Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-1668/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-05-15
Bylos Nr.: 2A-1668/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-03222-2011-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Vasarienė, Nijolė Piškinaitė, Rimvydas Norkus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai

Civilinė byla Nr. 2A-1668/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03222-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 69 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012m. vasario 2d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1558-553/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „ZIP Travel“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl viešo konkurso rezultatų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „ZIP Travel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovo sprendimą nutraukti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų pirkimo konkurso (toliau – Konkursas) procedūras ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad įsiteisėjusia 2011 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1547-2011 buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo panaikintas atsakovo sprendimas atmesti UAB „ZIP Travel“ pasiūlymą atsakovo organizuotame Konkurse ir sprendimas pripažinti UAB „Vestkekspress“ laimėtoju. Įsiteisėjusiu 2011 m. spalio 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1642/2011 panaikintas ir atsakovo sprendimas dėl kito konkurso dalyvio pasiūlymo atmetimo. 2011 m. spalio 28 d. atsakovas raštu pranešė, kad Viešojo pirkimo komisija priėmė sprendimą nutraukti nurodyto konkurso procedūras, motyvuojant tuo, kad dėl konkurso rezultatų buvo priimti atitinkami teismų sprendimai, pasibaigė pasiūlymų bei pasiūlymų užtikrinimo priemonių galiojimas, pasikeitė situacija skrydžių rinkoje bei atsakovui aktualių maršrutų poreikis. Ieškovo nuomone, toks atsakovo sprendimas prieštarauja viešųjų pirkimų principams, Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimams, yra nepagrįstas ir naikintinas. Ieškovas nurodė, kad tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos atitinkamas sprendimas yra pripažįstamas neteisėtu, viešojo pirkimo teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę padėtį, todėl nėra pagrindo konkurso procedūras nutraukti, remiantis priimtais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovas nesutiko su atsakovo motyvu nutraukti pirkimo procedūras dėl to, jog bylinėjimosi metu pasibaigė tiekėjų pasiūlymo ir jų užtikrinimo priemonių galiojimo terminai. Ieškovo teigimu, nurodytas pirkimo procedūrų nutraukimo pagrindas yra formalus ir neatitinka VPĮ 7 straipsnio 4 dalies, nes pasiūlymų galiojimo termino ar pasiūlymų užtikrinimo priemonių galiojimo pasibaigimas yra numatomos aplinkybės, su kuriomis perkančioji organizacija neišvengiamai susiduria procedūrų užsitęsimo ar sustabdymo atveju dėl teisminių ginčų. Ieškovo vertinimu, motyvas, kad pasikeitė situacija skrydžių rinkoje, yra abstraktus, todėl nepagrįstas. Motyvas, jog pasikeitė perkančiosios organizacijos maršrutų poreikis, taip pat nesudaro pagrindo nutraukti Konkurso procedūras, nes iš jo sąlygų 13.3 punkto matyti, kad buvo siekiama sutartį su Konkurso laimėtoju sudaryti 16 ir 36 mėnesių terminui, o tai leidžia daryti išvadą, kad perkančioji organizacija įvertino savo maršrutų poreikį nurodytam laikotarpiui, be to numatė tokią poreikio kitimo galimybę konkurso sąlygose. Ieškovas nesutiko ir su atsakyme į ieškovo pretenziją atsakovo išdėstytu motyvu, kad nenutraukus procedūrų, atsakovui tektų pervertinti konkurso dalyvių kvalifikaciją, kuri galėjo būti pakitusi. VPĮ taikymo atveju teisiškai reikšminga, ar konkurso dalyvių kvalifikacija atitinka reikalavimus pasiūlymų pateikimo metu. