- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- A-662-14-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00584-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Pareiškėjas
- G. V. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
G. V. M. patikslintu skundu (b. l. 36-39) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Komisariatas) priimti iš jo dokumentus pasui gauti ir išduoti Lietuvos Respublikos pasą. Nurodė Paso įstatymo 2 straipsnį, pažymėjo, kad Komisariatas atsisakymą priimti dokumentus pasui išduoti grindė ne Paso įstatymu, o vidaus reikalų ministro 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 1V-473 II skirsnio 8.2.3 papunkčiu, numatančiu, jog vietoj Lietuvos Respublikos piliečio paso išduodama asmens tapatybės kortelė. Pabrėžė, kad jis prašė išduoti ne Lietuvos Respublikos piliečio pasą, o Lietuvos Respublikos pasą, kurio paskirtis skiriasi nuo pirmesniojo. Nurodė, jog Paso įstatymas nenumato, kad vietoj prašomo Lietuvos Respublikos paso būtų prievarta išduodama asmens tapatybės kortelė arba pasas išduodamas tik tiems asmenims, kurie sumoka 80 Lt ir už jiems nereikalingą kortelę. Pažymėjo, jog 2008 m. liepos 15 d. Paso įstatymo Nr. X-1706 redakcija nenumatė, kad vietoje Lietuvos Respublikos piliečio paso išduodama asmens tapatybės kortelė, taip pat ši įstatymo redakcija nenumatė prievolės vadovautis buvusio vidaus reikalų ministro 2002 m. priimto įsakymo nuostatomis. Pareiškėjo manymu, Komisariato Migracijos valdyba, nepagrįstai konstatavo, kad jis kartu su 1999-2009 metais turėtu pasu 2003 metais privalėjo įsigyti dar ir asmens tapatybės kortelę. G. V. M. nuomone, asmens tapatybės korteles gaminanti privati įmonė yra suinteresuota gauti kuo didesnį pelną, ji šių kortelių kainą padidino aštuonis kartus. Paaiškino, kad išvyksta gyventi į kitą šalį, kurioje jam būtina turėti tik pasą, o ne asmens tapatybės kortelę, tačiau pareigūnai jau du mėnesius trukdo jam išvykti, pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 42-44) prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad atsisakymas išduoti pareiškėjui tik Lietuvos Respublikos pasą grindžiamas Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalimi. Nurodė šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, įsigaliojusią nuo 2008 m. lapkričio l d., kuri numato, kad pasas gali būti naudojamas ir Lietuvos Respublikoje, turėti pasą nėra privaloma, jis išduodamas piliečio pageidavimu. Priėjo prie išvados, kad paso, kaip asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, turėjimas nėra privalomas. Atkreipė dėmesį, kad teisinis reguliavimas nuo 2003 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Asmens tapatybės kortelės įstatymas, yra pasikeitęs. Atsakovo manymu, Komisariato Migracijos valdyba, atsisakydama priimti pareiškėjo dokumentus pasui gauti bei išduoti jam Lietuvos Respublikos pasą, nepažeidė Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalies.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepimu į skundą (b. l. 47-50) prašė skundą atmesti. Vadovavosi argumentais, kurie yra analogiški atsakovo atsiliepime į skundą nurodytiems argumentams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą priimti iš pareiškėjo dokumentus Lietuvos Respublikos pasui gauti.
Teismas nurodė Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnio 1, 4 dalis, Paso įstatymo, įsigaliojusio nuo 2003 m. sausio 1 d., 2 straipsnio l dalį bei šio straipsnio 2 dalį, įsigaliojusią nuo 2008 m. lapkričio l d., Paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalį bei šio straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2008 m. lapkričio 1 d., Administracinių teisės pažeidimų kodekso 200 straipsnio 1 dalį, Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio 5, 6 punktus, vidaus reikalų ministro 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. IV-473 patvirtinto Asmens tapatybės kortelės išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančia ir naikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Kortelės aprašas) 2, 8.1, 8.2.1, 8.2.2, 8.2.3 punktus, vidaus reikalų ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. IV-402 ir priėjo prie išvados, kad Asmens tapatybės kortelės įstatymas bei Paso įstatymas yra atskiri savarankiški teisės aktai, juose nėra jokių sąlygų, kurios saistytų vieno dokumento išdavimą su kito dokumento išdavimu. Pažymėjo, kad nei viename iš šių įstatymų nėra nurodymų vidaus reikalų ministrui nustatyti kitokią asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo tvarką nei nurodyta šiuose įstatymuose. Nurodė, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo neteisingai aiškina Kortelės aprašo 8.2.3 punktą, nes šis punktas reiškia, jog, jei asmuo, siekiantis gauti asmens tapatybės kortelę, tokios anksčiau neturėjo, jis pateikia piliečio pasą. Priėjo išvadą, kad šis punktas nereiškia, jog pilietis, turintis Lietuvos Respublikos pasą, pasibaigus jo galiojimo laikui, negali gauti naujo paso (Paso įstatymo 5 str. 5 d. 4 p.). Pažymėjo, kad pareiškėjui gali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 200 straipsnio 1 dalį.
