- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-2419-786/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00246-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pareiškėjas
- M. A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Č., M. B.
- Kategorijos
- 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Č., M. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. K. po savo sutuoktinės G. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškėjas M. A. K. pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų motina G. K., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas: santuokoje įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir santuokoje įgytas gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir mirusiosios dukros per įstatymo nustatytą laiką į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjas su sutuoktine iki jos mirties gyveno bendruose pareiškėjo vardu registruotuose namuose. Po sutuoktinės mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuos prižiūri, moka mokesčius, naudojosi sutuoktinei priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, bendrai įsigytais namų apyvokos daiktais, baldais, kartu su dukromis prižiūri sutuoktinės kapą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas palikimą po sutuoktinės mirties priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys G. Č., M. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo, t. y. jų tėčio, pareiškimui neprieštarauja ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
4. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo neginčija ir neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pareiškėjo prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad M. A. K. ir G. K. buvo sutuoktiniai (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad G. K. mirė (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad G. K. mirė santuokoje (dokumentas zip. priedų sąraše). Pareiškėjas M. A. K. ir mirusioji G. K. turi dvi dukras: G. Č., M. B. (dokumentas zip. priedų sąraše). Po G. K. mirties liko santuokoje su M. A. K. įgytas nekilnojamasis turtas: 0,1047 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sąraše). Nors turtas registruotas M. A. K. vardu, tačiau turtas įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po G. K. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų ar palikėjo palikimo priėmimo faktų (dokumentas zip. priedų sąraše).
6. Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t. y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. K. mirė būdama santuokoje (dokumentas zip. priedų sąraše), po jos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė. M. A. K. po sutuoktinės mirties liko gyventi šeimos namuose, perėmė sutuoktinės asmeninius daiktus, rūpinasi ir prižiūri nekilnojamąjį turtą, t. y. aktyviais veiksmais faktiškai atliko palikimo priėmimo veiksmus, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka.
9. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo žmonos G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.