Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-571-356/2020 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei E. B. dėl nuosavybės teisių, nesusijusių su valdymo pažeidimu, pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė, kaip savininkė, turi teisę ir pareigą viešajame registre išviešinti tokius jos valdomo nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir daiktines teises į juos, kurie yra teisingi ir tikri, ir panaikinti tokius, kurie neteisingi ir/ar neegzistuojantys. Ieškovė atlikti tokius veiksmus gali tik su žemės sklypo ir statinio, kurį reikalinga išregistruoti, bendraturčių sutikimu. Atsakovė be jokių svarbių priežasčių nesutinka, kad neegzistuojantis statinys būtų išregistruotas, tai pažeidžia ieškovės teises. Ieškovė yra įsitikinusi, kad tokia situacija atitinka CK 4.98 straipsnyje nustatytas sąlygas, kai savininko teisės turi būti ginamos nuo nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, savininkui pareiškus negatorinį ieškinį dėl jų teisės pažeidimų pašalinimo. Ieškovė pasirinko pažeistas teises ginti teismui pripažinus jai teisę minėtus veiksmus atlikti be atsakovės sutikimo. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimo į ieškinį nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas gina suinteresuotą asmenį, kuris kreipėsi į jį, pašalindamas byloje įrodytą pažeidimą (išspręsdamas ginčą tarp besibylinėjančių šalių) ir atkurdamas pažeistas suinteresuoto asmens teises (kai tai, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nustatytą faktinę situaciją ir atlikus visų byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, yra pagrįsta ir teisėta) priimdamas teismo sprendimą, kuris yra visiems privalomas ir priverstinai vykdomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18, 259 straipsniai). Toks įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa juridiniu faktu, pakeičiančiu asmenų teises ir pareigas. Taigi, suinteresuotas asmuo, kuris kreipiasi į teismą, privalo ne tik nurodyti pažeidimą, tačiau ir jį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 422/882 dalys 0,0882 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), suformuoto atliekant kadastrinius matavimus. Nuosavybės teises ieškovė įgijo (duomenys neskelbtini) sudarytos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šio žemės sklypo bendraturčiai yra atsakovė, nuosavybės teise valdanti 403/882 dalis, ir Lietuvos Respublika, valdanti 57/882 dalis. Taip pat viešame registre yra duomenys, kad šalims (ieškovei – nuo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovei – nuo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) įregistruotos nuosavybės teisės (po ½ dalį) į ant minėto žemės sklypo esantį pagalbinės paskirties 26,68 kv. m. ploto pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaigos metai – 1949, pastatas, kurio pamatai yra iš betono, pastatytas iš medžio su karkasu, stogas – asbestcementis, šio pastato vidutinė rinkos vertė – 150,02 EUR (518 Lt), nusidėvėjimo procentai – 70, nustatyti 2000-08-21.

Šie nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo duomenų patikslinimo ir pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, nes nėra bendro sutarimo, ar šalių ir trečiojo asmens dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra išlikęs pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar matininko J. D. 2019-09-23 parengtame žemės sklypo plane pažymėtas pastatas, kurio unikalus numeris nenurodytas, yra pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau rekonstruotas, todėl, vadovaujantis CK 4.77 straipsnio normomis, turėtų priklausyti abiem šalims. Ieškovės teigimu, tai yra naujai ( apie 1995 metus) pastatytas garažas, į kurį nuosavybės teisės dar nėra įregistruotos, o atsakovės teigimu – rekonstruotas 1949 m. pastatytas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas (reikalavimas) yra suteikti ieškovei teisę be atsakovės sutikimo atlikti tam tikrus teisiškai reikšmingus veiksmus: pateikti tvirtinimui kadastro duomenų bylą ir leisti patvirtinti žemės sklypo atnaujintus (patikslintus) kadastro duomenis; atnaujintus (patikslintus) žemės sklypo kadastro duomenis įregistruoti ir išregistruoti nebeegzistuojantį statinį.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (2019 metais Valstybės įmonės Registrų centro matininkės R. J., matininko J. D. parengtų dokumentų) bei liudytojo J. D. parodymų, matininkai fiksavo žemės sklypo duomenis tokius, kokie yra šiuo metu, tokiu būdu buvo nustatyta, kad realiai žemės sklype nėra tokio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane – 2I1ž, statybos pabaigos metai – 1949, tačiau yra du neregistruoti statiniai.