III.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 69-73) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas ir Lietuvos Respublikos pasas nėra tapatūs dokumentai. Nurodo Asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad nuo asmens tapatybės kortelės įstatymo įsigaliojimo dienos piliečio pasas neišduodamas. Pažymi, kad teismas nenurodė, kuriuo teisės aktu reikia vadovautis, keičiant piliečio pasą. Atsakovo manymu, Paso įstatymo nuostatų įgyvendinimas neatsiejamas nuo vidaus reikalų ministro 2008 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1V-402 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Paso aprašas), kurio atitinkamos blanketinės normos nukreipia į asmens tapatybės kortelės išdavimą reglamentuojančius teisės aktus. Daro išvadą, kad teismas nepagrįstai taikė tik Paso įstatymą, kadangi santykiams keičiant piliečio pasą taip pat turi būti taikomas ir Paso aprašas, Asmens tapatybės įstatymo įgyvendinimo įstatymas, Kortelės aprašas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi dėl piliečio paso pakeitimo pasibaigus paso galiojimo laikui, todėl turi būti taikomas ir Paso aprašas. Mano, kad Kortelės aprašo 8.2.2 punktas taikomas asmenims, kuriems pasas išduodamas, kai nustatytų asmenų kategorijai netaikomas reikalavimas turėti asmens tapatybės kortelę. Pabrėžia, kad pareiškėjas nepatenka į šių asmenų ratą, todėl jam turi būti taikomas Paso aprašo 10 punktas, numatantis, kad jeigu dėl paso gavimo ar pakeitimo kreipiasi pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuris privalo turėti, tačiau neturi asmens tapatybės kortelės, tai jis kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti privalo pateikti dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės kortelės išdavimą ir keitimą, nustatyta tvarka. Nurodo Paso aprašo 9 punktą ir prieina išvadą, kad pilietis, norėdamas gauti ar pasikeisti pasą, visada turi turėti asmens tapatybės kortelę, nebent kreipiasi asmuo, kuriam neprivaloma turėti asmens tapatybės kortelės. Mano, kad pilietis, kuris privalo turėti asmens tapatybės kortelę, nevykdo prievolės teikti dokumentus asmens tapatybės kortelės gavimui, todėl neįgyja teisės gauti paso (iš neteisės neatsiranda teisė). Atkreipia dėmesį, kad Seimui yra pateikti svarstyti Asmens tapatybės kortelės įstatymo bei Paso įstatymo pakeitimo projektai, kuriuose numatoma teisė piliečiui rinktis, kokio asmens dokumento jis pageidauja – asmens tapatybės kortelės ar paso. Apelianto nuomone, šiuo metu teisinis reglamentavimas yra toks, kad keisdamas Lietuvos Respublikos piliečio pasą, Lietuvos Respublikos pilietis, kurio gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje, bei vyresnis nei 16 metų, privalo gauti asmens tapatybės kortelę. Pabrėžia, kad dokumentų tik pasui gauti priėmimas iš pareiškėjo reikštų paso išdavimo proceso pradžią, o tai pažeistų teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių nuostatų reikalavimus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 78-82) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir atsakovas apeliaciniame skunde.
Pareiškėjas G. V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 84-88) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atkreipia dėmesį, kad privati įmonė aštuonis kartus pabrangino kortelės kainą. Nurodo Paso įstatymo 2, 5 straipsnius ir pažymi, kad Komisariato Migracijos valdyba 2009 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 10-27-4100 atsisakė iš jo priimti dokumentus išduoti pasą vietoj nebegaliojančio dėl jo galiojimo laiko pasibaigimo Lietuvos Respublikoje Paso įstatyme nenumatytu pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad prašė išduoti ne Lietuvos Respublikos piliečio pasą, o Lietuvos Respublikos pasą. Paaiškina, kad išvyksta gyventi į kitą šalį, kurioje jam būtina turėti pasą, o ne asmens tapatybės kortelę. Mano, kad pareigūnai, atsisakydami priimti dokumentus pasui gauti ir išduoti Lietuvos Respublikos pasą, pažeidžia jo teises, garantuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. priimti dokumentus Lietuvos Respublikos pasui gauti ir išduoti Lietuvos Respublikos pasą. Ginčo esmė – ar Lietuvos Respublikos pilietis gali gauti ar pakeisti Lietuvos Respublikos pasą, neturėdamas asmens tapatybės kortelės.
