Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vindruva“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Vindruva“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) 2015 m. liepos 9 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-18434.

Pareiškėja nurodė, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2014 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktu paskaičiavo jai 273 414,91 Eur papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų. 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Panevėžio AVMI patvirtino minėtą sumą. Minėtas sprendimas, su kurio išvadomis Bendrovė kategoriškai nesutinka, dėl Bendrovės direktoriaus ligos įstatymų nustatytais terminais nebuvo apskųstas centriniam mokesčių administratoriui. Pažymėjo, kad VMI neatnaujino termino skundui paduoti ir nepriėmė Bendrovės skundo dėl Panevėžio AVMI sprendimo panaikinimo. Pareiškėja nurodė, kad VMI sprendimą dėl atsisakymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis skundas dar neišnagrinėtas, todėl, Bendrovės nuomone, nėra baigtas ir mokestinis ginčas. Bendrovės įsitikinimu, kadangi ginčas tarp Bendrovės ir VMI nėra baigtas, skundžiamas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto yra nepagrįstas ir todėl naikintinas.

Atsakovė VMI atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40–42).

Nurodė, kad skundžiamu sprendimu išieškomos mokestinės prievolės yra apskaičiuotos Panevėžio AVMI atlikto mokestinio patikrinimo metu. Panevėžio AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjai pasirašytinai įteiktas 2015 m. balandžio 22 d. Pareiškėja 2015 m. birželio 16 d. centriniam mokesčių administratoriui pateikė skundą dėl minėto Panevėžio AVMI sprendimo, kuriuo taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti, tačiau 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 69-94 terminas nebuvo atnaujintas ir Bendrovės skundas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. VMI pažymėjo, kad duomenų, jog šis sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neturi.

Paaiškino, kada pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 105 str. 1 d. 3 p. mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, kai mokesčių mokėtojas šio MAĮ 81 str. 2 ir 4 d. numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos (MAĮ 81 str. 2 d.). Kadangi Panevėžio AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo pareiškėjai įteiktas 2015 m. balandžio 22 d., mokesčių administratorius 2015 m. gegužės 13 d. įgijo teisę priverstinai išieškoti naujai apskaičiuotus ir nurodytus sumokėti mokesčius ir su jais susijusias sumas. Pažymėjo, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą (MAĮ 110 str. 1 d.). Pabrėžė, jog, nors pareiškėja teigia, kad tarp mokesčių administratoriaus ir jos vyksta mokestinis ginčas, tačiau VMI neturi jokios informacijos apie tokį mokestinį ginčą. VMI taip pat neturi duomenų, jog Bendrovė būtų apskundusi ir jos 2015 m. liepos 27 d. sprendimą. Kadangi dėl pareiškėjos mokestinių prievolių, apskaičiuotų mokestinio patikrinimo metu, mokestinis ginčas nevyksta, atsakovės nuomone, sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto buvo priimtas pagrįstai.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla dėl 2015 m. liepos 27 d. VMI sprendimo Nr. 69-94, taigi yra kilęs mokestinis ginčas.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Nurodė, kad pareiškėjo nurodoma byla nėra mokestinis ginčas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 67).

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl VMI viršininko 2015 m. liepos 9 d. sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08)-320A-18434 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Panevėžio AVMI 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (42.59) FR0682-108 patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjai apskaičiuotos papildomai mokėtinos pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių sumos, šių mokesčių delspinigiai, bei skyrė Bendrovei šių mokesčių baudas (b. l. 47–58).

2015 m. birželio 16 d. Bendrovė pateikė skundą dėl Panevėžio AVMI 2015 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. (42.59)FR0682-108, kuriuo taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą paduoti skundui dėl minėto sprendimo (b. l. 3). VMI 2015 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 69-94 pareiškėjos prašymo netenkino, neatnaujino praleisto termino ir Bendrovės skundą laikė nepaduotu bei grąžino pareiškėjai (b. l. 4–6).

VMI 2015 m. liepos 9 d. priėmė nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-18434, kuriuo nusprendė išieškoti iš Bendrovės turto Panevėžio AVMI 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (42.59) FR0682-108 patvirtintą mokestinę nepriemoką (b. l. 20–23).

Pareiškėjos nuomone, atsakovės sprendimas išieškoti iš jos turto mokestinę nepriemoką yra neteisėtas, kadangi tarp jos ir VMI vyksta mokestinis ginčas.

Teismas pažymi, kad mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą reglamentuoja MAĮ 105 str., kurio 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas šio įstatymo 81 str. 2 ir 4 d. numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pagal MAĮ 81 str. 2 d. sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytas papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumas mokesčių mokėtojas privalo sumokėti per 20 dienų nuo minėto sprendimo įteikimo jam dienos, jeigu atitinkamo mokesčio įstatymas arba šis straipsnis nenustato kito termino. Pažymėtina, kad toks terminas buvo nurodytas ir Panevėžio AVMI 2015 m. vasario 19 d. sprendime Nr. (42.59)FR0682-108.

Pagal MAĮ 105 str. 2 d. teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 d. 2 ir 3 p. nustatyto termino pabaigos.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai Panevėžio AVMI 2015 m. vasario 19 d. sprendimas buvo įteiktas 2015 m. balandžio 22 d., pareiškėja mokestinės nepriemokos nesumokėjo, taigi darytina išvada, jog VMI 2015 m. gegužės 13 d. įgijo teisę priverstinai išieškoti iš pareiškėjos Panevėžio AVMI 2015 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. (42.59)FR0682-108 patvirtintą mokestinę nepriemoką.

Teismas pažymi, kad pagal MAĮ 110 str. 1 d. kilęs mokestinis ginčas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Kaip matyti iš pacituoto teisinio reguliavimo, mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymas praktiškai yra išimtinai siejamas su mokestinio ginčo kilimu. Pagal MAĮ 2 str. 21 p. mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).

Pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2015 m. liepos 9 d. ir jokių duomenų apie kilusį mokestinį ginčą atsakovė tuo metu neturėjo. Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5083-643/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05824-2015-0) pagal Bendrovės skundą dėl VMI 2015 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 69-94 panaikinimo. Pareiškėjos skundas su minėtu reikalavimu buvo priimtas tik 2015 m. gruodžio 30 d., tačiau šis ginčas nepatenka į MAĮ 2 str. 21 p. apibrėžtą mokestinio ginčo sąvoką, nes administracinėje byloje Nr. I-5083-643/2016 bus sprendžiamas klausimas tik dėl VMI sprendimo neatnaujinti termino skundui dėl Panevėžio AVMI sprendimo paduoti teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl nepriemokos pagrįstumo. Taigi darytina išvada, kad atsakovė, egzistuojant MAĮ 105 str. 1, 2 d. sąlygoms, neturėjo pareigos stabdyti, šiuo atveju nepradėti mokestinės nepriemokos išieškojimo, kadangi nebuvo ir vis dar nėra kilęs mokestinis ginčas dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamo VMI 2015 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (23.31-08)-320A-18434, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Vindruva“ skundą atmeti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.