiūros protokolu(b.l. 36-37), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 58) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis D. L. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios V. S. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji jau pusantrų metų gyvena su D. L. pastarojo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Jos sugyventinis D. L. pastoviai prieš ją smurtaują, dėl ko jau 3 ar 4 kartus buvo kviesta policija. 2015m. sausio 01d., nuo pat ryto, ji su D. L. namuose girtavo. Buvo išgerta daug alkoholio. Išgertuvių metu kilo tarpusavio žodinis konfliktas, todėl ji nuėjo pas netoliese gyvenančią savo motiną I. M. adresu: (duomenys neskelbtini), kur toliau girtavo. Tarpe 20⁰⁰-21⁰⁰ val., ji su motina atsigulė miegoti. Prabudusi apie 21³⁰ val., pamatė, kad prie jos guli sugyventinis D. L.. Ji bandė savo sugyventinį išvaryti iš lovos. Kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis D. L. jai su kumščiu tris kartus sudavė į pakaušį, kas jai sukėlė fizinį skausmą. Ją puolė ginti namuose buvę jos brolis M. K., tėvas A. K. ir motina I. M.. Ji iškvietė policiją. Dėl sumušimo pas medikus ir pas teismo medicinos ekspertą nesikreipė(b.l. 11, 13).

Iš teisme išvardinto liudytojos I. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad Naujuosius 2015 metus ji su savo sūnumi M. K. sutikinėjo pas savo dukrą V. S. ir jos sugyventinį D. L., gyvenančius adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose visi išgėrė alkoholio. Kažkuriuo tai metu tarp jos dukros V. S. ir jos sugyventinio D. L. kilo žodinis konfliktas. Dėl kažko jie tarpusavyje susipešė. Kilus konfliktui ji su sūnumi ir dukra V. S. nusprendė eiti į savo namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Visi nuėjo miegoti. Kažkuriuo tai metu, jiems bemiegant, jos bute pasirodė ir dukros sugyventinis D. L., kuris atsigulė šalia V. S.. Ji tuo metu ant sūnaus M. K. lovos atsisėdo žiūrėti televizoriaus. Jai bežiūrint televizorių, tarp jos dukros Vaivos ir jos sugyventinio D. L. vėl kilo žodinis konfliktas. Atsisukusi, matė, kaip D. L. su kažkuria savo ranka kelis kartus kumščiu sudavė jos dukrai į pakaušį. D. L. jau nebe pirmą kartą muša jos dukrą V. S., tačiau ji nesikiša, nes tai yra jų tarpusavio reikalai. Po to kai buvo paleistas iš areštinės, D. L. jos dukros V. S. atsiprašė(b.l. 28).

Iš teisme išvardinto liudytojo M. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad Naujuosius 2015 metus ji su savo motina I. M. sutikinėjo pas savo seserį V. S. ir jos sugyventinį D. L., gyvenančius adresu: (duomenys neskelbtini). Namuose visi išgėrė alkoholio. Atsimena, kad išgertuvių metu D. L. pradėjo visokiais įžeidžiančiais žodžiais kabinėtis prie jo sesers V. Kilus konfliktui, jis su savo motina ir seserimi Vaiva nuėjo į motinos butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Visi nuėjo miegoti. Netrukus pas motiną į namus atėjo ir D. L., kuris žodžiais vėl pradėjo kabinėtis prie jo sesers V. Matė, kaip D. L. per konfliktą kažkuriuo tai metu su ranka sudavė jo seseriai V. S. į pakaušį. Kiek buvo suduota smūgių, jis neskaičiavo. Jis šoko iš lovos ir atitraukė D. L. nuo savo sesers ir, suėmęs už D. L. abiejų rankų, pastarąjį prirėmė prie lovos, pasakydamas žodžius „ ra-minkis “. Tuo metu kambaryje dar buvo jo motina ir tėvas. Kai D. L. mušė jo seserį, pastaroji nesigynė ir jam atgal nesudavė. Jis žino, kad D. LIukomas muša jo seserį, tačiau kodėl sesuo su D. L. gyvena, jis nežino(b.l. 31).

Iš teisme išvardinto liudytojo A. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2015m. sausio 01d., vakare, jis buvo namuose. Buvo blaivus, nes alkoholio nevartoja dėl savo ligos, t.y. kaip neįgalus asmuo turi I gr. invalidumą. Tuo metu namuose, tame pačiame kambaryje buvo jo sugyventinė I. M. ir vaikai, t.y. sūnus M. ir dukra V. Tą dieną, vakare, į namus buvo atėjęs ir jo dukros neblaivus sugyventinis D. L., kuris buvo kažko užpykęs ant jo dukros. D. L. kažką rėkė ant jo dukros V. S. ir koliojosi. Matė, kaip D. L. jo dukrai du kartus su dešinės rankos kumščiu sudavė į galvą. Kur tiksliai pataikė, jis nežino(b.l. 33).