Teisėjų kolegijai kilus abejonių dėl šiuos bylos aspektus reguliuojančio teisinio reglamentavimo, 2010 m. liepos 9 d. nutartimi buvo pradėtas tyrimas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo (galiojusio iki 2010 m. kovo 21 d.) 10 punkto bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. bendru įsakymu Nr. 1V-144/V-32 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo (įsigaliojusio nuo 2010 m. kovo 21 d.) 18 punkto atitikties Lietuvos Respublikos paso įstatymo nuostatoms ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti privalo pateikti dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio 6 d. sprendime konstatavo, kad ginčijamo Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punkte, buvo numatyta, jog jeigu dėl paso gavimo ar pakeitimo kreipiasi pilietis, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, kuris privalo turėti, tačiau neturi asmens tapatybės kortelės, yra ją praradęs arba turi keisti (pasikeitus vardui, pavardei, asmens tapatybės kortelei tapus netinkama naudoti ir pan.), tai jis kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti privalo pateikti dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės kortelės išdavimą ar keitimą nustatyta tvarka. Pirmiausia išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog jau iš šios nuostatos formuluotės matyti, jog pareiga su dokumentais pasui gauti ar pakeisti pateikti ir dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ir pakeisti yra nustatyta asmenims, kurie privalo turėti asmens tapatybės kortelę, tačiau jos neturi, yra ją praradę arba turi keisti. Taigi akivaizdu, jog jau pati nuostatos formuluotė suponuoja išvadą, kad joje yra įtvirtinta įstatyme (t. y. Asmens tapatybės kortelės įstatyme) Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems sukako 16 metų, nustatytos pareigos turėti asmens tapatybės kortelę įgyvendinimą detalizuojanti norma, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas poįstatyminiame akte nustatė naują, iš įstatymo nekylančią pareigą asmenims. Kaip nurodo pareiškėjas, pareiga pateikti dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės gavimo ar pakeitimo, juolab kaip sąlyga pasui gauti ar keisti, Paso įstatyme nėra tiesiogiai nustatyta. Tačiau pažymėtina, jog tiek Asmens tapatybės kortelės įstatymas, tiek ir Paso įstatymas vertintini kaip glaudžiai susiję, kadangi abu skirti reguliuoti teisinius santykius, susijusius su asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų paskirtimi, išdavimu, keitimu, naudojimu ir pan., o vidaus reikalų ministrui buvo pavesti ne tik įgaliojimai detalizuoti paso, bet ir asmens tapatybės kortelės išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarką (Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d.). Todėl atsižvelgiant į tai bei konstatavus, jog ginčijama Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta pareiga kyla iš Asmens tapatybės kortelės įstatyme įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems sukako 16 metų, turėti asmens tapatybės kortelę, nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo pažeistas teisės aktų hierarchijos principas. Taigi ginčijamame poįstatyminiame teisės akte nebuvo įtvirtinta nuostata, konkuruojanti su įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu, ir tokiu būdu atsakovas neviršijo savo kompetencijos.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 597 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiu ir naikinimo tvarkos aprašo 10 punktas ir vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2010 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1V-144/V-32 patvirtinto Paso išdavimo, keitimo, dokumentų dėl paso išdavimo ir keitimo pateikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms užsienio valstybėse, šių dokumentų perdavimo įgaliotai institucijai ir paso įteikimo piliečiui, paso išsiuntimo paštu ar kitu saugiu būdu ir informavimo apie paso gavimą, paso paskelbimo negaliojančiu, negaliojančio paso perdavimo įgaliotai institucijai ir sunaikinimo tvarkos aprašo 18 punktas neprieštaravo Paso įstatymui (2009 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. XI-470 redakcija).
Taigi anksčiau minėtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas – kartu su dokumentais pasui gauti ar pakeisti privalo pateikti dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti – neprieštarauja Lietuvos Respublikos paso įstatymui. Tai reiškia, jog pagal tuo metu (dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos pasui gauti) nustatytą teisinį reguliavimą, atsakovas teisėtai ir pagrįstai reikalavo su dokumentais Lietuvos Respublikos pasui gauti ar pakeisti pateikti ir dokumentus asmens tapatybės kortelei gauti ar pakeisti. Be to, anksčiau minėtoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, jog iki Asmens tapatybės kortelės įstatymo ir Paso įstatymo įsigaliojimo 2003 m. sausio 1 d. išduodamą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kaip pagrindinį asmens pilietybę bei tapatybę patvirtinantį dokumentą (pažymėtina, jog 2001 m. lapkričio 6 d. priimto Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) nustatė, kad nuo Asmens tapatybės kortelės įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos piliečio pasas neišduodamas, o iki Asmens tapatybės kortelės įstatymo įsigaliojimo dienos išduoti Lietuvos Respublikos piliečio pasai galioja iki juose nurodytos galiojimo datos), turėjo keisti būtent asmens tapatybės kortelė.
Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. spalio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą bei Lietuvos Respublikos paso įstatymo 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriais nuostata, jog asmens tapatybės kortelė – pagrindinis asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantis dokumentas, buvo pakeista, ir asmenims nuo 16 metų nustatyta pareiga turėti asmens tapatybės kortelę, jeigu jis neturi galiojančio Lietuvos Respublikos išduoto paso arba Lietuvos Respublikos piliečio paso (ar nėra pateikęs dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo).
Kita vertus, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. spalio 12 d. priimtam Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 2, 5, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (nuo 2011 m. sausio 1 d.), G. V. M. išreiškė valią įsigyti asmens tapatybės kortelę, kuri jam buvo išduota 2011 m. sausio 28 d. Vadinasi, ginčo byloje nebėra.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo G. V. M. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.