Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. D., G. M., D. S. apeliacinius skundus dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-11-30 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

G. D. pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams atlikti pataisos namuose;

G. M. pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams atlikti pataisos namuose;

D. S. pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 10 mėnesių. Pagal BK 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmė subendrinta pridedant 2006-01-11 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį bei paskirta laisvės atėmimo 1 metams ir 2 mėnesiams bausmė atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2007 m. birželio 27 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria D. S. grąžintas atlikti likusios 2006-01-11 Kupiškio rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 8 mėn. 4 d. dalies laisvės atėmimo bausmės, atliktas bausmės laikas.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti A. Č. ir K. R., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č., G. D., G. M., D. S. ir K. R. nuteisti už tai, kad 2007 m. birželio mėn. 2 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), Kupiškio r., veikdami bendrininkų grupe, išdaužę lango stiklus ir išlaužę pakabinamų spynų kengių ąsas, įsibrovė į A. G. negyvenamą namą bei ūkinius pastatus, iš kur pagrobė svetimą, A. G. priklausantį turtą: iš namo - 10 Lt vertės laužtuvą, 15 Lt vertės laužtuvą, 60 Lt vertės elektros laido prailgintuvą; iš ūkinio pastato - 300 Lt vertės dviratį, viso pagrobė 385 Lt vertės turto.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Teismas teisingai nustatė, jog G. D. BK 178 str. 2d. numatytą nusikaltimą- vagystę įsibraunant į A. G. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, padarė su kitais bendrininkais, tarp jų nuosprendyje nurodytu K. R.. Ši aplinkybė įrodyta ir nėra ginčijama. Iš posėdžio protokolo matyti, jog G. D. konkrečiai neįvardijo K. R. pavardės, teigdamas “Įsibrovėme į vieną namą. S. su Č. į kitą namą”. Netikslumas nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėstant G. D. parodymus, kad jis parodęs, jog į vieną iš namų jis įlindo su K. R., nėra esminis ir neturi reikšmės bendrininkų veikos įvertinimui, kvalifikavimui bei atsakomybei, nes vagystė padaryta bendrininkų grupėje, svetimas turtas užvaldytas bendrais visų bendrininkų veiksmais, juo labiau K. R. dalyvavimas darant šį nusikaltimą nėra ginčijamas.

Taip pat nepagrįstas G. D. skundo teiginys, jog teismas bausmę jam skyrė remdamasis tuo, jog apeliantas yra padaręs sunkų nusikaltimą. Teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė bausmės paskyrimo G. D. motyvus, atsižvelgdamas į visumą BK 54 str. nurodytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą veiką bei nuteistojo asmenybę - kad G. D. padarė tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į svetimą nuosavybę, kad jis buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, anksčiau teistas 6 kartus ir daugeliu atvejų už nusikaltimus nuosavybei, o tai rodo apelianto nenorą taisytis. Teismas pripažino vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jog G. D. nuo pat pirmos apklausos pripažino padaręs nusikalstamą veiką, tai padėjo išaiškinti šį nusikaltimą, taip pat vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Teismas taip pat nurodė, jog skiriant bausmę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikė reikšmingesne, taip pat atsižvelgė į pagrobto turto vertę, į tai, jog beveik visas pagrobtas turtas grąžintas. BK 56 str. 1d. taisyklė numato, jog asmeniui, kuriam teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka yra nepanaikintas, t.y., recidyvistui, jei jis padaro tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl laisvės atėmimo bausmė G. D. skirta pagrįstai. Pagal BK 178 str. 2d. veikos padarymo metu įstatymas numatė laisvės atėmimo bausmę iki 5 metų, todėl G. D. paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra arčiau minimalios, numatytos įstatymo. Atsižvelgus į visumą aplinkybių, apibūdinančių padarytą veiką bei nuteistojo asmenybę, švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.

Bausmės skyrimo motyvus G. M. pirmos instancijos teismas nuosprendyje išdėstė plačiai, išsamiai ir teisingai. Į skunde nurodytas aplinkybes, jog G. M. vaidmuo bendrininkų grupėje buvo antraeilis, jog apeliantas prisipažino nusikaltęs ir gailisi (atsakomybę lengvinanti aplinkybė), bei į apelianto šeiminę situaciją teismas pakankamai atsižvelgė. Be to, skirdamas bausmę minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas laikė reikšmingesne, nei atsakomybę sunkinančią. Teismas taip pat atsižvelgė ir į pagrobto turto vertę bei, kad beveik visas pagrobtas turtas buvo surastas ir grąžintas savininkui. G. M. jau yra teistas už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto neišnykus teistumui, todėl tai, kad teismas jam skyrė laisvės atėmimo bausmę, atitinka BK 56 str. 1d. nuostatas. G. M. paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima minimaliai, numatytai įstatymo, ir labiau šią bausmę švelninti nėra pagrindo.

Į nuteistojo D. S. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes – jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, jog nusikalto būdamas nepilnametis, teismas atsižvelgė pakankamai. Bausmė D. S. už padarytą nusikaltimą paskirta motyvuotai ir teisingai. Gyvenamosios vietos seniūnija D. S. charakterizuoja neigiamai. Nepilnametis D. S. jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, po to teistas už nusikaltimus nuosavybei, taikytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, anksčiau laiko buvo paleistas prieš terminą iš laisvės atėmimo vietos. Tačiau nuteistasis ir toliau nenori taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Todėl nors D. S. nepilnametis, tačiau jam pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nes akivaizdu, jog kitokios rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, be to, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. D. S. skirtos bausmės dydis yra artimesnis įstatymo numatytam šios bausmės rūšies minimumui, bausmė nėra pernelyg griežta. Kolegija pastebi, jog taikant BK 64 str. nuostatas, t.y., kai nauja nusikalstama veika padaryta neatlikus anksčiau paskirtos bausmės, pridedama visa neatlikta bausmė arba dalis neatliktosios bausmės, tačiau nenumatytas atliktos pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmės įskaitymas. Kadangi bendrinant bausmes pagal BK 64 str., D. S. skundžiamu nuosprendžiu faktiškai įskaityta didesnė dalis bausmės pagal ankstesnįjį nuosprendį, nei pridėta, o apeliacinių skundų dėl to nėra paduota, neblogindama nuteistojo padėties, kolegija nuosprendžio nekeičia.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistųjų G. D., G. M., D. S. apeliacinius skundus atmesti.