Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Andriui Petkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės biudžetinės įstaigos „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ atstovams Linui Vaškeliui, Mindaugui Berniūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės biudžetinei įstaigai „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. S. skunde teismo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2015-06-12 sprendimą Nr. SP1-1689 ir 2015-06-18 sprendimą Nr. SP1-1709 (11.2.12E). Nurodo, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamentas pakartotinai įvertino pareiškėjo 2009-06-10 paraišką tiesioginėms išmokoms ir paramai gauti (toliau – ir 2009 m. paraiška) ir 2010-06-15 paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – ir 2010 m. paraiška). Po pakartotinio įvertinimo Agentūra nustatė, kad jai buvo pateikti neteisingi duomenys, todėl pareiškėjui buvo išmokėta parama už netinkamą (užmirkusį) plotą. Agentūra 2015-06-12 priėmė sprendimą Nr. SP1-1689 (toliau – ir Sprendimas Nr. SP1-1689) ir 2015-06-18 sprendimą Nr. SP1-1709(11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas SP1-1709), kuriuose konstatavo, kad pareiškėjas 2009 m. ir 2010 m. paraiškose tariamai prašė išmokų už paramai netinkamus plotus. Pastarąją išvadą Agentūra padarė pagal 2009–2010 m. Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninį tastrinį ortofotografinį žemėlapį (toliau – ir ORT10LT), išskyrusi užmirkusių teritorijų plotus 2009 m. kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės dirbamos žemės sklypuose, kurių G kodas – bll, bl4, bl5, ir palyginusi dirbamos žemės sklypus su 2005–2006 m. ir 2009–2010 m. ORT10LT. Pareiškėjo manymu, ortofotografiniuose žemėlapiuose esančių duomenų negalima pripažinti tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais ginčijamus sprendimus, kadangi pareiškėjų, kurie 2009 m. ir 2010 m. deklaravo paramai netinkamus (užmirkusius) plotus, sąrašas buvo pateiktas 2014-04-03. Nurodo, kad praėjus ilgam laiko tarpui nuo deklaravimo momento iki ortofotografinės medžiagos sudarymo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai galėjo kisti dėl natūralaus gamtinio poveikio (pvz. apaugo krūmais, žole ir pan.).

Nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės 2009 m. taisyklių (toliau – ir 2009 m. Taisyklės) 34.5 p., 36,8 p., 36,9 p., duomenų bazių tikslinimas ankstesnių metų paraiškomis yra negalimas, kiekvienų metų paraiškos turi būti vertinamos pagal tiems metams nustatytas taisykles, laikantis jose nurodytų terminų. Kadangi nuotolinės patikros gali būti vykdomos tik einamaisiais metais, vėliau atlikti tokias patikras bei remtis jos rezultatais negalima, todėl administravimo procedūros, atliktos po 2009 m. Taisyklėse nurodytų terminų, pripažintinos neteisėtomis, tuo pačiu neteisėtais pripažįstant ir jų pagrindu priimtus Sprendimus Nr. SP1-1689 ir Nr. SP1-1709.

Nurodo, kad ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, kadangi juose nėra konkretizuojama, pagal kokius konkrečius požymius pareiškėjo deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai yra priskiriami prie netinkamų, remiamasi nepagrįstais objektyviais duomenimis (faktais) ir abstraktaus pobūdžio teiginiu, kad teikiant 2009 m. ir 2010 m. paraiškas buvo deklaruoti ir paramai gauti netinkami plotai. Be to, buvo pažeistas gero administravimo principas ir teisė būti išklausytam, kadangi apie tai, jog dalis 2009 m. deklaruotų plotų yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir priimti Agentūros sprendimai, pareiškėjas sužinojo tik gavęs Agentūros sprendimus, todėl neturėjo jokių galimybių veiksmingai ginti savo teises.

Nurodo, kad prieš pareiškėjui pateikiant paraišką ir išmokant paramą, Agentūra atliko visas privalomas procedūras, tarp jų ir žemės ūkio naudmenų pasėlių plotų patikrą. Pareiškėjas žemės ūkio naudmenis ir pasėlius deklaravo remdamasis galiojančiais žemės plotų planavimo dokumentais ir jų pagrindu padarytais įrašais viešajame registre, už kurių duomenų tikrumą jis nebuvo atsakingas. Agentūrai atskaitingos institucijos pateiktos išvados sukuria teisinio neapibrėžtumo ir nesaugumo situaciją, nes šiomis išvadomis, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, paneigiami kiti teritorijų planavimo dokumentai ir faktinė žemės ūkio naudmenų ir pasėlių būklė deklaravimo metu. Pareiškėjas taip pat remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–4).