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo nurodyti pirkimo nutraukimo motyvai nėra objektyviai pateisinami.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija su pareikštu ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad jis turėjo teisę nutraukti Konkursą ir, priimdamas atitinkamą sprendimą, vadovavosi VPĮ nuostatomis ir ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tais atvejais, kai perkančiosios organizacijos sprendimas paskelbti preliminarią laimėtojų eilę yra pripažįstamas neteisėtu, teisinių santykių šalys grąžinamos į pirminę padėtį ir perkančioji organizacija privalo toliau vykdyti jai priklausančias funkcijas ir pareigas, taigi, gali būti taikomas ir VPĮ 7 straipsnis, t. y., procedūrų nutraukimas, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Norint nutraukti konkursą, turi būti šios sąlygos: 1) pirkimo sutartis dar nesudaryta; 2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Atsakovo vertinimu, atsirado sąlygos, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras, nes perkančioji organizacija, rengdama konkurso sąlygas, įvertino 16 mėnesių poreikius ir šis laikotarpis neapėmė 2012 ir 2013 metų. Artėjant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikui, 2012 ir 2013 metais ministerija planuoja pirkti daugiau avia bilietų, kelionių skaičius išaugs iki 450-500 kartų 2012 metais, o 2013 metais jų gali būti dar daugiau, padaugės skrydžių į Briuselį, Strasbūrą ir Kopenhagą, o aktualumo nebeteko Varšuvos ir Prahos kryptys. Išaugo poreikis maršruto Vilnius – Kopenhaga – Vilnius atžvilgiu, nes Danija pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai 2012 metų pirmą pusmetį, be to, per Kopenhagą patogi vakarinio skrydžio iš Briuselio jungtis. Frankfurto, Vienos ir Prahos svoris išauga kaip patogių jungčių, norint pasiekti Kiprą, kuris pirmininkaus 2012 metų antrą pusmetį, bei Graikiją, perimsiančią pirmininkavimą iš Lietuvos. Artėjančio Europos Sąjungos Tarybos pirmininkavimo kontekste sumažėja ir jungčių Vilnius –Stokholmas – Vilnius, Vilnius – Paryžius – Vilnius, Vilnius – Berlynas – Vilnius, Vilnius – Londonas – Vilnius svarba. Atsakovo nuomone, natūralu, kad per metus pagrindinis planuojamų maršrutų poreikis yra pasikeitęs, o vienas iš pagrindinių viešųjų pirkimų tikslų yra racionaliai naudoti biudžeto lėšas, todėl Konkurso procedūrų tęsimas, nepakeitus konkurso sąlygų, būtų ekonomiškai nepagrįstas. Atsakovas pažymėjo, kad yra pasikeitusi situacija skrydžių rinkoje, nes padaugėjo tiesioginių skrydžių iš Vilniaus, neaiški tolimesnė bendrovės AirBaltic padėtis. Atsakovas nurodė, kad viena iš konkurso nutraukimo priežasčių buvo tai, jog pasibaigus teisminiams ginčams su konkurso dalyviais, paaiškėjo, jog teismas pirkimo sąlygas vertino kaip netinkamai suformuluotas ir neaiškias, todėl komisija nusprendė, kad, siekiant išvengti tolimesnių ginčų su tiekėjais, būtina tikslinti sąlygas. Ieškovas neteisingai traktuoja komisijos paaiškinimą, kad konkursas nutrauktas dėl pasibaigusių tiekėjų pasiūlymų galiojimo terminų, nes procedūros nutrauktos ne dėl šios priežasties. Norint tęsti konkurso procedūras, reikėtų prašyti tiekėjų pratęsti pasiūlymų galiojimus ir pateikti naujus pasiūlymų galiojimą užtikrinančius dokumentus. Be to, reikėtų iš naujo įvertinti tiekėjų kvalifikaciją, nes nuo pirmojo tiekėjų kvalifikacijos įvertinimo praėjo labai daug laiko, o dėl ekonominės situacijos tikėtini ženklūs pasikeitimai. Komisija nustatė, kad tęsiant konkurso procedūras sutarties galiojimui liktų tik keli mėnesiai. Atsakovas nesutinka, kad konkurso sąlygose buvo numatytas sutarties pratęsimas, nes toks pratęsimas galimas tik ateityje įvertinus ministerijos pagrindinių kelionių maršrutų poreikius bei analogiškų paslaugų teikimo rinkoje situaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012m. vasario 2d. sprendimu ieškinio netenkino.

