Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-09-29 · Civilinė byla Nr. 2A-549-278/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
2A-549-278/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
L. B.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-549-278/2014

Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06061-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-147-812/2014 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. S., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo A. S. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. B. prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko N. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo A. S. materialinį išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 600 Lt nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir paskirti ją vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena, vaikas gyvena su ja jos motinos bute, kuri padeda rūpintis vaiku, todėl prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Teigė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 1 100 Lt, o jos pajamos sudaro tik socialinė pašalpa.

Priešieškiniu atsakovas A. S. prašė genetinei ekspertizei patvirtinus nesant jam N. S. tėvu, panaikinti duomenis nepilnamečio vaiko gimimo akto įraše apie tėvą, genetinei ekspertizei patvirtinus jo tėvystę, nustatyti nepilnamečio N. S. gyvenamąją vietą kartu su juo bei priteisti išlaikymą iš ieškovės kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Lt ir paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, o nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu N. S.. Nurodė, jog, nors ir pripažino savo tėvystę, tačiau abejoja esąs N. tėvu. Teigė, kad jo geresnės gyvenimo ir buities sąlygos, todėl galėtų geriau pasirūpinti vaiko gerbūviu. Nurodė, kad ieškovė slėpia savo tikrąsias pajamas, o vaiko poreikiams patenkinti pakaktų apie 600 Lt per mėnesį. Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, nes ieškovė riboja jo teisę netrukdomai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo ugdyme.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį iš dalies patenkino. Atlikus genetinę ekspertizę, kuria patvirtinta atsakovo tėvystė, atsakovas priešieškinio reikalavimo dalyje dėl tėvystės įrašo panaikinimo nepalaikė, todėl šioje dalyje teismas nutraukė civilinę bylą. Teismas darė išvadą, kad vaikas yra mažo amžiaus, su motina gyvena nuo gimimo, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių vaikas negalėtų likti gyventi su motina ir turėtų būti keistina jo gyvenamoji vieta. Konstatavo, jog nors gyvenimo sąlygos vaikui su atsakovu ir būtų tinkamos, tačiau nėra duomenų apie priešingą teisei ir moralei senelės elgesį vaiko atžvilgiu, todėl nepilnamečio N. S. gyvenamąją vietą nustatytina su vaiko motina. Darė išvadą, jog N. S. išlaikymui, atsižvelgiant į vaiko ikimokyklinį amžių, per mėnesį pakankama suma yra 700 Lt, tokia išlaikymo suma yra protinga ir reikalinga užtikrinti visas būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Nustatė, kad šalys bylos nagrinėjimo metu nėra lygiavertės pagal savo turtinę padėtį, ieškovės turtinė padėtis yra sunkesnė, dalis turimų atsakovo išlaidų yra laikino pobūdžio, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turi galimybę prisidėti didesne dalimi, t.y., po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Konstatavo, jog atsakovas A. S. turi teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, o bendravimo tvarką numatė, atsižvelgiant į vaiko amžių iki trejų metų ir sulaukus trejų metų, atsižvelgiant į išvadą teikiančios institucijos rekomendaciją bei nustatant trijų mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Nurodė, kad atsakovo nurodytas vaiko paėmimo laikas trumpintinas nuo valandos iki pusvalandžio, nes šalys gyvena tame pačiame mieste, todėl atsakovas, ketindamas bendrauti su vaiku, privalo planuoti savo laiką. Ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką dalyvaujant ir jai, vertino kritiškai, kaip neatitinkančią vaiko interesų. Nurodė, kad pagal grafiką nustatytu laiku A. S. neturint galimybės pasiimti N. S., jis privalės apie tai informuoti L. B. SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas; jei pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo A. S., bendravimas su sūnumi nebus galimas (dėl jo ligos ar panašių svarbių priežasčių), L. B. privalės apie tai informuoti A. S. SMS žinute ne vėliau kaip prieš dvi dienas, nurodydama priežastį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir sumažinti priteistino išlaikymo dydį iki 350 Lt. Nurodo, kad iš esmės sutinka su teismo nurodyta 700 Lt vaiko išlaikymui skirta pinigų suma, tačiau mano, jog sūnus N. S. neturi jokių specialiųjų poreikių, todėl pakankama per mėnesį išlaikymo suma yra 600 Lt. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės prisidėjimą prie jos motinai priklausančio būsto išlaikymo. Nurodo, kad teismas, darydamas išvadą dėl nepagrįstos vaiko išlaikymo naštos perkėlimo vienam iš tėvų, iš jo priteisė didžiąją dalį priteistino išlaikymo. Be to, nurodo, jog ieškovės pateikti rašytinai įrodymai apie vaiko išlaikymui turėtas išlaidas kelia abejones. Teigia, jog teismas nevertino, jog ieškovės gaunamos pajamos niekaip neleidžia turėti tokių sūnaus išlaikymo išlaidų. Nurodo, jog priteistas išlaikymo dydis pablogintų jo materialinę padėtį, nes jam likusios sumos, atskaičius kitus mokėjimus, neužtektų net būtiniausiems kasdieniams savo paties poreikiams tenkinti. Mano, jog ieškovė, siekdama nepagrįsto reikalavimo dėl vaiko išlaikymo, nepateikė teismui duomenų apie realią savo materialinę padėtį ir realiai gaunamas pajamas. Teigia, jog ieškovė neteisėtai verčiasi ūkine veikla ir slepia realiai gaunamas pajamas, už ką buvo bausta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. B. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog skunde išdėstyti teiginiai nepagrindžia skundo dalyko – priteistino išlaikymo sumažinimo. Teigia, kad atsakovas gali užsiimti papildoma veikla, nes įstatymai to nedraudžia, esant reikalui gali susistabdyti savo mokslus, imti lengvatinius kreditus mokslams apmokėti, turi brolį, kuris taip pat gali prisidėti prie motinos išlaikymo, be to, turi nekilnojamojo turto. Teigia, kad apelianto teiginiai dėl jos neva slepiamų pajamų nelogiški, neprotingi ir įžeidžiantys.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio nuostatos nustato, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su jais ir dalyvauti juos auklėjant, o kai skyrium gyvenantys tėvai nesusitaria dėl dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus N. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvena su motina L. B.. Nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikus tvarką, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, vaiko amžių ir motinos reikalingumą jam, pagrįstai nustatė šalių sūnaus N. gyvenamąją vietą su motina bei patvirtinto atsakovo A. S. bendravimo su vaiku tvarką, kuri neprieštarauja ir atitinka vaiko interesus. Spręsdamas mažamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydį, teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į N. S. amžių, jo poreikius, būtinoms išlaidoms per mėnesį vaikui yra pakankama 700 Lt suma, kurios didesnę dalį (500 Lt) turi galimybę teikti atsakovas A. S.. Atsakovas su šia teismo išvada nesutinka, teigia, jog mažamečio vaiko išlaidoms yra pakankama mėnesiui 600 Lt suma, be to, teismas tinkamai neįvertino jo turimų išlaidų bei ieškovės L. B. gaunamų pajamų dydį. Teisėjų kolegija su minėtai teiginiais nesutinka dėl sekančių motyvų.