Pareiškėjo atstovai į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjo atstovams.

Pateiktame atsiliepime atsakovė Agentūra prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2009 m. paraišką Agentūra vertino vadovaudamasi 2009 m. Taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės). Pažymėjo, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir ŽŪIKVC) Raštu Nr. 1S-2452 ir Raštu Nr. 1S-6557 Agentūrai pateikė sąrašą pareiškėjų, kurie 2009 m. deklaravo paramai netinkamus (užmirkusius) plotus. Kadangi ŽŪIKVC yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, Agentūra, vadovaudamasi ŽŪIKVC pateikta informacija ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė 2009 m. Taisyklių 7 p. ir kitų teisės aktų, pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai atliko 2009 m. paraiškos administracinį patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas prašė išmokų už paramai netinkamus plotus. Pareiškėjas 2013-04-22 sprendimu Nr. SP1-509 buvo informuotas, kad netinkamas plotas paramai gauti yra 1,32 ha.

Atkreipia dėmesį į 2009 m. Taisyklių 4 p. ir MPŪV taisyklių 3 p., ir nurodo, kad pareiškėjo deklaruoti plotai pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti viršijo faktinius plotus, dėl to pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus buvo sumažintos dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Dėl pareiškėjui pritaikytų sankcijų Agentūra priėmė Sprendimą Nr. SP1-1689, kuriuo siekiama susigrąžinti 535,47 Eur dydžio skolą, apie sprendimą pareiškėją informavo 2015-06-17 išsiųsdama raštą Nr. BR6-9127 (3.144.).

Dėl 2010 m. paraiškos nurodo, kad Agentūra ją vertino vadovaudamasi Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-03-26 įsakymu Nr. 3D-278 „Dėl Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir 2010 m. Taisyklės), MPŪV taisyklėmis bei Raštu Nr. 1S-2452, kurių pagrindu peradministravo 2010 m. paraišką, išskirdama paramai netinkamus (užmirkusius) plotus. Pažymėjo, kad pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, privalo išskirti netinkamus paramai plotus, vadovaudamasis 2010 m. Taisyklių 22.4 ir 22.5 papunkčiais bei MPŪV taisyklių 12.3 papunkčiu, tačiau pakartotinai atlikus 2010 m. paraiškos administracinį patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas prašė išmokų už paramai netinkamus plotus tiesioginėms išmokoms ir paramai gauti.

Pažymėjo, kad ŽŪIKVC Rašte Nr. 1S-2452 pateikė informaciją, kad atstatomas 0,12 ha plotas, kuris 2010 m. paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. 203620-0340 esančio lauko Nr. 2, kuriame pareiškėjas deklaravo 41,11 ha 5GP-1 (ganyklos-pievos (iki 5 m.)) plotą, ribas, todėl bendras neteisingai deklaruotas plotas yra 1,12 ha. Nurodo, kad remiantis 2010 m. Taisyklių 42.2.3 papunkčiu, sklypo tinkamas paramai skirti plotas prilygintas 0, todėl tiesioginės išmokos nemokamos.

Pažymėjo, kad 2013-07-04 Sprendimu Nr. SP1-911 pareiškėjas buvo informuotas apie neteisingą deklaravimą 2010 m. Kadangi pareiškėjo deklaruoti plotai pagrindinei išmokai už žemės ūkio naudmenų plotus gauti viršijo faktinius plotus, dėl to pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus buvo sumažintos dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Dėl to Agentūra priėmė Sprendimą Nr. SP1-1709, kuriuo siekiama susigrąžinti 487,29 Eur dydžio skolą. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2015-07-03 raštu Nr. BR6-9494 (3.144.).

Pažymėjo, jog Agentūra, priimdama sprendimą, rėmėsi oficialiais ŽŪIKVC pateiktais duomenimis, kadangi ŽŪIKVC yra atsakingas ne tik už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą, tvarkymą, bet ir atlieka stebėseną, ar buvo laikomasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. 2009 m. padarius dalies Lietuvos ortofotografines nuotraukas buvo stebima ir tikrinama, ar pareiškėjai teisingai deklaravo atitinkamus žemės plotus. Pažymėjo, jog tiek pareiškėjas, tiek Agentūra nepateikė duomenų dėl paramai netinkamų plotų, dėl to ŽŪIKVC neturėjo galimybės iki 2010-02-01 tikslinti duomenų bazės duomenų, tačiau ŽŪIKVC, radusi neatitikimų, informavo Agentūrą, kuri, remdamasi pateiktais duomenimis, priėmė atitinkamus sprendimus.

Nurodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, 2009 m. Agentūra pareiškėjo žemės plotuose patikros vietoje neatliko. 2010-09-23 buvo atlikta lauko (8 ha) Nr. 206615-0498 patikra, kurios metu buvo rastos nenuganytos, nenušienautos pievos, nors buvo deklaruojama ariama žemė, kitų plotų netikrino.

Agentūros nuomone, ginčijami sprendimai atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, jose aiškiai išdėstytos peradministravimo priežastys, nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardyti konkretūs teisės aktai bei atitinkami jų punktai.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪIKVC pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas 2009 m. ir 2010 m. paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, patvirtino, kad susipažino su 2009 m. Taisyklėmis ir 2010 m. Taisyklėmis, pagal kurias privalėjo įbraižyti deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus žemėlapyje. Žemėlapio fragmento pagrindą sudarė ortofotografinis žemėlapis ir Kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) duomenų bazės duomenys. 2009 m. ir 2010 m. deklaravimams buvo naudojama 2005–2006 m. ortofotografinė medžiaga, pagal kurią buvo suformuoti KŽS. Teisės aktai nustato, kad ŽŪIKVC yra atsakingas už Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (toliau – ir PPIS) kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, paraiškų duomenų priėmimą iš savivaldybių, paraiškų ir prašymų pakeisti paraiškos duomenis registravimo dokumentų patikrinimą, šių dokumentų paraiškos ir duomenų perdavimą Agentūrai. KŽS duomenų bazė yra PPIS sudedamoji dalis, kuri yra sudaroma taikant monovektorizavimą ir geografinių informacijų sistemų technologijas.

Nurodo, kad ŽŪIKVC Agentūrai Raštu Nr. 1S-2452 pavedė atlikti užlietų plotų sutikrinimą su 2012–2013 m. ortofotografine medžiaga ir Aplinkos apsaugos agentūros potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiais. Sutikrinti duomenys buvo pateikti Agentūrai Raštu Nr. 1S-6557. Į sąrašus pateko pareiškėjo 2010 m. paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti KŽS, kurių Nr. 200596-4860, 203620-0340, 206615-0498, 197620-6278, 197619-6830 deklaruoti ganyklų–pievų, žieminių kviečių ir juodojo pūdymo laukai. Šiuose plotuose pagal 2005–2006 m. ir 2010 m. birželio mėn. ortofotografiniuose žemėlapiuose matomus vaizdus buvo identifikuoti užmirkę plotai, pareiškėjo laukuose buvo nustatytas 1,36 ha užmirkusių teritorijų plotas.

Nurodo, kad 2011 m. birželio 6–10 d. Europos Komisijos auditas atliko tyrimą, kurio metu pateikė pastabą dėl 2009–2010 m. paraiškų teikimo metu naudojamos 2005–2006 m. ortofotografinės medžiagos. ŽŪIKVC, vadovaudamasis ŽŪM 2012-08-09 posėdžio protokolu Nr. 8D-366 (5.50) ir ŽŪM 2012-08-14 raštu Nr. 2D-4428 (11.100), Agentūrai ir ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamentui 2012-08-21 raštu Nr. 1S-7479 pateikė pareiškėjų, kurių 2009 ir 2010 m. deklaruoti laukai pateko į KŽS, kurių GKODAS – bl3m, suformuotus 2011 m. deklaravimui paruoštoje KŽS duomenų bazėje, t. y. atnaujintus pagal 2009–2010 m. ortofotografinę medžiagą, sąrašą. Nurodo, kad KŽS, kurio GKODAS bl3m, yra sklypas, kuriame pagal 2005–2006 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis buvo kontrolinis dirbamos žemės sklypas bl1, o pagal 2009–2010 m. ortofotografinio žemėlapio duomenis – vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra nedirbama žemė. Į 2009 m. bendrą pareiškėjo deklaruotą žemę patenka 2010 m. birželio mėn. ortofotografiniame žemėlapyje matomi medžiais ir krūmais apaugę plotai, o tai įrodo, kad deklaruotame plote medžiai ir krūmai buvo ir ankstesniais metais. Nurodo, kad netinkamas plotas 2009 m. deklaruotame plote sudarė 16,82 ha, o 2010 m. deklaruotame plane – 15,35 ha.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens ŽŪIKVC atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamiesi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkinamas visiškai.

Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2009-06-10 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su Direktyva 2000/60/EB susijusioms išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. (b. l. 68–76). Paraiškoje deklaravo 466,11 ha žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, ir 463,76 ha plotą, už kurį teikiama parama.

Pareiškėjas 2010-06-15 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (b. l. 113–119). Šioje paraiškoje deklaravo 449,02 ha žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos, 446,67 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, 2,35 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, 34,63 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Ražienių laukai per žiemą“.

Pareiškėjas 2009-06-10 pateikė prašymą dėl paraiškos duomenų keitimo, kuriame prašė pakeisti 2009 m. paraiškoje pateiktus duomenis, t. y. prašė pakeisti pasėlių kodus: 1) bloke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasėlių plotas 24,1 ha, žemė yra mažiau palankiose ūkininkavimui skirtose vietose; 2) bloke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasėlių plotas 4,06 ha, žemė yra mažiau palankiose ūkininkavimui skirtose vietose; 3) bloke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasėlių plotas 2,1 ha, žemė yra mažiau palankiose ūkininkavimui skirtose vietose; 4) bloke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pasėlių plotas 5,59 ha, žemė yra mažiau palankiose ūkininkavimui skirtose vietose (b. l. 67).

Pareiškėjas 2009-08-20, 2009-10-26 patikslino 2009 m. paraiškos duomenis: bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlių kodas RRU-1, pasėlių plotas 3,69 ha, žemė yra mažiau palankiose ūkininkavimui skirtose vietose, žemės plotas pareiškėjui priklauso nuosavybės teise; bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlių kodas 5RU-1, pasėlių plotas 1,13 ha, žemė yra mažiau palankiose ūkininkavimui skirtose vietose, žemės plotas pareiškėjui priklauso nuosavybės teise; 3-čioje eilutėje bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlių kodas RKR-4, pasėlių plotas 9,2 ha, mažo nep. vietovė, žemė nuomojama iš privačių asmenų; 12-toje eilutėje bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlių kodas 5KR-4, pasėlių plotas 10,2 ha, mažo nep. vietovė, žemė nuomojama iš privačių asmenų; 13-toje eilutėje bloko Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlių kodas 5KR-4, pasėlių plotas 6,92 ha, mažo nep. vietovė, žemė nuomojama iš privačių asmenų (b. l. 64, 65).

Agentūra 2009-11-10 pranešimu Nr. 1182734 informavo pareiškėją, kad atlikus 2009 m. paraiškoje pateiktų duomenų patikrinimą buvo nustatyti tokie neatitikimai: 1) pareiškėjas dalyvauja tiesioginių išmokų už energetinius augalus, skirtus biokuro gamyba, priemonėje; 2) ražienių plotas viršija leistiną ribą; 3) kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas; pareiškėjas paprašytas pateikti žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus bei sklypo planą kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50). Pareiškėjas 2009-11-23 atsakymu į pranešimą dėl duomenų patikslinimo nurodė, kad deklaravimo metu nepateikė specialistei žemės nuomos plano, dėl to buvo netiksliai įbraižytas laukas, esantis bloke (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlių kodas 5GP-1 pasėlių plotas 56,28 ha (b. l. 60).

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė 2009-11-23 paaiškinimu „Dėl klaidingai įbraižytų plotų“ Agentūrai paaiškino, kad priimant pareiškėjo 2009 m. paraišką laukai buvo įbraižomi elektroniniu būdu. Kadangi pareiškėjas su savimi neturėjo žemės sklypo plano, esančio bloke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlių kodas 5GP-1, 56,28 ha žemės plotas buvo įbraižytas netiksliai, o pagal pareiškėjo pateiktus žemės nuomos dokumentus matosi, kad jo nuomos teise valdomas žemės sklypas yra įbraižytas netiksliai (b. l. 61).

Agentūra 2009-12-24 pranešimu Nr. 1252968 informavo pareiškėją, kad kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas (bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas paprašytas pateikti žemės valdymo teisę ir žemės dirbimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 49).

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė 2010-02-22 paaiškinimu „Dėl klaidingai įbraižytų plotų“ Agentūrai paaiškino, kad priimant pareiškėjo 2009 m. paraišką laukai buvo įbraižomi elektroniniu būdu; kadangi pareiškėjas su savimi neturėjo žemės sklypo plano, esančio bloke Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini), pasėlių kodas 5GP-1, 19,76 ha žemės plotas buvo įbraižytas netiksliai. Paaiškinime nurodoma, kad pagal pareiškėjo pateiktus žemės nuomos dokumentus matosi, kad jo nuomos teise valdomas žemės sklypas yra įbraižytas netiksliai (b. l. 56).