Teismas nurodė, kad tam, jog ginčo konkurso procedūrų nutraukimas būtų teisėtas ir pagrįstas, būtina dviejų sąlygų visuma: 1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta (formalioji sąlyga); (2) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti (vertinamoji sąlyga). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad po to, kai įsiteisėjo teismo procesiniai sprendimai, kuriais buvo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimai atmesti UAB „ZIP Travel“ bei UAB „Vestekspress“ pasiūlymus, buvo nustatytos (paaiškėjo) aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Teismas nurodė, kad Konkurso sąlygų nuostata, numatanti, kad būsima sutartis galios 16 mėnesių, taip pat numatanti galimybę pratęsti sutartį ne ilgesniam 36 mėnesių terminui(13.3 p.) yra reikšminga, siekiant įvertinti, kokius organizuojant Konkursą realus siekius ir tikslus turėjo perkančioji organizacija ir kokių poreikių planavimui buvo susiklosčiusios objektyvios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad apie Konkursą buvo paskelbta 2010 m. gruodžio 29 d., pasiūlymų pateikimui ir vokų atplėšimui terminas nustatytas 2011 m. sausio 14 d., o Konkurso nugalėtojas paskelbtas 2011 m. balandžio 6 d., teismas sprendė, kad perkančioji organizacija galėjo turėti pagrįstus lūkesčius sudaryti pirkimo sutartį, galiosiančią ilgiausiai iki 2012 metų pabaigos. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pirkimo procedūros būtų tęsiamos nuo tos stadijos, į kurią teisinių santykių šalys sugrįžo po teismų priimtų procesinių sprendimų, pirkimo sutartis galėtų būti sudaryta laikotarpiui, apimančiam 2013 metus. Pagal Europos Sąjungos teisės aktais nustatytą pirmininkaujančių valstybių rotacijos tvarką, Lietuva privalės pirmininkauti 2013 metų II pusmetį, todėl teismo vertinimu, atsakovo motyvai, jog ministerijos darbuotojų tarnybinės kelionės dažniausiai bus orientuotos į Briuselį, Strasbūrą bei kitus miestus, kuriuose vyks didžioji dalis Europos Sąjungos Tarybos renginių, yra pagrįsti. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, rengdama Konkurso sąlygas, apie atitinkamą Lietuvos Respublikos funkciją ir su tuo susijusį ministerijos darbuotojų skrydžių poreikį 2013 metais privalėjo žinoti, tačiau ji objektyviai negalėjo numatyti, kad pirkimo procedūros užtruks taip ilgai, kad paslaugų pagal planuojamą sudaryti pirkimo sutartį teikimas bus galimas žymiai vėlesniam laikotarpiui, nei buvo siekiama ginčo Konkursu. Ieškovo UAB „ZIP Travel“ išdėstyti motyvai, kad perkančioji organizacija privalėjo numatyti, jog pirkimo procedūros dėl teisminių ginčų užtruks ir prisiimti savo veiksmų neteisėtumo neigiamų pasekmių riziką, teismo nuomone, nėra pagrįsti. Tokią išvadą teismas darė, atsižvelgdamas į perkančiosios organizacijos objektyvų galėjimą įvertinti pirkimo procedūrų planuotiną trukmę, esant griežtam pirkimo procedūrų reglamentavimui ir suformuotam pirkimo tikslui, kuris atsispindi Konkurso sąlygose. Teismas sutiko, jog viešą pirkimą organizuojantis subjektas gali daryti prielaidą, kad kiekvieno pirkimo atveju galimi teisminiai ginčai, tačiau numatyti tokių ginčų trukmę ir pirkimą organizuoti tokiu būdu, kad perkamos paslaugos aktualumas, ypač įvertinant nagrinėjamo atvejo paslaugos specifiką, išliktų nepakitęs daugiau kaip po metų pertraukos, objektyviai nebuvo galima.

Teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą perkančiajai organizacijai nutraukti ginčo konkurso procedūras, todėl atitinkamas atsakovo sprendimas yra teisėtas. Be to, teismas pažymėjo, kad kitos perkančiosios organizacijos sprendimą lėmusios aplinkybės taip pat patvirtino tai, kad dėl eilės privalomų atlikti procedūrų, susijusių su tinkamų pasiūlymų galiojimą užtikrinančių dokumentų pateikimu bei tiekėjų kvalifikacijos patikrinimu, paslaugos teikimo pagal Konkurso sąlygas laikotarpis perkančiajai organizacijai būtų aktualus labai trumpą laiką arba visiškai neaktualus. Aplinkybes, susijusias su pokyčiais skrydžių rinkoje, teismas pripažino taip pat reikšmingomis, planuojant ilgalaikį pirkimą, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino kaip esminio faktoriaus, lėmusio perkančiosios organizacijos sprendimą, todėl sprendė, kad detalesnis jos aptarimas nėra tikslingas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „ZIP Travel“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo2012 m. vasario 2d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti – panaikinti atsakovo sprendimą nutraukti ginčo konkurso procedūras bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Nesant objektyvios būtinybės nutraukti pirkimo procedūras, toks perkančiosios organizacijos sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes pažeidžia konkurse dalyvaujančių tiekėjų teisėtus lūkesčius, teisinio tikrumo, skaidrumo, lygiateisiškumo, draudimo diskriminuoti principus. Be to, nepagrįstas pirkimo procedūrų nutraukimas prieštarauja ir viešajam interesui, nes tam skirtas valstybės ar savivaldybės darbuotojų darbo laikas bei lėšos panaudojami neefektyviai.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog perkančioji organizacija galėjo turėti pagrįstus lūkesčius sudaryti pirkimo sutartį, galiosiančią ilgiausiai iki 2012 metų pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad ES valstybių narių rotacijos ES Taryboje tvarka buvo (turėjo būti) žinoma atsakovui Konkurso skelbimo metu, taip pat į tai, kad perkančioji organizacija numatė sudaryti pirkimo sutartį, galiosiančią ilgiausiai 36 mėnesius, o pirkimo sutarties pratęsimas pagal Konkurso sąlygas nesiejamas su perkančiosios organizacijos poreikių pokyčiais dėl ES šalių pirmininkavimo, darytina išvada, kad atsakovo Konkurso dokumentai parengti įvertinus atsakovo poreikius skrydžiams tiek 2012, tiek 2013 metams, kitaip tariant - 36 mėnesių laikotarpiui nuo Konkurso nugalėtojo paskelbimo (2011 m. balandžio 6 d.), t. y. beveik iki 2014 metų vidurio. Pagal VPĮ 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus negali būti pateisinamas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras dėl aplinkybių, kurios galėjo būti numatytos skelbiant apie pirkimą. Kita vertus, atsakovas priėmė sprendimą nutraukti Konkurso procedūras 2011 m. spalio 28 d. Tuo atveju, jei, užuot nutraukęs Konkurso procedūras, atsakovas nuosekliai sekdamas teismų išaiškinimus dėl jo priimtų sprendimų negaliojimo tuo metu būtų paskelbęs Konkurso laimėtoją ir sudaręs su juo pirkimo sutartį bent 16 mėnesių laikotarpiui, ši sutartis būtų galiojusi 2012 metams bei 2013 metų pirmąjį ketvirtį. Esant šioms aplinkybėms, svarbu įvertinti atsakovo bei teismo nurodytas priežastis, susijusias su jo poreikiais skrydžiams per 2012 m. bei 2013 m. Teismas nustatė, jog perkančioji organizacija turėjo pagrįstų lūkesčių sudaryti pirkimo sutartį iki 2012 metų pabaigos, taip pat, kad Lietuva privalės pirmininkauti ES Taryboje 2013 metų II pusmetį. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovo argumentai dėl jo pakitusių poreikių 2012 bei 2013 metams dėl Lietuvos pirmininkavimo 2013 metų II pusmetį teisiškai nereikšmingi. Be to, būtent atsakovui, siekiančiam pasinaudoti Konkurso procedūrų nutraukimo teise, tenka pareiga įrodyti, kad per 6 mėnesių laikotarpį (tiek truko teismų procesai dėl Konkurse priimtų sprendimų panaikinimo) atsirado nenumatytų aplinkybių, objektyviai pateisinančių tokią būtinybę. Tačiau atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie savo skrydžių poreikių pokyčius, susijusius su valstybių narių pirmininkavimu ES Taryboje.VPĮ 7 straipsnio 4 dalies taikymo aspektu negali būti laikoma teisiškai reikšminga aplinkybė dėl būtinumo Konkurso dalyviams pratęsti savo pasiūlymų bei pasiūlymų užtikrinimo dokumentų galiojimą. Konkurso dalyvių pasiūlymai turėjo galioti iki 2011 m. kovo 16 d., tačiau tai nesutrukdė atsakovui priimti sprendimą dėl