Kaip patvirtina duomenys, esantys gyvenamojo namo, buto techniniame pase, S. S. 1993 m. įgyjant nuosavybės teises į butą, esantį, (duomenys neskelbtini), buvo ir ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1/m, kurio ilgis – 5,80 m, plotis – 4,60 m, plotas – 26,68 m², aukštis – 3,00 m, tūris – 20 m³. 1994 metais, kuomet savininkai buvo S. S., V. G. ir D. G., buvo parengtas žemės sklypo ribų planas, iš kurio, palyginus su matininko J. D. 2019 m. nustatytais duomenimis, matyti, kad S. S. asmeniškai naudojosi ta žemės sklypo dalimi (P₂), kurioje minėti matininkai nustatė esant pastatytą statinį, kuris nėra registruotas, ir kuris, ieškovės teigimu, yra garažas, o dalimi (P₃) naudojosi V. G. ir ten yra pastatytas garažas, šiuo metu nuosavybės teise priklausantis atsakovei. Matininkas J. D. nustatė, kad pastato ilgis – 6,16 m, plotis – 4,14 m, užstatymo plotas – 25,50 m². Utenos rajono savivaldybės administracija 1995 m. S. S. informavo, kad jis gali statyti garažą. Fotonuotraukos leidžia daryti išvadą, kad pastatai (atsakovei priklausantis garažas ir neregistruotas statinys) yra pastatyti tose dalyse, kurios buvo skirtos buvusių savininkų asmeniniam naudojimui. Liudytojų R. Š. (dirbo (duomenys neskelbtini), kuri buvo įsikūrusi name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo privatizuotas), D. J. ((duomenys neskelbtini)gyventojos), R. P. (kaimyno), S. S. ir D. G. (buvusių savininkų) parodymai, juos įvertinus kartu su minėtais rašytiniais įrodymais, leidžia padaryti išvadą, kad pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 1993 m. privatizuojant butus, tačiau vėliau neišliko, nes S. S. ir V. G. statėsi jų poreikiams tenkinti būtinus kitos paskirties pastatus – garažus. S. S. pastatyto garažo konfigūracija iš esmės skiriasi nuo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes pastarasis pastatas buvo orientuotas horizontaliai, jo ilgis buvo 4,60 m, plotis – 5,80 m, o garažo ilgis – 6,16 m, plotis – 4,14 m, taigi nebuvo pastatytas panaudojant tuos pačius pamatus. Sutiktina su ieškovės nurodytu, kad 1949 metais pastatytas medinis lentų statinys negalėjo išlikti beveik 70 metų ir būti tokios būklės, kokios yra šiandien. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad statinio būklė gera, visiškai panaši į greta esančio atsakovės garažo, kuris statytas 1995 metais, būklę. Be to, 1995 ortofotografijoje jau matomi pastatyti garažai, o ne pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tiek atsakovė, tiek jos motina J. B., apklausta kaip liudytoja, tvirtino, kad pastatas, kuris, ieškovės teigimu, yra garažas, iš tikrųjų yra rekonstruotas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė rėmėsi CK 4.77 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos. Pažymėtina, kad atsakovė neįrodinėjo, kad kada nors naudojosi pastatu – S. S. pastatytu garažu, jeigu jį laikė ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teises priklausančiu pastatu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nelogiška būtų manyti, kad V. G. pasistatė garažą asmeniniam naudojimui, o už savo lėšas ir savo darbu bei medžiagomis S. S. rekonstravo buvusį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir toliau būtų likęs abiejų savininkų bendra nuosavybe.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas sprendžia, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti.

Nagrinėjamu atveju, ištyrus ir įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, darytina išvada, kad tarp ieškovės pateiktų įrodymų prieštaravimų nėra, jie turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, yra leistini ir, teismo vertinimu, patikimi bei patvirtina, kad ant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), realiai nėra pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat yra pagrindas padaryti išvadą, kad S. S. garažas buvo pastatytas kaip naujas pastatas, o pastatas, kuris iki šiol yra įregistruotas viešame registre, buvo sunaikintas dar iki atsakovei ir ieškovei įgyjant nuosavybės teises į butus ir jų priklausinius. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad pastatas, kurį ieškovė įvardija esant jos buvusio sutuoktinio pastatytu garažu, yra rekonstruotas pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad ketina parduoti jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl jai būtina, kad šių daiktų duomenys, esantys VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, būtų teisingi.

Ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų pakeitimo, tačiau VĮ Registrų centras 2019-08-22 sprendimu atmetė jos prašymą ir nurodė, kad reikalinga atlikti žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimą: atnaujinti žemės sklypo duomenis apie jame esančius statinius bei duomenis apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas bei vertę. Pažymėtina, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 12 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys.