Kaip atsiliepimuose nurodė atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, ŽŪIKVC 2014-04-03 raštu pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009-2011 m. deklaruoti laukai pateko į užmirkusių teritorijų plotus, o 2014-09-25 raštu – užlietų plotų sutikrinimo su 2012-2013 m. ortofotografine medžiaga duomenis. Nors teismui minėti raštai nebuvo pateikti, teismas neturi pagrindo abejoti šių aplinkybių egzistavimu. Kaip teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė ŽŪIKVC, į sąrašus pateko pareiškėjo 2009 m. paraiškoje tiesioginės išmokoms gauti kontroliniuose žemės sklypuose, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruoti 26,45 ha, 40,32 ha, 43,12 ha ir 56,28 ha ploto ganyklų-pievų laukai (1–12 pav., b. l. 25–30), ir 2010 m. paraiškoje tiesioginės išmokoms gauti kontroliniuose žemės sklypuose, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruoti 3,36 ha, 12,01 ha, 13,21 ha, 21,17 ha, 41,11 ha ploto ganyklų–pievų, 14,99 ha ploto žieminių kviečių ir 36,21 ha ploto juodojo pūdymo laukai (13–33 pav., b. l. 31–40).

Agentūra, gavusi duomenis iš ŽŪIKVC, atliko pakartotinį 2009 m. paraiškos administracinį patikrinimą ir 2015-06-12 sprendimu Nr. SP1-1689 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėjui pagal 2009 m. paraišką buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė 535,47 Eur grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai, apie tai informuodama jį 2015-06-17 raštu Nr. BR6-9127(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (b. l. 5–7, 15). Agentūra sprendime nurodė, kad viso netinkamas paramai gauti plotas yra 1,32 ha, atskirus plotus išsamiai detalizuodama, bei išdėstė, kaip ir kokiais dydžiais yra skaičiuojama sankcija.

Agentūra atliko pakartotinį 2010 m. paraiškos administracinį patikrinimą ir 2015-06-18 sprendimu Nr. SP1-1709 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėjui pagal 2010 m. paraišką buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė 487,29 Eur grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti Agentūrai, apie tai informuodma jį 2015-07-03 raštu Nr. BR6-9494(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (b. l. 8–10,16). Agentūra sprendime nurodė, kad viso netinkamas paramai gauti plotas yra 1,12 ha, atskirus plotus išsamiai detalizuodama, bei išdėstė, kaip ir kokiais dydžiais yra skaičiuojama sankcija.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Agentūros Sprendimų Nr. SP1-1709 ir Nr. 1S-2452 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nuo 2009-01-01 tiesioginės išmokos mokamos remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Šio reglamento 20 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas; 2 d. nustatyta, kad be administracinės kontrolės, dar atliekami patikrinimai vietoje, kuriais siekiama patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį. Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų imčių ėmimo planą. Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijas. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 142 str. n punkte nustatyta, kad išsamios šio reglamento įgyvendinimo taisyklės visų pirma apima administracinės kontrolės, patikrinimų vietoje ir nuotolinio stebėjimo taisykles.

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 buvo įgyvendinamas pagal 2004-04-21 priimtą Komisijos reglamentą (EB) Nr. 796/2004 su vėlesniais pakeitimais, kuriame nustatytos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 str. 2 d. įtvirtinta, kad, jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nustatyta 32 str., valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 32 str. 1 d. nustatyta, jog, jei valstybė narė naudojasi 29 str. 2 pastraipoje nustatyta galimybe patikrinimus vietoje pakeisti nuotoliniais patikrinimais, ji atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje tikrintinoje paraiškoje, palydovu gautų vaizdų ar aeronuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą, atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko patikrinimus.

Nacionalinėje teisėje ginčui aktualiu laikotarpiu paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir kitas kompensacines išmokas, reguliuoja 2009 m. Taisyklės, 2010 m. Taisyklės ir MPŪB Taisyklės, parengtos vadovaujantis aukščiau nurodytais ir kitais Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais.