Konkurso laimėtojo 2011 m. balandžio 6 d. Be to, atsakovas neturi nei teisės, nei pareigos vertinti Konkurso dalyvių kvalifikacijos iš naujo, nes konkurso dalyvių kvalifikacija tikrinama jos atitikimo konkurso reikalavimams pasiūlymų pateikimo metu. Atsakovas nepateikė įrodymų apie kurio nors dalyvio kvalifikacinių duomenų pasikeitimą. Pažymėtina, kad esant apeliantui palankiam apeliacinės instancijos teismo procesiniam sprendimui, atsakovas vis tiek galėtų atlikti trūkstamas pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį pagal paskelbtas Konkurso sąlygas, kuri (sutartis) apimtų tą laikotarpį, kuriuo atsakovo skydžių poreikiai rengiant konkurso dokumentus privalėjo būti įvertinti.Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kuriuo teismas darė išvadą apie pokyčius skrydžių rinkoje, nes šis argumentas grindžiamas prielaidomis bei yra prieštaringas.Nepagrįstas atsakovo argumentas dėl to, jog ginčijamu sprendimu buvo ginamas pagrindinis viešojo pirkimo tikslas – įsigyti reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Atsakovas nenurodė atsiradus poreikio nei vienam naujam maršrutui, kuris nebūtų buvęs įtrauktas į Konkurso sąlygas. Be to, pagal Konkurso sąlygas atsakovas numatė įsigyti oro skydžių paslaugas ir kitais, konkurso sąlygose nenumatytais maršrutais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliantas praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes apeliacinis skundas viešųjų pirkimų bylose gali būti paduotas per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne per 30 dienų. Jei teismas nuspręstų skundą nagrinėti, atsakovas nurodo, kad perkančioji organizacija, rengdama Konkurso sąlygas, privalėjo įvertinti ir įvertino ministerijos 16 mėnesių poreikius tarnybinėms kelionėms. Šis laikotarpis neapėmė 2012, 2013 metų. Perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kad pirkimo procedūros tęsis beveik 17 mėnesių. Pagal patvirtintas Konkurso sąlygas buvo nustatyti planuotų oro transporto maršrutų lyginamieji svoriai. Aktualiausi oro transporto maršrutai yra pasikeitę ir, jei pirkimas būtų užbaigtas pagal paskelbtas Konkurso sąlygas, tai neatitiktų perkančiosios organizacijai reikalingų paslaugų ir nebūtų racionaliai naudojamos tam skirtos lėšos. Artėjant Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiui, 2012, 2013 metais ministerija planuoja pirkti daugiau avia bilietų, padaugės skydžių į Briuselį, Strasbūrą, o aktualumo nebeteko Varšuvos kryptis. Dėl to atitinkamai turėtų keistis ir maršrutų lentelė pateikta Konkurso sąlygose. Be to, artėjančio Lietuvos pirmininkavimo kontekste gerokai sumažėja ir jungčių Vilnius – Stokholmas - Vilnius, Vilnius –Paryžius - Vilnius, Vilnius – Berlynas - Vilnius, Vilnius – Londonas - Vilnius svarba. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skirtingi tiekėjai, skirtingais maršrutais gali pasiūlyti skirtingas kainas. Pažymėtina, kad atsakovas negalėjo numatyti ilgesniam nei 16 mėnesių laikotarpiui rinkos situacijos kitimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad jei būtų tęsiamos konkurso procedūros, reikėtų iš naujo vertinti tiekėjų kvalifikaciją, nes nuo pirmojo kvalifikacijos vertinimo praėjo daug laiko, todėl tikėtina, kad gali būti pasikeitimų. Perkančiosios organizacijos pagrįstą negalėjimą numatyti, kad Konkurso procedūros užtruks tiek ilgai, patvirtina ir tai, kad skelbiant Konkursą, buvo vadovautasis standartinėmis atviro konkurso keleivių pervežimo oro transportu paslaugų pirkimo sąlygomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus. Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymai per šį laikotarpį yra taip pat pasikeitę. Atsakovo teigimu, jis pagrindė pagrįstų perkančiosios organizacijos perkamos paslaugos poreikių pasikeitimą bei atitinkamų pasikeitimų negalėjo numatyti Konkurso skelbimo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti

CPK 423⁹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas viešųjų pirkimų byloje gali būti paduotas per 14 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, kad sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliantas apeliacinį skundą dėl šio sprendimo padavė praleidęs CPK 423⁹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 14 dienų terminą, tačiau nepraleidęs teismo sprendime nurodyto 30 dienų termino. Atsižvelgdama į termino praleidimo priežastis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija savo iniciatyva atnaujina apeliacinio skundo padavimo terminą (CPK 307 str. 2 d. 1 p.).

