Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-02-07 · Administracinė byla Nr. I-2148-142/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-07
Bylos Nr.
I-2148-142/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Pareiškėjas
L. J.
Atsakovas
Lietuvos kriminalinės policijos biurui, Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnybos, Kriminalinės policijos biuro
Trečiasis asmuo
Policijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2148-142/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.2, 61
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)Vilnius, 2008 m. vasario 7 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. J. padavė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnybos 17765 litus 30 centų atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privalu mokėti nuo 2003-09-01. Paaiškino, kad jos pareiginės algos dydis buvo skaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nuo 2003 m. Vyriausybė nuolat didino MMA tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, o pareigūnų darbo užmokestis ir toliau buvo skaičiuojamas taikant 430 Lt MMA dydį. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių principą, proporcingumo principą, visų asmenų lygybės principą, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str., 48 str. nuostatoms. Reikalavimą grindžia pateiktais skaičiavimais. Skunde taip pat nurodė, kad byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu galėtų būti laikoma Lietuvos valstybė, nes Vyriausybė priėmė neteisėtus nutarimus, kurių pagrindu jai nebuvo išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, ir dėl to ji patyrė turtinę žalą. Klausimą dėl tinkamo atsakovo šioje byloje paliko spręsti teismui.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjai darbo užmokestį vadovavosi galiojančiais teisės aktais, veikė teisėtai, todėl pareiškėjos reikalavimui išmokėti susidariusį darbo užmokesčio skirtumą tenkinti nėra teisinio pagrindo. Lietuvos kriminalinės policijos biuras 2008-01-23 raštu Nr. 38-S-134 informavo teismą, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-16 įsakymu Nr. 5-V-324 nuo 2007-10-01 Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnyba reorganizuota, o jos turtas, teisės ir prievolės perduotos Lietuvos kriminalinės policijos biurui (V. Ž., 2007-05-24, Nr. 57-2220). Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 str. atsakovas Lietuvos policijos operatyvinės veiklos tarnyba pakeičiama jos teisių perėmėju ir atsakovu byloje laikytinas Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Atsakovo Kriminalinės policijos biuro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. Skundas atmestinas.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį. Taigi, reikalavimas yra kilęs iš tarnybos santykių. Tokios kategorijos ginčuose tinkamas atsakovas yra darbdavys. Nors skundo motyvuojamojoje dalyje pareiškėja paaiškina, kad Vyriausybės priimti nutarimai, kurių pagrindu buvo skaičiuojamas jos darbo užmokestis, yra neteisėti, ir dėl to ji patyrė turtinę žalą, tačiau reikalavimo žalą priteisti nepareiškė. Todėl tinkamu atsakovu šioje byloje laikytinas tik Lietuvos kriminalinės policijos biuras, nes jis yra pareiškėjos darbdavys. Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004 03 24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005 04 04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006 03 27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003 09 01 apskaičiuojant jai darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo LR Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002 04 23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjai buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjai kitokio dydžio darbo užmokestį, nei pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir išmokėtas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos L. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja H. Zaikauskaitė