2009 m. Taisyklėse ir 2010 m. Taisyklėse pateikiama nuotolinių patikrų vykdymo procedūra. 2009 m. Taisyklių 34.5 p. ir 2010 m. Taisyklių 36.7 p. reglamentuoja, kad Agentūra, priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja ŽŪIKVC apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo ŽŪIKVC nuotolinės patikros zonas. 2009 m. Taisyklių 36.8 p. ir 2010 m. Taisyklių 38.4 p. nustatyta, kad ŽŪIKVC, Agentūrai informavus, jog einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia Agentūrai galutinius jos rezultatus pagal Agentūros nurodytą formą. Byloje nėra duomenų, kad tokie veiksmai paraiškų tikrinimo einamaisiais metais, t. y. 2009 m. ir 2010 m., buvo atlikti. Agentūra nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo bei nesikreipė į ŽŪIKVC dėl duomenų pateikimo, o ŽŪIKVC galutinių rezultatų patikros vykdymui nepateikė. ŽŪIKVC atsiliepime pažymėjo, kad ji, vykdydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavedimus, Agentūrai pateikė atnaujintus duomenis, po to, kai 2011 m. buvo atnaujinta Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė pagal 2009–2010 m. ortofotografinį žemėlapį. Tokia situacija, teismo nuomone, vertintina kaip procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimas.

Taigi, byloje spręstinas klausimas, ar duomenys, kurie buvo pateikti be Agentūros užsakymo ir su kuriais nebuvo supažindintas asmuo, kuriam išmoka buvo išmokėta, gali būti pagrindas po kelerių metų nuo išmokos išmokėjimo peržiūrėti sprendimus, kuriais buvo nuspręsta šią išmoką išmokėti.

Kaip minėta, nuotolinis patikrinimas yra patikros vietoje rūšis (Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 str. 2 d.). Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 str. 5 d. nustatyta, kad patikros vietoje, susijusios su 44 str. 1 d. nustatyta imtimi, atliekamos per kalendorinius metus, kuriais buvo pateiktos pagalbos paraiškos. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 44 str. 1 d. nustatyta, kad kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 procentą visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 2 str. d punkte apibrėžtų tiesioginių išmokų paramos schemas, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga institucija yra atsakinga. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 preambulės 70 p. pažymėta, kad valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad reprezentatyvus ir veiksmingas atitikties reikalavimams ir standartams patikrinimas būtų atliktas tais pačiais kalendoriniais metais, o 53 str. 6 d., analogiškai kaip ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 str. 5 d., nurodyta, jog patikrinimai vietoje, susiję su 50 str. 1 d. nustatyta imtimi, atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 14 str. nustatyta, kad kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, kurios sudėtinė dalis yra žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema, sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 15, 17 str.). Todėl ŽŪIKVC atliekamą duomenų atnaujinimą galima laikyti integruotos administravimo ir kontrolės sistemos dalimi ir laikyti, kad atsakovės veiksmai, kuriais ji susigrąžino paramą, kilo iš administracinės kontrolės atlikimo.

Nors 2009 m. Taisyklėse, 2010 m. Taisyklėse ir MPŪV Taisyklėse konkretus patikros vietoje atlikimo terminas nenustatytas, remiantis 2009 m. Taisyklių 34.5, 36.8 p. ir 2010 m. Taisyklių 36.7, 38.4 p., laikytina, kad šiomis nuostatomis patikrų vietoje atlikimo laikas nustatytas einamaisiais metais. Tai reiškia, kad, Agentūrai neatlikus patikros vietoje procedūros einamaisiais metais, tokios patikros vietoje nuotoliniu būdu atlikti vėliau bei remtis jos rezultatais negalima.

Teismo vertinimu, ŽŪIKVC 2014-04-03 raštas Nr. 1S-2452 „Dėl duomenų pateikimo“ ir 2014-09-25 raštas Nr. 1S-6557 „Dėl duomenų gavimo“ Agentūrai pateiktas praleidus 2009 m. taisyklių 36.9 p. nustatytą terminą tikslinti duomenis (iki 2010-02-01) ir 2010 Taisyklių 38.5 p. nustatytą terminą tikslinti duomenis (iki 2011-02-01). Pasibaigus šiose taisyklėse nustatytiems terminams, duomenų bazių tikslinimas ankstesnių metų paraiškoms yra negalimas. Vėlesnis tikslinimas gali būti taikomas tik vėlesniems metams, nes vėlesnių metų taisyklės nustato vėlesnį duomenų tikslinimo terminą. Kiekvienų metų paraiškos turi būti vertinamos pagal tiems metams skirtas taisykles, laikantis jose nurodytų terminų. Teismo nuomone, kitaip aiškinant duomenų tikslinimo terminus, būtų pažeistas teisinio aiškumo principas ir suteikta galimybė administravimo subjektui bet kada keisti sprendimus dėl paramos skyrimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami sprendimai, kuriais pritaikoma sankcija už teisės pažeidimą, turėjo būti priimti per protingą laiką nuo pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. paraiškų pateikimo ir atitinkamų faktinių aplinkybių konstatavimo. Pažymėtina, kad nuo 2009 m. ir 2010 m. paraiškų pateikimo iki ginčijamų sprendimų susigrąžinti išmokėtą paramą yra praėję daugiau nei šešeri metai, o nuo 2010 m. paraiškos pateikimo – penkeri metai, be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad Agentūra ginčijamus sprendimus priėmė praėjus beveik metams nuo Rašto Nr. 1S-2452 ir 2014-09-25 Rašto Nr. 1S-6557 gavimo.

