- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-13
- Bylos Nr.
- ATP-396-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00308-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Pažeidėjas
- D. B.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu D. B. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 360 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 15 d. apie 04.30 val. , vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,64 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Apeliaciniu skundu D. B. prašo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti, neesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.Skunde nurodė, jog nutarimą skundžia dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir esminių jo pažeidimų. Mano, kad teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo pagrindiniu vertinimo principu ta prasme, kad dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Priimtas nutarimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra paremtas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu bei vertinimu. Paaiškino, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo atliekami tokia tvarka: pirmojo alkotesterio parodymai fiksuoti 04 val. 35 min. Tuo metu pareigūnams neradus, t.y. nepateikus alkotesterio patikros sertifikato. Sertifikatas surastas tik po antrojo alkotesterio duomenų užfiksavimo. Pirmasis alkotesterio parodymas yra 0,64 promilės. Nušalinimas nuo eismo surašytas 04 val. 04 min., t.y. dar neužfiksavus pirmojo alkotesterio parodymų. Dėl to, kad pirmojo pūtimo metu nerastas sertifikatas, iškviečiamas antrasis policijos pareigūnų ekipažas. Po 35 min. antrojo alkotesterio parodymai yra 0,38 promilės. Antrajam ekipažui nuvažiavus pirmojo ekipažo pareigūnai D. B. surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau atiduoda automobilio raktus ir leidžia pačiam važiuoti. Susipažinus su teismo posėdžio protokolu, garso įraše yra užfiksuota, kad abu pareigūnai į daugelį jiems „nepatogių“ klausimų atsako neprisimenantys arba nežinantys kodėl. Policijos pareigūnai kreiptis dėl kraujo tyrimo D. B. važiuoti nesiūlė. Skunde teigiama, kad D. B. įsitikinimu byloje kyla pagrįstų abejonių dėl jo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių, todėl esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų pašalinimas. Byloje yra dviejų priešingus parodymus užfiksavusių alkotesterių parodymai, iš kurių pirmąjį fiksuojant nerastas sertifikatas, apeliantui leista pačiam važiuoti. Byloje liko nepaneigta ta aplinkybė, kad D. B. galėjo vairuoti automobilį leistino neblaivumo ribose. Visos abejonės turi būti aiškinamos D. B. naudai.Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. B. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau –ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tais atvejais, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK.Nagrinėjamu atveju D. B. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, t. y. už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) neblaivumo laipsnis, kuris numato nuobaudą – baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Šiuo metu galiojantis ANK už D. B. inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, numato nuobaudą – baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsižvelgdamas į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog ATPK yra numatyta švelnesnė administracinė atsakomybė nei naujajame ANK, vadovaudamasis bylos nagrinėjimo metu galiojančiomis procesinėmis normomis, apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, patikrina priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą D. B. pažeidimo neperkvalifikuodamas ir bylą nagrinėdamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija patį pažeidimo padarymo faktą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo jo kaltę.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), todėl pagrįstai konstatavo, jog D. B. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
9.1.Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už KET 14 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,64 prom.) vairavo automobilį. Nors pažeidimo padarymo metu su pažeidimu sutiko, dėl to gailėjosi, tačiau teisme ginčijo savo kaltę. Apeliaciniame skunde D. B. teigia, jog priimtas nutariamas neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir nėra paremtas visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu ir įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad D. B. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinės teisės pažeidimą.
9.2.D. B. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: 2016 m. gruodžio 15 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 20P-80342225-16, kuriuo užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, nurodyta pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės, alkoholio matuoklio rodmenimis, kurie patvirtina, jog D. B. buvo nustatytas 0,64 promilių girtumas (b.l. 1), alkotesterio patikros sertifikatu, kuris pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti, išduotas patikros sertifikatas galioja iki 2017 m. birželio 7 d. (b. l. 4), pareigūno A. V. tarnybiniu pranešimu ir pareigūnų A. V. ir R. S. parodymais duotais teismo posėdžio metu (b.l. 5, 59,60), alkotesterių parodymais (b.l. 3), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker parodymais duotais teismo posėdžio metu (b. l. 52-54), liudytojų M. Č. ir M. M. parodymais bei kitais bylos rašytiniais duomenimis. Minėtieji bylos duomenys patvirtina, kad pažeidėjas buvo vartojęs alkoholio, ir pažeidimo metu, neblaivumo laipsnis viršijo leistiną normą. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl po 35 min. atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas ir jo gauti rezultatai patys savaime nenuneigia pirminio patikrinimo parodymų.