Ieškovės iniciatyva matininkas J. D. 2019-09-23 atnaujino žemės sklypo kadastro duomenų bylą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius duomenų teisingumą patvirtino savo išvada ir atsisakė patvirtinti atnaujintus duomenis tik tuo pagrindu, kad planas ir žemės sklypo paženklinimo aktas nebuvo suderinti su atsakove. Akivaizdu, kad ant žemės sklypo nelikus pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruoti žemės sklypo duomenys nebeatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių, sklypo kadastro duomenys taip pat turi būti pakeisti, tačiau nesant atsakovės sutikimo, pasikeitę, t. y. tikrieji kadastro duomenys apie žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo esančius pastatus, Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti.

Bendrosios nuosavybės teisės atveju kiekvienas iš turto savininkų turi CK 4.37 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą nuosavybės teisę, reiškiančią savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.

CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Taigi, tik įrodžius realius atsakovės teisių pažeidimus, sutikimo minėtiems teisiškai reikšmingiems veiksmams atlikti nedavimas būtų laikomas pagrįstu. Atsakovės pareiga šioje byloje buvo pagrįsti bei įrodyti, kuo yra netinkamas ieškovės teisių įgyvendinimo būdas – atlikti patikslintus šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro matavimus ir juos registruoti, išregistruoti pastatą, kurio ant žemės sklypo nebėra. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registre esantys įrašai apie jau neegzistuojantį nekilnojamąjį daiktą ir neegzistuojančias daiktines teises į jį yra ne tik klaidinantys, bet ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies taikymo prasme neleistini, o tikrovės neatitinkančios informacijos apie nesantį nekilnojamąjį daiktą buvimas atsakovei nesukelia jokių pasekmių, nes nebesant nekilnojamojo daikto, nebėra ir nuosavybės teisių į jį. Pažymėtina, kad nekilnojamasis daiktas neišliko ne dėl ieškovės veiksmų ar neveikimo.

Atsakovė nenurodė protingai motyvuoto atsisakymo pasirašyti pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad naujų kadastrinių matavimų įregistravimas ir nebesančio pastato išregistravimas kaip nors pažeistų jos teises ar teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės ir faktai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės atsisakymas trukdo ieškovei, kaip bendraturtei, įgyvendinti teises, paneigia teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Ieškovės pažeistos teisės gintinos, ieškinys tenkintinas, ieškovei pripažintina teisė be atsakovės sutikimo: pateikti tvirtinimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujintų (patikslintų) kadastro duomenų bylą pagal matininko J. D. 2019-09-23 parengtą šio žemės sklypo planą ir leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti šio žemės sklypo atnaujintus (patikslintus) kadastro duomenis; atnaujintus (patikslintus) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre; išregistruoti nebeegzistuojantį statinį – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš nekilnojamojo turto registro VĮ Registrų centre (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 4.75 straipsnio 1 dalis).

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Ieškovė yra šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, todėl turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią civilinę bylą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis).

Ieškovė už advokatės teisines paslaugas iš viso turėjo 1 028,50 EUR išlaidų (2019 m. IV ketvirtyje – 484 EUR už ieškinio parengimą; 2020 m. I, II ir III ketvirčiuose – po 181,50 EUR už atstovavimą). Ieškovės turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2019 m. II, III, IV ir 2020 m. I ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis atitinkamai buvo: 1 289 EUR, 1 317,60 EUR, 1 358,60 EUR, 1 381 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė, truko 5 val. 25 min., pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis – 1 028,50 EUR neviršija nustatytų maksimalių dydžių, yra proporcingas bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė ieškinį apmokėjo 150 EUR žyminiu mokesčiu, iš atsakovės ieškovei priteistina 150 EUR žyminio mokesčio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis.).

Byloje susidarė 5,33 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teisę be atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo: pateikti tvirtinimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujintų (patikslintų) kadastro duomenų bylą pagal matininko J. D. 2019-09-23 parengtą šio žemės sklypo planą; leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinti šio žemės sklypo atnaujintus (patikslintus) kadastro duomenis; suteikti ieškovei teisę atnaujintus (patikslintus) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre; suteikti teisę išregistruoti ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš nekilnojamojo turto registro VĮ Registrų centre.

Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini),ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 028,50 EUR už advokatės teisines paslaugas, 150 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,33 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.