Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Valerijui Sevostjanovui, gynėjai advokatei Virginijai Budrevičienei, kaltinamajam J. K., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą Z. K., nukentėjusiajam M. L., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą Z. L., vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui T. C., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, besimokantis Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K., 2013 m. gegužės 10 d., apie 11.00 val., Ukmergės Šilo pagrindinėje mokykloje, adresu Miškų g. 45, Ukmergėje, pareikalavo iš nepilnamečio M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), pinigų - 1,20 litų, o pastarajam atsisakius jų duoti, toliau reikalavo jų ir sudavė nukentėjusiajam 2 kartus kumščiu į krūtinės ląstos dešinįjį kūno šoną, koja spyrė į dešinės pusės kaklo sritį, sukeldamas M. L. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 str. 2 d.

Be to, jis, 2013 m. gegužės 10 d., apie 11.10 val. Ukmergės Šilo pagrindinėje mokykloje, adresu Miškų g. 45 Ukmergėje, M. L. sudavė kumščiu 1 smūgį į veido dešinę pusę ir 2 smūgius į krūtinės ląstos dešinį šoną, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

J. K. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta šiais duomenimis:

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teisiamasis J. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. mokėsi Šilo pagrindinėje mokykloje. M. L. buvo jo klasiokas. Iki įvykio santykiai su Mantu buvo normalūs. Jis prašė, kad M. L. paskolintų jam pinigų autobuso bilietui, nes buvo pametęs pažymėjimą. Jis paprašė 1,20 Lt, o nukentėjusysis atsisakė duoti. Tada trenkė Mantui du kartus kumščiu, spyrė. Kumščiu 2 kartus trenkė į krūtinės ląstos dešinįjį kūno šoną, koja spyrė į dešinės pusės kaklo sritį. Tuo metu savęs tiesiog nevaldė. Tuo metu jam buvo 16 metų, jis dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Pripažįsta šią problemą, dažniausiai geria alų. Dėl nagrinėjamo įvykio labai gailisi, Manto atsiprašė. Nukentėjusysis atsiprašymą priėmė. Šiuo metu gyvena su tėvais, kuriems laisvalaikiu padeda prie ūkio.

Nukentėjusiuoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas M. L. paaiškino, kad jis kaltinamąjį pažįsta, buvo klasiokai. 2013 m. gegužės 10 d. J. K. pakvietė nueiti pasišnekėti. Jie kartu nuėjo į trečio aukšto laiptinę. Justas paprašė 1,20 Lt, tačiau jis (M. L.) pasakė, kad pinigų neduos. Tada Justas grasino atimti pinigus, bet jis (M. L.) pasakė, kad vis tiek neduos. Tuomet Justas trenkė jam porą kartų, spyrė į kaklą. Tuo metu kaip tik atėjo mokytoja Š. ir jį sudrausmino. Tada jie išsiskyrė. Jis (M. L.) nuėjo prie klasės ir laukė kol atrakins klasę. J. K. stovėjo ir jam aiškino, kad jis „stukačius“. J. K. laikė kumštį prie jo smakro. Jis, pastūmęs porą kartų, jam (M. L.) trenkė į šoną. Dėl to jam pradėjo trūkti oro. Papildomai nukentėjusysis paaiškino, kad Justas jo atsiprašė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta Z. L. paaiškino, kad 2013 m. gegužės 10 d., apie 11.00 val. jai paskambino sūnaus auklėtoja ir pranešė, kad jos sūnus yra sumuštas. Tai ją ją išgąsdino. Ji dar paklausė kas, buvo atsakyta, kad klasiokas. Tuo metu ji buvo Kaune, susisiekė su vyru ir paprašė, kad jis nuvažiuotų į mokyklą ir išsiaiškintų situaciją. Kai ji grįžo už pusantros ar dviejų valandų, Mantas buvo pas jos seserį. Atvykus matėsi, kad Manto skruostas raudonas, taip pat matėsi nubrozdinimas. Vaikas buvo išgąsdintas. Mantas jai pasakojo, kad iš jo reikalavo pinigų, o jis atsisakė jų duoti, todėl įvyko konfliktas, kurio pasekoje buvo panaudotas fizinis smurtas. Justas yra Manto klasiokas. Mantas tiesiog yra tylus vaikas, jis nesiskundžia. Jeigu ir būna konfliktų, jis nutyli.

Liudytoja apklausta N. Š. paaiškino, kad ji dirba mokytoja Ukmergės Šilo pagrindinėje mokykloje. Nagrinėjamo įvykio metu ji budėjo mokyklos koridoriuje. Pamatė, kad tarp M. L. ir J. K. vyksta konfliktas, todėl priėjusi prie jų, berniukus sudrausmino. Atsimena, kad Justo koja buvo Manto galvos lygyje, bet ji negali pasakyti, ar Justas įspyrė, ar neįspyrė, nes šito neatsimena.

Liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad besimokant jam Šilo pagrindinėje mokykloje, jo klasiokai buvo Justas ir Mantas. Nagrinėjamo įvykio aplinkybių jis neprisimena. Su Justu visiškai nebendraudavo. Mantas buvo jo (liudytojo) klasiokas nuo pirmos klasės. Mantas nieko nesakė, kad iš jo buvo reikalaujama pinigų. Mantas sakė, kad buvo susimušęs su Justu, bet tai buvo mokslo metų gale. Apie muštynes jis sužinojo iš socialinės darbuotojos. Apie gegužės 10 d. nieko negali pasakyti, kas ten įvyko, neprisimena.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. tvarka buvo pagarsinti liudytojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. K. paaiškino, kad apie tai, kad J. K. reikalavo iš M. L. pinigų, jis sužinojo iš kitų klasės draugų pokalbių, nes pats įvykio nematė ir negali pasakyti, kas ten vyko. Taip pat paaiškino, kad prieš gegužės mėnesį, pavasarį, bet tiksliai negali pasakyti kada, buvo matęs, kaip per pertrauką, mokyklos koridoriuje, J. K. buvo susimušęs su M. L., atsimena, kad jie buvo susistumdę, o M. L. buvo apsiverkęs, tačiau dėl ko konkrečiai jie mušėsi, jis (P. K.) nežino. Liudytojas, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, papildomai parodė, kad tokia buvo Justo ir Manto draugystė, jie kartais tarpusavyje pasipykdavo, po ko nebendraudavo. Daugiau nebuvo matęs, kad J. K. kada nors muštų M. L. (b. l. 19). Šiuos parodymus, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu P. K. patvirtino.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. K. paaiškino, kad ji paties įvykio nematė, jiems apie įvykį pranešė mokyklos socialinė darbuotoja ir prašė atvykti. Ji kartu su vyru nuvyko į mokyklą. Tuomet Justas visas aplinkybes kategoriškai neigė, sakė, kad nebenori mokytis mokykloje. Ji (Z. K.) su sutuoktiniu parašė pareiškimą, kad pasiima sūnų iš mokyklos. Justas vasarą dirbo su tėčiu, padėjo nudirbti ūkio darbus, o rugsėjo 1-ąją įstojo į Ukmergės technologijų ir verslo mokyklą. Justą labai sukrėtė jo tėvo liga. Iki žinios apie tėčio ligą Justas buvo paklusnus, jis dirbdavo namuose. Šiuo metu Justo elgesys pagerėjo, jis lanko mokyklą, padeda šeimai ūkyje, kartais pavartoja alkoholio, bet tai daugiau draugų įtaka.

Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 143/13 (14), M. L. padaryta kraujosruva smakro dešinėje. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu ir vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 23).

Iš specialisto papildomos išvados Nr. G 251/13 (14) matyti, kad M. L. kakle ir krūtinės ląstos dešiniame šone objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota. Nustatyta kraujosruva smakro dešinėje, sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 26-27).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad J. K. padarė BK 181 str. 2 d. ir 140 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, veikos kvalifikuotos teisingai.

Pagal BK 181 str. 2 d. atsako tas, prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą. Turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 str., svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nukentėjusysis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turtą yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

Byloje nustatyta, kad J. K. pareikalavo iš nepilnamečio M. L. pinigų - 1,20 litų, o pastarajam atsisakius juos duoti, toliau reikalavo jų ir sudavė nukentėjusiajam 2 kartus kumščiu į krūtinės ląstos dešinįjį šoną, koja spyrė į dešinės pusės kaklo sritį, sukeldamas M. L. fizinį skausmą, taigi J. K. prievartaudamas turtą iš M. L. panaudojo prieš jį fizinį smurtą.

Šios aplinkybės nustatytos ne tik iš kaltinamojo parodymų, bet ir iš kitų J. K. kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių įrodymų: nukentėjusiojo M. L. parodymų, kad J. K. paprašius paskolinti pinigų, M. L. atsisakė tai padaryti, po ko, J. K. reikalavo jam duoti prašomus pinigus, nurodydamas, kad kitaip juos iš nukentėjusiojo atims, M. L. ir tada atsisakius duoti reikalaujamus pinigus, J. K. trenkė kumščiu du kartus į dešinįjį šoną ir spyrė į kaklą; Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Ukmergės poskyrio specialisto išvados, kuria nustatyta, kad M. L. padaryta kraujosruva smakro dešinėje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu; liudytojos N. Š. parodymų, kad budėdama mokyklos koridoriuje ji pamatė, kad tarp M. L. ir J. K. vyksta konfliktas; kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų duomenų, kurie objektyviai leido nustatyti, jog J. K. iš nukentėjusiojo reikalavo pinigų, panaudodamas nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą. J. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 str. 2 d.