9.3.Pažeidėjas kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nepripažįsta, nes, jo manymu, byloje liko nepaneigta ta aplinkybė, kad D. B. galėjo vairuoti automobilį leistino neblaivumo ribose, kadangi prieštaravimai tarp pirmojo pūtimo ir antrojo pūtimo įrodinėti prieštaringais ir neužtikrintais pareigūnų parodymais, eksperto išvada, pastarajam susipažinus su bylos medžiaga per 1-2 minutes prieš duodant parodymus teisme. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir konstatuoja, kad įvardytos priežastys nepaneigia fakto, kad pažeidimo padarymo metu S. B. buvo neblaivus.
9.4.Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad S. B. protokolo surašymo metu su pažeidimu sutiko ir dėl jo gailėjosi (b. l. 1). Liudytojas A. V. parodė, jog asmuo su padarytu pažeidimu iš pradžių sutiko, jis sakė, kad gėrė iš vakaro, o kai pasakė, kad negalioja alkotesterio patikra, S. B. paaiškino, kad negali būti toks girtumas, nes alkoholį gėrė seniai. Nuo S. B. sklido alkoholio kvapas (b.l. 60). L. R. S. taip pat parodė, jog pilietis minėjo, jog iš vakaro gėrė alų (b.l.59). Liudytojas M. M. parodė, kad D. B. jam pasakė, kad jį išgėrusį sustabdė policija ir jam nebeleidžia vairuoti (b.l.61). Nors liudytoja M. Č. ir paaiškino, kad nematė, kad tą vakarą D. B. vartotų alkoholį, tačiau ji patikslino, kad su juo susitiko tik 02:30 val.(b.l.54). Bylos duomenimis patvirtinta, kad alkotesterio galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs (b. l. 4). Apelianto argumentai, kuriais bandoma paneigti alkotesterio parodymus, yra nepagrįsti. Nustatyta, kad pirmasis tikrinimas atliktas 04:35 val., antrasis 05:10 val. Pirmąjį kartą alkotesteris parodė 0,64 prom., antrąjį – 0,38 prom. Antrasis patikrinimas atliktas po 35 min. (b.l.3). Apeliantas akcentuoja, jog jam po pirmojo neblaivumo nustatymo nebuvo pateiktas alkotesterio patikrinimo patikros sertifikatas, kadangi pareigūnai jo nerado. Dėl šios priežasties buvo atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas. Tačiau, pažymėtina, kad vien ši faktinė aplinkybė, jog alkotesterio patikros sertifikatas nebuvo pateiktas iš karto po neblaivumo patikrinimo, nepatvirtina, jog D. B. pažeidimo padarymo metu alkoholio kiekis neviršijo leistinos normos. Kadangi alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM-0423, kuriuo nustatytas 0,64 prom. girtumas pažeidimo fiksavimo metu buvo atlikta ir ji galiojo iki 2017 m. birželio 7 d., duoda pagrindą vienareikšmiai išvadai, jog minėtu alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis yra teisingas. Taip pat pažymėtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje patvirtino, kad kai patikrino antruoju alkotesteriu, atsirado pirmojo alkotesterio patikros sertifikatas (b.l. 44). Pažymėtina, kad šie duomenys yra vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste. Teismo vertinimu, D. B. keliamos abejonės dėl alkotesteriu nustatyto neblaivumo laipsnio pagrįstumo yra vertinamos kaip gynybos versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
9.5.Tam, kad nustatyti tiesą byloje, teismas posėdyje apklausė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker (b. l. 52-54). Ekspertas patvirtino, kad naudotas alkotesteris yra labai profesionalus. Alkotesteris paima orą iš burnos ir plaučių, pats alkotesteris nesugeba atskirti, kuris oras ateina iš burnos, o kuris iš plaučių. Todėl alkotesterį galima suklaidinti, jeigu alkoholio buvo išpūstame burnos ore. Antrame pūtime, jeigu nebuvo vartotas alkoholis tarp pirmo ir antro pūtimo, alkoholio burnoje būti negalėjo. Nuo pirmojo pūtimo iki antro pūtimo praėjo 35 minutės, vadinasi burnoje neturėjo likti alkoholio molekulių. Jas asmuo pašalino su seilėmis, su kraujotaka ir kvėpuojant. Antras pūtimas rodė, kad visas alkoholis buvo kraujyje, jo nebuvo burnoje. Alkoholio šalinimas vyksta nuo 0,10 iki 0,30 promilės per valandą. 