Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-06-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui M. M., o būtent: 2021-10-10 laikotarpyje nuo 19.00 val. iki 20.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), metė mažametį M. M. į lovą, dėl ko jis kakta atsitrenkė į lovos medinį kraštą, bei ranka spaudė M. M. virš pilvo, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, G. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei R. M., o būtent: 2021-10-17 apie 17.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pastūmė nukentėjusiąją R. M. ir vieną kartą kumščiu sudavė į nugarą, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, G. B. smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametę V. Š., o būtent: 2021-10-17 laikotarpyje nuo 18.00 val. iki 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajai V. Š. per sėdmenis, tokiu veiksmu padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - dešiniojo sėdmens poodinę kraujosruvą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. B. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis G. B. kaltu prisipažino ir parodė, jog su R. M. kartu gyvena apie 3 metus, veda bendrą ūkį. Turi bendrą dukrą M. B., gim. (duomenys neskelbtini), o R. turi dar du mažamečius vaikus M. ir V.. Šiuo metu nebegyvena pas R., gyvena pas tėvus, tik R. padeda išlaikyti dukrą ir kitus vaikus, tai yra, perveda jai pinigų. Tikslios datos nepamena, galėjo būti 2021-10-10 vakare, kai jau reikėjo eiti miegoti. Vaikai M. su V. neklausė. Jis liepė jiems nebežiūrėti televizoriaus, o eiti miegoti, M., kaip visada, atsikalbinėjo. Dėl to jį paėmęs įmetė į jo lovą, nepastebėjo, ar jis kur susitrenkė, bet neneigia, kad galėjo atsitrenkti, tada ranka prispaudė jį virš pilvo ir sakė miegoti, nebesikelti. Kur tuo metu buvo R., gerai nepamena, gal maudėsi. Mano, kad gal ir galėjo M. verkti. M. yra labai išdykęs vaikas, moka manipuliuoti suaugusiais. Tikslios datos taip pat nepamena, galėjo būti 2021-10-17 vakare, tarp jo ir R. kilo žodinis konfliktas, dėl ko negali pasakyti. Konflikto metu jis pastūmė R., ji nukrito ant lovos, vieną kartą kumščiu jai sudavė į nugarą ir nuėjo. R. dažnai tarp jų išprovokuoja konfliktus. Tą patį vakarą vaikai, kaip visada, neklausė, dėl to, kad klausytų, ką jiems sako, vieną kartą delnu sudavė V. per užpakalį, atrodė sudavė nestipriai, nenorėjo, kad jai atsirastų mėlynė. To momento, kai sudavė V., R. nematė. Viskas vyko gan seniai, dėl to gerai visų aplinkybių nepamena. Gailisi dėl savo veiksmų. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. (2 t., b. l. 76-78, 84-87).