Dėl perkančiosios organizacijos poreikio vertinimo priimant sprendimą nutraukti viešojo pirkimo procedūrą

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančioji organizacija galėjo turėti pagrįstą lūkestį sudaryti pirkimo sutartį, galiosiančią ilgiausiai iki 2012 metų pabaigos, ir nurodo, kad nebuvo objektyvios būtinybės nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovas, nutraukdamas pirkimą, savo sprendimą be kita ko motyvavo dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų pasikeitusiu maršrutų poreikiu. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks pasikeitęs poreikis galėtų būti pagrindu nutraukti procedūras, jei, remiantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalimi jį būtų galima kvalifikuoti kaip aplinkybę, kurios nebuvo galima numatyti.

2011 m. spalio 28 d. perkančiosios organizacijos pranešimo apie nutraukiamas konkurso procedūras priėmimo metu galiojusi Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis nustatė, kad „Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamo pirkimo procedūras.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog perkančioji organizacija galėtų nutraukti pradėtą pirkimo procedūrą, turi būti nustatytos šios sąlygos: (1) pirkimo sutartis dar neturi būti sudaryta; (2) turi būti gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas dėl procedūros nutraukimo (nagrinėjamu atveju ši sąlyga neaktuali, nes vykdytas supaprastintas pirkimas, kuriam nutraukti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nėra būtinas); (3) turi būti nustatytos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti. Pirmosios dvi sąlygos (pirkimo sutarties nesudarymo faktas bei Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo gavimas) yra formaliosios, trečioji sąlyga (nenumatytos aplinkybės) – vertinamoji. Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas. Pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas atskleistas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje – vadovaujantis VPĮ įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pvz., perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan. Šiems atvejams VPĮ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų. Neturi reikšmės, kada tokių aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas apie konkursą paskelbė 2010 m. gruodžio 29 d., pasiūlymų pateikimui ir vokų atplėšimui terminas nustatytas 2011 m. sausio 14 d., o konkurso nugalėtojas paskelbtas 2011 m. balandžio 6 d. Remiantis konkurso sąlygų 13.3. punktu ir techninės specifikacijos 1.4. punktu, paslaugos pagal perkančiosios organizacijos poreikį turės būti teikiamos 16 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos, tačiau sutartis, jeigu tenkinamos paslaugos sąlygos tenkina paslaugos gavėją, abipusiu šalių susitarimu galės būti pratęsiama, bet ne ilgau kaip 36 mėnesiams skaičiuojant nuo sutarties sudarymo datos. Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai, kuriais pripažinta, kad tiekėjai iš konkurso pašalinti nepagrįstai, įsiteisėjo 2011 m. spalio mėnesį. Jei sutartis būtų buvusi sudaryta tuo metu, jos galiojimas būtų apėmęs visus 2012 metus ir 2013 metų pirmą ketvirtį.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas, organizuodamas konkursą, turėjo lūkestį, jog sutartis galios ilgiausiai iki 2012 metų pabaigos. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į konkurso paskelbimo ir jo eigos laikotarpį, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Kartu negalima pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad galimybė pratęsti sutartį maksimaliam 36 mėnesių laikotarpiui reiškė, jog perkančioji organizacija turėjo įvertinti savo skrydžių poreikį tokiam ilgam laikotarpiui. Sutarties pratęsimas konkurso sąlygose ir techninėje specifikacijoje siejamas su abiejų šalių valia ir nereiškia perkančiosios organizacijos pareigos pratęsti sutartį.