Iš teisme išvardinto liudytojo S. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad, 2015m. sausio 01d. patruliuodamas kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patruliu G. A. iš Ukmergės raj. PK budinčios dalies OVP budėtojo gavo pranešimą apie vykstantį šeimyninį konfliktą adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, namuose buvo rasti penki asmenys: nukentėjusioji, galimas smurtautojas, nukentėjusiosios tėvas, nukentėjusiosios motina ir dar vienas vyras, gal nukentėjusiosios brolis. Nukentėjusioji moteris, kuri jam pasirodė apsiverkusi, pradėjo pasakoti, kad jos sugyventinis ją sumušė. Ji rodė į savo viršugalvį, tačiau nei viršugalvyje, nei kitose šios moters kūno vietose išorinių smurto žymių nesimatė. Moteris pasakė, kad sugyventinis ją daužė kumščiais ir rodė į savo kairės galvos pusės pakaušį. Tuo metu nukentėjusios moters sugyventinis gulėjo lovoje ir aiškino, kad jis nukentėjusiosios nemušė. Jam ir jo kolegai iš nukentėjusios moters pasakojimo nekilo jokių abejonių, kad ši moteris buvo sumušta, todėl ją galimai mušęs sugyventinis buvo išvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 17).

Iš teisme išvardintų byloje esančių Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašų matyti, kad 2015m. sausio 01d., 21⁰⁰ val., buvo užregistruotas nukentėjusiosios-pil. V. S. telefoninis pranešimas apie smurtavimą jos atžvilgiu, po ko kilusio šeimyninio konflikto aplinkybėms išsiaiškinti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK buvo pristatytas sulaikytas kaltinamasis D. L., kuris laikinai buvo patalpintas į areštinę(b.l. 42-45, 59).

Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kur įvyko smurtas artimoje aplinkoje, yra vieno kambario butas, esantis mediniame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu kambaryje, kur matosi vykusių išgertuvių požymiai, jokių grumtynių pėdsakų nustatyta nebuvo(b.l. 3-4).

Iš teisme išvardinto byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo matyti, kad jame pagal nustatytą formą išdėstytų punktų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo artimoje aplinkoje faktą, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios V. S. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 5-6).

Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos tyrėjo 2015m. sausio 13d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00193-15 matyti, kad 2015m. sausio 01d. pagal iškvietimą į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su policijos pareigūnais vyko ir televizijos laidos

„ Pagalbos skambutis “ operatorius, kuris filmavo įvykio vietoje vykusį policijos pareigūnų pokalbį su bute rastais asmenimis, tame tarpe ir nukentėjusiąja V. S.. Peržiūrėtame vaizdo įraše yra užfiksuotos nukentėjusiosios V. S. aiškinamos panaudoto fizinio smueto prieš jos asmenį aplinkybės(b.l. 36-37).

Iš teisme išvardintų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito matyti, kad, patikrinus 2015m. sausio 01d., 21³⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo D. L. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,87 promilės girtumas(b.l. 58-59).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2015m. sausio 01d., o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu yra ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), tokiu būdu, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. J. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto metu panaudojant fizinį smurtą prieš kartu gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją V. S., yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. fizinio skausmo šeimos nariui sukėlimas, padarytas prieš jį vartojant fizinį smurtą artimoje aplinkoje.

Spręsdamas kaltinamojo D. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo D. L. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam D. L. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas už analogiškus nusikaltimus, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl nusikalto, pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu padarydamas naują nusikaltimą žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo D. L. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis D. L. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis D. L. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą neskirti jam realios bausmės, pasižadėdamas ateityje daugiau nebenusikalsti. Šią aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.

Įstatymas numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę(LR BK 56 str. 1d.). Nors tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo D. L. smurtavimo šeimoje atvejis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad padaryta veika jokių pasekimių nesukėlė, pats kaltinamasis, kaip šiuo metu niekur nedirbantis asmuo, registruojasi darbo biržoje, ir įvertinus teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios išsakytą poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam D. L. taikymo, pasak kurios, ji su sugyventiniu susitaikė, jam dovanoja ir prašo jo dar pasigailėti, teismas laiko, kad kaltinamasis D. L., norintis išsaugoti savo santykius su sugyventine, dar yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam D. L. yra tikslinga paskirti sankcijoje už jo padarytą veiką numatytą paties kaltinamojo interesus atitinkančią alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-laisvės apribojimą, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu(LR BK 48 str.). Kaltinamajam D. L. prie paskirtinos laisvės apribojimo bausmės dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina paskirtos ir neatliktos analogiškos bausmės dalis pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. teismo baudžiamąjį įsakymą(LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.). Paskiriant kaltinamajam D. L. laisvės apribojimo bausmę, jam yra paskirtini įpareigojimai ir draudimai, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui(LR BK 48 str. 7d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. L. asmenybę, jo, kaip niekur nedirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Kaltinamojo D. L., ikiteisminio tyrimo metu atsisakusio gynėjo paslaugų, interesus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 51 str. 1d. 2p. pagrindu(b.l. 62-63, 76-78).

2015m. vasario 24d. teisme buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam D. L. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 46,32 Eur.(keturiasdešimt šešių eurų ir 32 eur/ct.) sumą(b.l. 87). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Kadangi kaltinamajam D. L., kaip asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos problemų, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 2p.), apie ką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo informuota, jau siunčiant pranešimą dėl būtino gynėjo dalyvavimo(b.l. ), o pats įstatymas šiais atvejais numato išimtį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų klausimo sprendime, iš kaltinamojo D. L. nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo D. L. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; c) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; d) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; e) įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir f) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

LR BK 64 str. 1 ir 3d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2014m. balandžio 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos didesnės bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-šešis mėnesius laisvės apribojimo ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės apribojimo, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) uždrausti lankytis baruose, kavinėse ar kitose vietose, kur yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais; b) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; c) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; d) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo kursą; e) įpareigoti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80(aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir f) privalomai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam D. L. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2015m. sausio 01d., 21³⁵ val., iki 2015m. sausio 02d., 15⁰⁵ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis D. L. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą-CD kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo D. L. interesus teisme, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.