Pagal VAĮ 8 str. 1 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. (LVAT 2012-07-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2294/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2009 ir 2010 m. deklaruotų laukų būklė buvo iš naujo vertinama atsižvelgiant į ŽŪIKVC pateiktą informaciją, t. y. ŽŪIKVC patikslinus ir atnaujinus kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę 2009–2010 m. darytomis ortofotografinėmis nuotraukomis. Agentūra atliko pakartotinį pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. paraiškų administracinį patikrinimą, tačiau, kaip matoma iš byloje esančios medžiagos, Agentūra 2015-06-12 sprendime Nr. SP1-1689 ir 2015-06-18 sprendime Nr. SP1-1709 nenurodė aplinkybių dėl 2009–2010 m. ortofotografinio taikymo faktinio pagrįstumo, nenurodė, į kokias konkrečias nuotraukas atsižvelgė nustatydama, kad pareiškėjas prašė išmokų už paramai netinkamą plotą, nepagrindė aplinkybės, kad 2009–2010 m. ortofotografinėse nuotraukose matoma laukų būklė buvo ir 2009 m., ir 2010 m. deklaruojant laukus, nors tokią pareigą turėjo. Pažymėtina, kad iš ŽŪIKVC teismui pateiktų ortofotografinių žemėlapių aiškiai matyti pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. paraiškose deklaruoti laukai (pažymėti geltona linija), 2009 m. ir 2010 m. kontrolinių žemės sklypų ribos (pažymėtos balta linija) ir įmirkę plotai (pažymėti mėlyna linija) (b. l. 25–40), tačiau tokios informacijos negalima vizualiai identifikuoti iš prie 2009 m. paraiškos pateiktų žemėlapių (b. l. 77–100), t. y. pareiškėjo 2009 m. paraiškoje deklaruotų žemės sklypų būklės paraiškos pateikimo metu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog prie 2010 m. paraiškos buvo pateikti žemėlapiai, iš kurių būtų galima matyti deklaruotų žemės sklypų būklę paraiškos pateikimo metu.

LVAT 2014-10-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1934/2014 išaiškino, kad ortofotografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu, tačiau tik tais atvejais, kai nėra abejonių dėl joje pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 2009 m. paraiškos duomenys buvo pakeisti ir patikslinti, pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2009-11-10 pranešimu Nr. 1182734, kad 2009 m. paraiškoje nustatyti neatitikimai, bei 2009-12-24 pranešimu Nr. 1252968, jog kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas (b. l. 49, 50, 64, 65, 67). Šalys be nurodytų duomenų jokių kitų papildomų dokumentų teismui nepateikė, Agentūros ir ŽŪIKVC atstovai teismo posėdžio metu neginčijo 2009 m. paraiškos patikslinimo ir pakeitimo fakto. Pažymėtina, kad ginčijamuose sprendimuose buvo analizuojami klausimai, susiję su netinkamų plotų, t. y. užmirkusių plotų, deklaravimu, už kuriuos pareiškėjas gavo paramą. Agentūra 2009-11-10 pranešimu Nr. 1182734 ir 2009-12-24 pranešimu Nr. 1252968 nurodė neatitikimus, kurie nėra susiję su netinkamų plotų, t. y. užmirkusių plotų, deklaravimu: 1) pareiškėjas dalyvauja tiesioginių išmokų už energetinius augalus, skirtus biokuro gamyba, priemonėje; 2) ražienių plotas viršija leistiną ribą; 3) kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. (duomenys neskelbtini); 4) kito pareiškėjo paraiškoje deklaruotas analogiškas laukas (bloke Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė 2009-11-23 ir 2010-02-22 paaiškinimais Agentūrai nurodė, kad priimant pareiškėjo 2009 m. paraišką pareiškėjas su savimi neturėjo žemės sklypo plano, todėl žemės sklypo planas buvo įbraižytas netiksliai (b. l. 58, 61).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad iš prie 2009 m. paraiškos pateiktų žemėlapių negalima vizualiai įvertinti pareiškėjo deklaruotų žemės sklypų būklės, t. y. įmirkusių žemės plotų paraiškos pateikimo metu, į tai, kad prie 2010 m. paraiškos nebuvo pateiktos ortofotografinės nuotraukos, į tai, ŽŪIKVC patikslino ir atnaujino kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę 2009–2010 m. darytomis ortofotografinėmis nuotraukomis, kurios vizualūs duomenys nesutampa su 2009 m. paraiškoje pateiktais duomenimis, ir į tai, kad pati Agentūra buvo informuota Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistės 2009-11-23 ir 2010-02-22 paaiškinimais, kad žemės sklypo planai buvo įbraižyti netiksliai paraiškos padavimo metu, teismas daro išvadą, kad toks netinkamų paramai gauti laukų dydžio nustatymas nėra tikslus ir nekeliantis abejonių, kadangi vizualiai analizuojant tokio pobūdžio ortofografinę medžiagą ir subjektyviai vertinant joje užfiksuotų laukų tinkamumą paramai gauti, negalima tiksliai ir be jokių abejonių įvertinti, jog pareiškėjo 2009 m. ir 2010 m. paraiškose deklaruoti plotai nebuvo įmirkę. Vadinasi, negalint tiksliai ir aiškiai įvertinti deklaruojatų plotų būklės pagal 2009–2010 m. ortofotografines nuotraukas, Agentūra, atlikdama pakartotinius 2009 m. ir 2010 m. paraiškų administracinius patikrinimus, privalėjo atlikti patikrinimą vietoje.

Pažymėtina, kad Agentūra atsiliepime nurodė, kad 2010-09-23 atliko lauko (8 ha) Nr. (duomenys neskelbtini) patikrą vietoje, kurios metu nustatyta, jog buvo rastos nenuganytos, nenušienautos pievos, nors buvo deklaruojama ariama žemė. Agentūra kitų plotų netikrino (b. l. 46). Nors Agentūra tai patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė, ši Agentūros nurodyta aplinkybė nėra aktuali nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi Agentūra Sprendime Nr. SP1-1709 nesiremia atliktu 2010-09-23 lauko (8 ha) Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimu vietoje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas Nr. SP1-1689 ir Sprendimas Nr. SP1-1709 neatitinka VAĮ 8 str. nustatytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), t. y. Agentūra netinkamai atliko faktinių aplinkybių tyrimą, nepagrindė ginčijamų sprendimų objektyviais duomenimis (faktais).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėjas, nesutinkantis su Agentūros nustatytais neatitikimais ginčijamuose sprendimuose, neturėjo jokios galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2009 m. ir 2010 m. Tai, kad dalis jo 2009 m. ir 2010 m. paraiškose deklaruotų laukų yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir dėl to priimti A. S. Nr. SP1-1689 ir Nr. SP1-1709 dėl susidariusios skolos grąžinimo, pareiškėjas sužinojo tik gavęs Agentūros 2015-06-17 raštą Nr. BR6-9127(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir 2015-07-03 raštą Nr. BR6-9494(3.144) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Pažymėtina, jog kaip nurodė LVAT 2010-12-08 sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (ESTT 2002-12-12 sprendimas Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.). Kadangi pareiškėjas iki ginčijamų sprendimų priėmimo nebuvo informuotas apie ŽŪIKVC Agentūrai pateiktus duomenis, paminėta teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog Agentūra 2009 m. ir 2010 m. kreipėsi į ŽŪIKVC dėl nuotolinės patikros atlikimo einamaisiais metais, neatliko paraiškos patikros vietoje, į tai, kad ortofotografinės medžiagos pavėluotas atnaujinimas nesuteikė teisės Agentūrai pervertinti pareiškėjo 2009 ir 2010 m. pateiktas paraiškas nesilaikant kitų būtinų procedūrų, garantuojančių asmenų, deklaravusių žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, teises, į tai, kad pareiškėjui 2009 m. ir 2010 m. deklaravus laukus ir padarius jų įbraižymo klaidų bei atsakovei šių pažeidimų nenustačius laiku ir pareiškėjui nenurodžius jas ištaisyti nedelsiant, į tai, kad ginčijami sprendimai neatitinka VAĮ 8 str. nustatytų reikalavimų, į tai, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūros 2015-06-12 sprendimas Nr. SP1-1689 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir 2015-06-18 sprendimas Nr. SP1-1709 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas ir ginčijami sprendimai naikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-12 sprendimą Nr. SP-1689 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-18 sprendimą Nr. SP-1709 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.