Remiantis VPĮ 7 straipsnio 4 dalimi aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, įrodinėjimo našta tenka perkančiajai organizacijai. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų apie savo skrydžių poreikių pokytį ryšium su valstybių narių pirmininkavimu ES Taryboje. Iš tiesų, atsakovas deklaruoja pasikeitusį skrydžių poreikį, tačiau įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, nepateikia. Visgi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į siekiamos įsigyti paslaugos pobūdį – tarnybinių kelionių oro transportu Konkurso sąlygų priedo lentelėje nurodytais maršrutais paslaugos (Techninės specifikacijos 1.1. punktas, 17 b. l.). Taip pat galimos įsigyti ir kitos papildomos paslaugos, pvz., tarnybinių kelionių kitais maršrutais paslaugos (Techninės specifikacijos 1.2. punktas). Remiantis techninės specifikacijos 1.3. punktu per metus numatoma apie 200 kelionių. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad ES Taryboje pirmininkaujančioje valstybėje dažniausiai vyksta papildomi su ES politikos formavimu bei įgyvendinimu susiję renginiai, todėl viešojo sektoriaus darbuotojams išauga kelionių į tas valstybes poreikis. Toks poreikis ar to poreikio pokytis nėra stabilus dalykas ir gali kisti, priklausomai nuo įvairių aplinkybių (pvz., pirmininkaujančios valstybės aktyvumo), todėl paprastai negali būti įrodomas konkrečiais įrodymais. Būsimas poreikis paprastai bus grindžiamas ne įrodymais, o patirtimi besiremiančiomis prognozėmis (pvz., daugelis prognozuojamų renginių dar nėra aiškūs, bet tikėtinai galima manyti, kad jie vyks). Taigi iš perkančiosios organizacijos negali būti pareikalauta, kad ji konkrečiai įrodytų savo pasikeitusį tarnybinių kelionių poreikį, nes tokios aplinkybės paprastai įrodyti neįmanoma. Todėl pasikeitęs tarnybinių kelionių poreikis gali būti grindžiamas ne vien konkrečiais įrodymais, bet ir perkančiosios organizacijos argumentais (prognozėmis), kurie įtikinamai pademonstruotų poreikio pokytį.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo atsiliepime į ieškinį ir į apeliacinį skundą nurodomu teiginiu, kad planuotas sutarties galiojimo laikotarpis neapėmė 2012 metų. Jei nebūtų buvę teisminių ginčų ir sutartis būtų buvusi sudaryta 2011 m. balandžio mėnesį, jos galiojimas būtų įsiterpęs į 2012 metų antrą pusmetį. Kadangi Danija pirmininkauja Europos Sąjungos Taryboje 2012 metų pirmą pusmetį, konkurso procedūrų nutraukimas neturėtų būti grindžiamas dėl Danijos pirmininkavimo išaugusiu skrydžių į Kopenhagą poreikiu, nes ši aplinkybė perkančiosios organizacijos neabejotinai turėjo būti įvertinta skelbiant konkursą. Be to, neįtikinamas atsakovo argumentas, kad būtent atitinkamų valstybių pirmininkavimas 2012 metais ir sutarties laikotarpio išsiplėtimas į 2012 metus lėmė pasikeitusią atsakovo skrydžių geografiją. Atsakovas neišvengiamai turėjo planuoti sutarties galiojimą 2011 metais, o tada ES Taryboje pirmininkavo Vengrija ir Lenkija. Nepaisant to, atsakovo sudarytoje Pasiūlymo dėl Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų tarnybinių kelionių organizavimo paslaugų kainos skaičiavimo lentelėje maršrutas Vilnius-Budapeštas-Vilnius apskritai neįtrauktas, o maršrutas Vilnius-Varšuva-Vilnius įtrauktas su mažiausiu lyginamuoju svoriu 0,05. Tuo tarpu maršrutas Vilnius-Kopenhaga-Vilnius, kurio aktualumas, atsakovo teigimu, išauga 2012 metais ir kurio atsakovas negalėjo prognozuoti, į lentelę įtrauktas su 0,1 lyginamuoju svoriu, t. y. su didesniu nei abiejų 2011 metais ES Taryboje pirmininkavusių valstybių kartu sudėjus.