Nukentėjusioji R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog G. B. yra jos sugyventinis. 2021-10-10 apie 19.00 val. - 20.00 val. ji namuose nuėjo maudytis į dušą. Išėjusi pamatė, kad sūnus M. guli savo lovoje ir verkia. Sūnus nieko jai nepasakė. 2021-10-11 apie 17.00 val. ji pasiėmė vaikus iš darželio ir parėjo į namus. Kol šildė vaikams maistą, M. jai pradėjo sakyti, kad vakar, tai yra 2021-10-10, G. jį metė į jo lovą ir jis kakta trenkėsi į lovos medinį kraštą. Minėjo, kad jam skaudėjo kaktą. Pasak vaiko, tai buvo tuo metu, kai ji maudėsi duše. Ji nepamena, ar žiūrėjo sūnui į kaktą patikrinti, ar yra žymė, bet dabar jokios žymės kaktoje nėra. Pamena, kad sūnaus paklausė, kodėl nesakė jai anksčiau, jis jai pasakė, kad bijojo G.. Kai G. grįžo į namus, ji jo paklausė, kodėl jis smurtauja prieš jos vaiką. G. pradėjo šaukti, kad M. meluoja. Kaip visada, G. viską neigė. 2021-10-15 ji traukiniu išvyko į Klaipėdą savaitgaliui, o G. pažadėjo prižiūrėti jos vaikus. Ji jam pasakė, kad vyksta pas draugę, nors vyko pas savo naują draugą. 2021-10-16 jai telefonu pradėjo skambinti bei rašinėti G., vadinti visokiais žodžiais, nes sužinojo, kad ji ne pas draugę, o pas draugą. Telefonu jie pykosi ir G. pradėjo jai grasinti, kad iškvies vaiko teisių specialistus, kad jos vaikus išvežtų į globos namus, nes žinojo, kad vaikai yra jos jautriausia vieta. Ji bijodama, kad supykęs G. nieko nepadarytų jos vaikams, pati 2021-10-16 8.41 val. paskambino pagalbos telefonu ir paprašė, kad policija įsitikintų, kad jos vaikai yra saugūs. Apie tai buvo pranešta vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Su ja susisiekė specialistai ir pasakė, kad vaikus palieka G., nes jis labai verkė ir pažadėjo juos prižiūrėti, kol ji grįš. Tos pačios dienos vakare G. automobiliu su visais trimis vaikais atvažiavo pas ją į Klaipėdą ir ji su juo parvažiavo namo. 2021-10-17 apie 17.00 val. ji buvo namuose kartu su savo mažamečiais vaikais M. M., V. Š., M. B. bei sugyventiniu G. B.. Tarp jos ir G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jiems būnant jų kambaryje, jis ją pastūmė ir ji krito ant lovos, tada kumščiu vieną kartą jai sudavė į nugarą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Ji pradėjo sakyti, kad jai skauda, sakė, jog jis baigtų trankytis. Skausmo skalėje patirtą skausmą įvertintų 8 balais. Konflikto metu vaikų jų kambaryje nebuvo ir jie jų konflikto nematė. Į gydymo įstaigą ji nesikreipė. Ji tada paskambino savo draugei D. R. ir pasakė, kad G. ją muša. Tai išgirdęs G. ją sugriebė už kairės rankos žasto ir norėjo atimti telefoną, bet ji nepasidavė, pradėjo šaukti, kad ją paleistų ir išėjo į balkoną. Po kelių minučių jai išėjus iš balkono, G. jau elgėsi kaip niekur nieko, siūlė taikytis. Jis paskambino D. ir pasakė, kad pas juos viskas gerai ir policijos nebereikia. Kaip ir buvo viskas ramiai. Tada ji nuėjo į dušą maudyti sūnų M. M.. Jį išmaudžiusi pasikvietė į dušą V.. Nurengusi V. rūbus ant sėdmenų pamatė rankos žymę. Dukters paklausė, kas nutiko, ji jai atsakė, kad čia tėtė ją mušė. Ji taip vadina G.. Ji iš karto pašaukė G. ir paklausė, kodėl muša vaikus. Jis neigė juos mušęs. Dar prie jos paklausė V., ar jis ją mušė, tačiau ji bijodama G. pasakė, kad jis nemušė. Ant sėdmenų dukrai liko mėlynė. 2021-10-16 dėl jos pranešimo vaiko teisių specialistams ją 2021-10-19 ryte išsikvietė į skyrių pokalbiui. Jie kalbėjosi ir su jos vaikais. Vaikai pasakė, kad juos mušė G., tada ir ji pradėjo jiems viską sakyti. Šiuo metu G. yra išsikraustęs iš jos namų pas savo tėvus, nes nebenori su juo gyventi. (1 t., b. l. 5-12).

Mažametis nukentėjusysis M. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad namuose jis kartu su V. norėjo žiūrėti televizorių, bet G. neleido. Mama tuo metu maudėsi. G. jam liepė užsičiaupti ir miegoti, iš pradžių jį pakėlė, o tada trenkė į lovą ir prispaudė rankomis virš pilvo. Jam skaudėjo, jis labai verkė. Daugiau nieko neįvyko, nes atėjo mama, paklausė, kas atsitiko, bet G. pasakė, kad nieko neįvyko, G. buvo šalia, jis jo bijojo ir mamai nieko nesakė. Po to jam kaktoje buvo mėlynė. Jis pats nematė mėlynės, mama matė mėlynę. Tik kitą dieną, kai grįžo iš darželio, mamai pasakė, kad G. jį mušė. Kitą savaitgalį G. jau V. trenkė per užpakalį. Jai ant užpakalio matėsi vyriška ranka. Vakarė pasakė mamai, kad jai trenkė. (1 t., b. l. 110-111).

Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialiste. 2021-10-19 išsikvietė R. M. į pokalbį dėl to, kad 2021-10-16 buvo gautas iškvietimas, kad R. M. sugyventinis G. B. nebenori prižiūrėti vaikų M. M. ir V. Š., o ji pati tuo metu buvo išvykusi į Klaipėdą. Kai atvyko R. pas juos į skyrių, pradėjo pasakoti, kad ji buvo susitarusi su G. B., kad jis pažiūrės jos vaikus, kol ji bus išvykusi į Klaipėdą. Po to kalbantis su R. ji pradėjo pasakoti, kad G. smurtavo prieš ją ir prieš jos du mažamečius vaikus M. ir V.. Ji pasakė, kad nematė, kaip prieš M. buvo smurtaujama, ji tuo momentu buvo duše, tačiau jai vaikas paskui papasakojo, kad G. jį trenkė į lovą ir spaudė, kaip smurtavo prieš V. ji taip pat nematė, tik V. jai sakė, kad G. jai sudavė ranka per sėdmenis. Būnant kabinete, R. M. paklausė V., ar G. jai trenkė, ir V. ranka parodė, kaip jai trenkė per sėdmenis. R. pasakė, kad nori pranešti apie smurtą policijai, tačiau ji bijo. Dėl to iškvietė pareigūnus į skyrių. R. klausė, kodėl ji iškart nekvietė pareigūnų, ši aiškino, kad bijojo G.. Po kelių dienų į skyrių pokalbiui pasikvietė G. B.. Paklausus jo, ar jis smurtauja prieš vaikus, šis nieko neatsakė, pradėjo į klausimą atsakyti klausimu. Paklausus, kaip jis auklėja vaikus, atsakė, kad sodina ant kėdutės, liepia vaikams eiti anksčiau miegoti. Kiek žino iš socialinių darbuotojų, R. rūpinasi savo vaikais, vaikai tvarkingai, švariai aprengti, jokių pranešimų dėl vaikų nepriežiūros nėra gavę. (1 t., b. l. 138-141).

Liudytoja D. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. M. pažįsta nuo vaikystės, su ja palaikydavo ryšius, bendraudavo per programėlę „Messenger“, susiskambindavo. R. du kartus buvo atvykusi į Klaipėdą ir jos buvo susitikusios. Nuo to laiko, kai ji parašė pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje, nebebendrauja. 2021-10-17 ji buvo Klaipėdos mieste, dėl to apie smurtą prieš R. nieko negali papasakoti, nes nieko nežino. Ji pas ją nėra buvusi svečiuose Šiaulių mieste, o jos draugą, su kuriuo ji gyvena, matė tik bendraujant per „Messenger“, nuotoliniu būdu, gyvai jo nėra mačiusi. R. pokalbių metu nuolatos, kas du mėnesius jai skųsdavosi, kad jos sugyventinis G. naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją ir jos tris vaikus, kurie gyvena kartu su jais. G. yra tik vienos mergaitės biologinis tėvas. Bendraujant nuotoliniu būdu, nėra mačiusi smurto žymių ant R. veido ar kitų kūno vietų. R. apibūdintų kaip mėgėją išsigalvoti, fantazuoti, mano, kad jos sugyventinis nei prieš ją, nei prieš jos vaikus nenaudoja smurto, kiek ją pažįsta ir žino, ji tai galimai išsigalvoja. Bendraujant nuotoliniu būdu, kelis kartus yra girdėjusi, kad tarp R. ir G. kilo žodiniai konfliktai, tačiau jų kaltininkė buvo R., konfliktus apibūdintų kaip paprastus, buitinius. (1 t., b. l. 152-155).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad R. M. pranešė, jog namuose 2021-10-10 jos sugyventinis G. B. metė į lovą mažametį sūnų M. M., dėl ko šis atsitrenkė į lovos kraštą ir jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat 2021-10-17 G. B. smurtavo prieš ją ir mažametę dukterį V. Š.. (1 t., b. l. 5-12).

Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-10-19 rašte Nr. 6SD-7976 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui pranešama, kad skyrius gavo pranešimą apie mažamečių vaikų M. B., V. Š., M. M. teisių pažeidimus. Skyriaus specialistai kalbėjosi su vaikų motina R. M., kuri paaiškino, jog jos sugyventinis G. B. smurtauja prieš ją ir jos vaikus. Vaikas M. M. teigė, kad G. jį spaudė į lovą ir paėmęs trenkė galvą į lovą. (1 t., b. l. 17).

Prie šio rašto pridėtame R. M. 2021-10-19 paaiškinime nurodyta, kad jos sugyventinis G. B. smurtavo prieš ją ir jos vaikus M. ir V. – M. trenkė į lovą, V. sudavė per sėdmenis. (1 t., b. l. 18).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2021-10-19 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini); apžiūros metu nusikalstamų veikų pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 28-42).