Byloje taip pat nustatyta, kad J. K. praėjus neilgam laikotarpiui po pirmojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo reikalaujant iš jo pinigų, dar kartą, t. y. vėliau, jau 11.10 val. sudavė M. L. kumščiu 1 smūgį į veido dešinę pusę ir 2 smūgius į krūtinės ląstos dešinį šoną, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Šias aplinkybes teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiek pats nukentėjusysis M. L., tiek kaltinamasis J. K.. Jeigu pirmu atveju fizinio smurto panaudojimas buvo turto prievartavimo kvalifikuojantis požymis (BK 181 str. 2 d. ), jis buvo naudojamas kaip nukentėjusiojo įbauginimo forma, tai antru atveju turto prievartavimas jau buvo nutrauktas, fizinis smurtas čia buvo panaudotas kaip kerštas nukentėjusiajam už reikalavimo nevykdymą, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. J. K. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., taip pat visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, kaltinamojo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Skiriant kaltinamajam J. K. bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis J. K. ankščiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 37-38), nusikaltimų padarymo metu mokėsi Ukmergės Šilo pagrindinėje mokykloje, kur buvo charakterizuojamas neigiamai (b. l. 62), šiuo metu mokosi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, charakterizuojamas teigiamai, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 44-45), nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis (16 m.).

J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), be to, J. K. atsiprašė nukentėjusiojo M. L..

Teismas taip pat atsižvelgdamas į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, vadovaujantis BK 80 str. nuostatomis, pažymi, kad nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra: užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šio asmens amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės taikymą ir didinti auklėjimo pobūdžio priemonių taikymą, padėti jiems pakeisti savo elgesį, derinant nubaudimą su atsakomybės ugdymu, sulaikyti juos nuo naujų nusikaltimų darymo.

Kaip numatyta BK 91 str. 3 d., terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Šioje byloje nepilnametis kaltininkas padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių - nesunkus nusikaltimas, kita - sunkus. Taigi skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgus į nustatytą lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos dydį teismas nustato mažesnį nei vidurkis ir labiau artimą bausmės minimumui numatytam sankcijoje. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus proporcinga ir pakankama, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo bei proporcingumo principus. Bausmės bendrintinos BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis J. K. teisiamas pirmą kartą, yra moksleivis, jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis iki nusikaltimo padarymo, ar po jo būtų padaręs kitus teisės pažeidimus, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Iš pateiktos Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos 2013 m. gruodžio 10 d. J. K. charakteristikos matyti, kad pastaruoju metu jo elgesys, pamokų lankomumas pastebimai pagerėjo, mokomųjų praktikų metu jis demonstruoja labai gerus darbinius įgūdžius, užklasinėje veikloje J. K. nedalyvauja, nes jie vyksta po pietų, tėvai nuolatos domisi sūnaus lankomumu bei pažangumu. Iš pateiktų teismui dokumentų taip pat matyti, kad šeima, kurioje gyvena J. K. seniūnijoje charakterizuojama kaip darbšti, tvarkinga, turintį ūkį. Abu kaltininko J. K. tėvai turi neįgalumą. Vasarą sūnus J. K. padeda tėvams ūkio darbuose.

Teismas, atsižvelgęs į visas anksčiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 92 str. 2 d., 82 str. 1 d. 3 p. ir 5 p., J. K. skirtinos auklėjimo poveikio priemonės – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai bei elgesio apribojimas, įpareigojant J. K. dalyvauti valstybinėse, nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose rengiamose socialinio ugdymo reabilitacijos priemonėse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str.,

nusprendė:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. ir paskirti jam vienerius metus laisvės atėmimo.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir paskirti jam tris mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant J. K. BK 82 str. 1 d. 3 p. ir 5 p. numatytas auklėjimo poveikio priemones: nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus - įpareigojant J. K. nemokamai atidirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos arba rūpybos ar kitose valstybinėse, nevalstybinėse įstaigose, organizacijose; bei elgesio apribojimą dvylikos mėnesių terminui, įpareigojant J. K. tęsti mokslą bei dalyvauti valstybinėse, nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti J. K. paskirtas kardomąsias priemones – registraciją policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, jas panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.