Visgi teisėjų kolegija mano, kad atsakovas neturėjo pareigos prognozuoti sutarties galiojimą 2013 metais. Lietuvos pirmininkavimas ES Taryboje numatytas 2013 metų antrą pusmetį, todėl atsakovo argumentas dėl išaugsiančio skrydžių į Briuselį ir Strasbūrą poreikio yra nepaneigtas ir įtikinamas. Be to, visuotinai žinoma aplinkybė, kad paprastai tokių skrydžių poreikis padidėja ne vien pradėjus pirmininkavimą, bet dar iki pirmininkavimo pradžios, t. y. jam rengiantis. Taip pat nepaneigtas yra ir atsakovo argumentas dėl apskritai išaugusios kelionių skaičiaus iki 450-500 per metus bei dėl to, kad aktualumą prarado tam tikri maršrutai, kurie buvo įtraukti į kelionių organizavimo paslaugų kainos skaičiavimo lentelę kaip pagrindiniai maršrutai. Kadangi skirtingų maršrutų lyginamieji svoriai skiriasi, ir kai kurių maršrutų poreikis išnyko visiškai, o kai kurių maršrutų išaugo, tai lemia, jog skelbiant naują konkursą galėtų skirtis ir jo sąlygos, ir dalyvių pasiūlymai bei jų vertinimo kriterijai.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors teisminiai ginčai vykdant viešojo pirkimo procedūras ir nėra neįprastas ir neprognozuojamas dalykas, visgi šiuo metu nuo konkurso paskelbimo yra praėję daugiau kaip 16 mėnesių. Per šį laikotarpį perkančiosios organizacijos poreikiai galėjo pakisti, ir sutinkama su atsakovo argumentu, kad sutarties galiojimas 2013 metais nebuvo prognozuojamas. Teisėjų kolegija nepasisako plačiau dėl apelianto argumento, kad jei sutartis būtų buvusi sudaryta iškart gavus Lietuvos apeliacinio teismo procesinius sprendimus 2011 m. spalio mėnesį, tai sutarties galiojimas būtų įsiterpęs tik į 2013 metų pirmą ketvirtį. Pirmiausia, net ir sutinkant su tuo argumentu, sutarties galiojimas 2013 metų pirmą ketvirtį, minėta, neturėjo būti prognozuojamas. Antra, sutartis visgi nebuvo sudaryta, todėl hipotetinis sutarties sudarymas nepakeičia situacijos, esant kuriai, jei sutartis būtų sudaryta šiuo metu, tai jos galiojimas siektų 2013 metų pabaigą ir apimtų Lietuvos pirmininkavimą ES Taryboje.

Pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 2 str. 2 d.). Valstybės biudžeto lėšoms keliamas kuo racionaliausio lėšų panaudojimo poreikis, o įpareigojimas perkančiąją organizaciją tęsti procedūras, kai jos poreikis yra pasikeitęs, reikštų neracionalų lėšų panaudojimą. Aplinkybės, dėl kurių tas poreikis pasikeitė, nėra teisiškai reikšmingos (net jei jo pokytį lėmė dėl pačios perkančiosios organizacijos kaltės užsitęsusios procedūros). Galima teigti, kad poreikį tokiu viešojo pirkimo objektu, kokį materializavo pirkimo dokumentuose, perkančioji organizacija prarado (mutatismutandisžr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, nurodyta VPĮ 7 straipsnio 4 dalyje, kuri sudaro teisinį pagrindą nutraukti viešojo pirkimo procedūrą.

Kitos aplinkybės, kurios, pasak atsakovo, sudarė pagrindą nutraukti viešojo pirkimo procedūrą (poreikis iš naujo vertinti tiekėjų kvalifikaciją, pasiūlymų ir pasiūlymų užtikrinimo galiojimo dokumentų pasibaigimas) ir dėl kurių be kita ko pasisakoma apeliaciniame skunde, yra šalutinės. Konstatavus poreikio pirkimo objektui pokytį, tai savaime yra pakankamas pagrindas nutraukti procedūras, o tuo pačiu palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, todėl dėl minėtų argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rimvydas NorkusNijolė PiškinaitėDalia Vasarienė