04:45 val. alkotesteris nebuvo suklaidintas – visas alkoholis buvo asmens kūne. Ypač, jog asmuo teigia, kad alkoholis buvo vartotas iš vakaro, o ne prieš pat pučiant. Matavimo tikslumui alkotesteriu turi tik išgertas alkoholio kiekis, jis reaguoja į alkoholio kiekį kraujyje, tačiau asmens ūgis ir svoris įtakos neturi (b.l.53). Pažymėtina, todėl teismui nekyla abejonių dėl eksperto išvados patikimumo, išvada yra aiški ir konkreti, duota įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, faktas, kad D. B. antrojo patikrinimo metu iškvėptame ore alkoholio kiekis neviršijo leistinos normos, laikytina natūralia fiziologinių jos organizmo procesų pasekme, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja.
Apeliaciniame skunde D. B. išreiškė abejones dėl pareigūnų, apklaustų liudytojais teisme, parodymų patikimumo, teikdamas, jog jie į daugelį „nepatogių“ jiems klausimų atsako neprisiminantys ar nežinantys kodėl. Tačiau aukštesnysis teismas, susipažinęs su teismo posėdžio garso įrašu, jokių momentų, kurie leistų abejoti pareigūnų parodymų nuoširdumu ir patikimumu, nesustatė. Pastebėtina, jog pareigūnai kasdien nustatinėja administracinės teisės pažeidimus, todėl susiduria su daugybe žmonių ir situacijų, todėl natūralu, jog kai kurių aplinkybių gali detaliai neprisiminti, tačiau pažymėtina, jog esminės įvykio aplinkybės pareigūnų yra nurodytos nuosekliai. Sutiktina, jog pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, nurodant laiką, t.y. 04 val. 04 min yra tam tikras neatitikimas, tačiau liudytojas A. V. paaiškino, jog tai tik žmogiška klaida (b.l.60), duomenų paneigiančių šią aplinkybę byloje teismas nenustatė. Apeliantas skunde akcentuoja, jog po antrojo neblaivumo patikrinimo jam buvo leista vairuoti transporto priemonę. Tačiau teismas tame neįžvelgia nieko neįprasto, nes 05 val. 10 min. patikrinimo metu buvo nustatytas 0,38 prom., kas neviršija leistinos normos. Taigi, tuo metu jau buvo išnykusios priežastys, trukdžiusios D. B. vairuoti automobilį.Skundą nagrinėjantis teismas teigia, kad nagrinėjamoje byloje visiškai pakako objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai konstatuoti, jog vairavimo metu D. B. kraujyje esantis alkoholio kiekis viršijo leistinas normas. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad D. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y., jog jam vairuojant transporto priemonę maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu viršijo nustatytą maksimalią leistiną normą. Vien faktinė aplinkybė, jog D. B. nesutinka su įrodymų vertinimu, nedaro pirmosios instancijos teismo nutarimo neteisėtu, o abejonių, kas sudarytų pagrindą spręsti, jog byloje neužtenka duomenų, D. B. kaltei pagrįsti, ar kad bylos duomenys buvo neteisingai įvertinti, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai vertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės, todėl Kauno apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl bausmės skyrimo
Apeliantas taip pat išreiškė nuomonę, jog jam skirta per griežta bausmė. Pastebėtina, kad skirdamas nuobaudą pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrosiomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis ATPK 30 straipsnyje, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įvertino kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį (padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas), padarymo aplinkybes (nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija leistiną ribą), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančia aplinkybe pripažino pagrįstai tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas. Teismas išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnį nenustatė, todėl sprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti paskiriant ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos taikoma administracinė atsakomybė, naudai, todėl švelninti administracinę nuobaudą taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas objektyvaus pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.