2021-12-08 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų Body kamerų 2021-10-16 vaizdo įrašų apžiūra. Viename įraše užfiksuota, jog policijos pareigūnai atvyksta į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur juos pasitikę vyras ir moteris paaiškina, kad pas juos yra jų sūnaus ir sūnaus sugyventinės trys mažamečiai vaikai, kuriuos sūnaus sugyventinė paliko sūnui prižiūrėti, o pati išvyko į Klaipėdą. Pareigūnai nenustatę vaikų teisių pažeidimų fiksuoja, kad vaikai yra saugūs. Kitame įraše užfiksuotas policijos pareigūnų pokalbis su G. B., kuris aiškina, kad jo sugyventinė išvyko į Klaipėdą, jam paliko prižiūrėti savo vaikus, su kuriais jis atvyko pas savo tėvus; sugyventinė pastoviai jį gąsdina, kad praneš policijai, jog jis ją mušė. (1 t., b. l. 47-50).

2021-10-29 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų Body kamerų 2021-10-19 vaizdo įrašų apžiūra. Įrašuose užfiksuota, kad policijos pareigūnams pagal iškvietimą atvykusiems į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių R. M. pasakoja, kad spalio 10 d., sekmadienį, vakare apie 19.00 val. ji nuėjo maudytis, leidusi vaikams žiūrėti televizorių, kol ji maudysis. Išsimaudžiusi rado sūnų M. verkiantį lovytėje, suprato, kad jos sugyventinis vaiką nuvarė į lovą, klausė vaiko, kas atsitiko, tačiau šis nieko nepasakojo. Toliau M. pasakoja, kad jį varė miegoti, paėmė, trenkė kakta į lovą ir spaudė. Jis verkė. Atėjusi mama klausė, kas atsitiko, tačiau jis nesakė, nes bijojo. Tik kitą dieną grįžus iš darželio papasakojo mamai, kas atsitiko. R. M. sako, kad ji bijojo kviesti policiją, nes jis yra agresyvus, prieš ją užvakar ranką pakėlė. Ji policijos neišsikvietė, bet ji turi įrodymus. Po to R. M. prašo dukters V. pasakoti, kaip buvo. V., rodydama į sėdmenis, sako, kad jai čia trenkė tėtis su ranka. R. M. sako, kad yra neryški mėlynė. (1 t., b. l. 43-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1402/2021(04) nurodyta, kad R. M. kūne objektyvių sužalojimo žymių nėra. (1 t., b. l. 77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1403/2021(04) nurodyta, kad M. M. padaryti sužalojimai: kairiojo klubo odos nubrozdinimas, dešinės kojos poodinės kraujosruvos; M. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (1 t., b. l. 116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1404/2021(04) nurodyta, kad V. Š. padaryti sužalojimai: dešinio sėdmens poodinės kraujosruvos; V. Š. padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 133).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo G. B. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis G. B. 2021-10-10 laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val. smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį M. M., sukeldamas jam fizinį skausmą. Ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Kaltinamasis G. B. 2021-10-17, apie 17.00 val. smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. M., sukeldamas jai fizinį skausmą. Ši kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamasis G. B. 2021-10-17 laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.00 val. smurtavo prieš mažametę nukentėjusiąją V. Š., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą baigti baudžiamojo įsakymo priėmimu ir, kaltinamąjį G. B. pripažinus kaltu, jam už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, skirti 25 parų arešto bausmę, už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, skirti 35 parų arešto bausmę, už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant skirti galutinę 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus 1/3 skirti galutinę 40 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 mėnesiams, įpareigojant būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi skirti įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis G. B. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. (2 t., b. l. 92-95).

Skirdamas bausmę kaltinamajam G. B., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu – būdamas teistas, neišnykus teistumui. Kaltinamasis G. B. anksčiau teistas, bausmę yra atlikęs, yra baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam G. B. už nusikalstamas veikas skirtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos arešto bausmės. Bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis dalinio bausmių sudėjimo būdu. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu. Kaltinamasis G. B. dirba, savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą supranta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam G. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant jam intensyvią priežiūrą ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6, 10 punktuose numatytas pareigas.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai – du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam M. M.) – 30 parų areštą,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai R. M.) – 25 parų areštą,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl nukentėjusiosios V. Š. nežymaus sveikatos sutrikdymo) – 35 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrintą bausmę G. B. skirti areštą 60 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę G. B. sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę G. B. skirti 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 10 punktais, arešto bausmės vykdymą G. B. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu, ir skiriant šias pareigas: 1) keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą G. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. B. kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti G. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.