CK 3.192 straipsnis numato tėvams pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, t. y., nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams gali būti priteistas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą, įgyvendinamą vaikui naudingiausiu būdu. Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.. Jeigu skolininkas yra mokus, išlaikymo forma periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, todėl ši išlaikymo forma realiai užtikrina vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą. Teismui nustačius, jog tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, išlaikymas gali būti priteisiamas ir kitomis formomis: vienkartine pinigų suma bei turtu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė L. B. išlaikymą sūnui prašė iš atsakovo A. S. priteisti periodinėmis išmokomis, nes atsakovas gauna pastovias pajamas. Kaip minėta, sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl paminėto, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šalių sūnus N. yra mažametis, gim. (duomenys neskelbtini), todėl įvertinus vaiko amžių, tai, jog jis yra prižiūrimas artimųjų, auga namuose ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau yra augantis vaikas ir jo poreikiai maistui, aprangai nuolat didėja, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį yra reikalinga 700 Lt suma. Nors apeliantas nurodo, kad protingai planuojant ir racionaliai naudojant specialių poreikių neturinčiam vaikui yra pakankama išlaikymui 600 Lt suma mėnesiui, tačiau iš esmės teismo nustatytos sumos neginčija tik nesutinka, jog ženkliai didesnė išlaikymo suma yra priteista iš jo, o ieškovės pateiktų pirkimų bei mokėjimų už paslaugas duomenys esą užaukštinti. Nurodo, jog nepateikta įrodymų, kad ieškovė prisideda prie motinai priklausančio būsto išlaikymo. Kaip minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismas įvertino kokios išlaidos yra būtinos vaikui, siekiant, jog jis augtų sveikas, būtų patenkinti būtiniausi jo poreikiai, visapusiškai ir harminingai vaikas vystytųsi bei kritiškai vertino ieškovės nurodytą 1 100 Lt išlaidų poreikį sūnui, todėl pakartotinai vertinti ieškovės teiktus įrodymus, sutinkant su teismo išvada bei mažinti nustatytą vaikui reikalingą 700 Lt išlaikymo dydį, įvertinus jog N. S. poreikiai auga, nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog ieškovė nepateikė duomenų apie lėšų skyrimą motinos būstui išlaikyti, nereiškia, jog tokių išlaidų nėra, nes padidėjus gyventojų skaičiui bute, akivaizdžiai padidėjo ir būsto išlaikymo išlaidos. Net ir įvertinus, kad už būstą sumoka ieškovės motina, nereiškia, kad nėra dengiamos ir šalių sūnui priskirtinos išlaidos. Sprendžiant kiekvieno iš tėvų skirtino vaikui išlaikymo dydį, vertintina jų turtinė padėtis. Nustatyta, kad ieškovė L. B. yra vaiko priežiūros atostogose, mokosi Radviliškio technologijų ir verslo mokymo centro Šeduvos technologijų ir verslo mokymo skyriuje, o jos gaunamas pajamas sudaro 301,25 Lt socialinė pašalpa ir 97,50 Lt išmoka vaikui (b. l. 5, 19-20, 191, 195). Byloje esantys viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad L. B. nuo 2014-06-09 nuomos pagrindu valdo 0,78 ha ir 0,68 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), jos vardu yra registruota 1977 m. gamybos automobilinė priekaba „Boeckmann“, kito nekilnojamojo ar kilnojamo registruotino turto ieškovė neturi, kaip minėta aukščiau, su sūnumi gyvena jos motinai priklausančiame dviejų kambarių bute (b. l. 17-18, 177-181, 193). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. S. dirba, jo gaunamas pajamas sudaro vidutiniškai 1 836 Lt darbo užmokestis, atsakovas mokosi Mykolo Riomerio universitete valstybės nefinansuojamų studijų skyriuje, kur metinis mokestis už studijas yra 2 724 Lt. Be to, atsakovas yra sudaręs kredito sutartį, pagal kurią iki 2016-07-15 moka po 340,04 Lt kreditą ir palūkanas (b. l. 27-30, 134). Apeliantas teigia, jog po 200-350 Lt kas mėnesį materialiai remia savo motiną (b. l. 158-162). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – du žemės ūkio paskirties sklypai (duomenys neskelbtini), ½ dalis buto, Panevėžio m., įsigyto 2014-08-25 ir apsunkinto hipoteka, 1992 m. gamybos automobilis VW LT 55, 1998 m. gamybos automobilis VW Passat (b. l. 182-190, 194). Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė nei ieškovės. Nors ieškovė L. B., nuomos pagrindu valdanti žemės ūkio paskirties sklypus, galimai gauna pajamas ir jomis iš dalies gali prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau konstatuoti, jog ji turi lygias galimybes su atsakovu išlaikyti sūnų, nėra pakankamo pagrindo, nes auginant sūnų, ieškovei tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, kurios dydį pinigine verte sunku įvertinti. Be to, neatmestina, jog nuosavybės teise valdydamas du žemės sklypus galimai pajamas gauna ir pats atsakovas. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog atsakovo A. S. turimos išlaidos (paskola, mokėjimas už studijas) yra laikino pobūdžio, o teikiama parama savo motinai, negali būti vada mažinti priteistą išlaikymą sūnui. Tai, jog atsakovas yra apdraudęs sūnų N. ir yra įmokėjęs vieną įmoką nuo nelaimingų atsitikimų, neįrodo, jog šis draudimas bus tęsiamas ir ateityje. Dėl paminėtų motyvų, kolegija neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, jog iš A. S. priteistas išlaikymas sūnui yra paskirstytas neproporcingai. Nors A. S. teigia, kad ieškovė yra jauna, darbinga, o jos mokymasis nėra intensyvus, todėl ji turi galimybę įsidarbingi, įvertinus mažamečio vaiko amžių, ribotas įsidarbinimo galimybes, atsakovo teiginiai vertintini kritiškai. Atmestinas ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas teiginys, dėl atsakovo papildomo darbo galimybių bei mokslų sustabdymo, nes stabdant mokslus, menksta A. S. galimybės eiti aukštesnes pareigas ir dėl to gauti didesnes pajamas, tuo pačiu teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir didesnę išlaikymo dalį sūnui N. S. priteisė iš nuolatinį darbą ir pajamas turinčio atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismui atsakovas A. S. nurodė, kad atsiliepimą į jo apeliacinį skundą ieškovė L. B. pateikė pavėluotai ir nurodė melagingas priežastis dėl praleisto termino, nes teigdama, jog su sūnumi buvo išvykusi pas močiūtę, klaidina teismą. Teigia, jog 2014-05-27, 2014-05-30 ieškovė dalyvavo teismo posėdžiuose kitoje byloje, o jo apeliacinį skundą motina esą jai perdavusi tik 2014-06-02, kas rodo, jog ieškovė yra nesąžininga. CPK 78 straipsnio nuostatos nustato, jog teismas atnaujina įstatymo ar teismo paskirtą terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš pateiktų duomenų matyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atnaujindamas ieškovei praleistą 20 dienų terminą atsiliepimui paduoti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės L. B. nurodytomis priežastimis. Be to, įvertintina aplinkybė, jog nagrinėjama byla yra susijusi su nepilnamečio vaiko išlaikymu, jo gyvenamosios vietos nustatymu ir priskirtina šeimos bylų kategorijai. Šios kategorijos bylose teismas ir savo iniciatyva turi teisę rinkti įrodymus, siekiant teisingai išspręsti bylą, todėl pavėluotai pateikti šalių procesiniai dokumentai gali būti svarbūs priimant galutinį sprendimą ir teismo priimti (CPK 376 str. 1 d.). Esant minėtai aplinkybei, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei L. B. atnaujino praleistą terminą atsiliepimui paduoti. Be to, aplinkybė, jog ieškovė, A. S. nurodytomis dienomis, dalyvavo teismo posėdžiuose kitoje byloje, nepaneigia, jog ieškovė minėtu metu buvo išvykusi iš nuolatinės gyvenamosios vietos Panevėžio m. ir laikinai gyveno Panevėžio rajone pas giminaičius.

Dėl paminėtų motyvų keisti ar naikinti pagrįstą sprendimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Eigirdas ČinkaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė