- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-510-638/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09663-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“
- Atsakovas
- L. C.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja D. L. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ ieškinį atsakovui L. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „L. B.“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. C. (toliau – atsakovas) 2 184,98 Eur negrąžintą kreditą, 327,02 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokestį, 55,20 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB „G. F.“ (toliau – pradinis kreditorius), ir atsakovas 2022 m. birželio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 900104130820001 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 2 300,00 Eur vartojimo kreditas bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (sandorio sudarymo mokestis, draudimo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo (pelno) palūkanos (metinė palūkanų norma: 0,00 proc.). Tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „L. B.“ 2020 m. lapkričio 25 d. buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03 (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalies bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstą įspėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei sutarties 9.6. punktu, 2023 m. kovo 7 d. su atsakovu sudaryta sutartis vienašališkai buvo nutraukta.
3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. I. P. instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 2 184,98 Eur negrąžintą kreditą, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 184,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 255,33 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.
5. Teismas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus, galinčius pagrįsti, kad išduodama vartojimo kreditą atsakovui ieškovė įvykdė savo pareigas skolinti atsakingai. Ieškovė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kad tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, nepateikė. Ieškovė neįvykdė savo pareigos įrodymais pagrįsti, kad ji, suteikdama atsakovui vartojimo kreditą, įvykdė įstatyme nustatytą atsakingo skolinimo pareigą, tai yra tinkamai įvertino atsakovo kreditingumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, ieškinio reikalavimai dėl 327,02 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio, 55,20 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio priteisimo yra atmetami.
I. A. skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą už akių ir perduoti nagrinėti civilinę bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti ieškovei 22 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.
7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas pasiūlė, bet neįpareigojo ieškovės pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, galinčius pagrįsti jos reikalavimus. Atitinkamai, akivaizdu, jog teismas laikėsi pozicijos, kad pats teismas nevertino informacijos apie kreditingumo vertinimo atlikimą kaip reikšmingo bei trukdančio priimti objektyvų sprendimą byloje. Aplinkybę, jog teismas nevertino tokios informacijos nebuvimą kaip reikšmingos, patvirtina teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kuria ieškovei buvo pasiūlyta pateikti informaciją, tačiau įpareigojimo nustatyta nebuvo.
4.2. Ieškovei įstatymo nustatyta kreditingumo vertinimo pareiga yra imperatyvi, prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Atitinkamai, teismui kilus abejonių dėl ieškovės atlikto kreditingumo vertinimo, privalėjo būti nustatytas ne siūlymas pateikti trūkstamą informaciją, o terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškinio priėmimo ((duomenys neskelbtini) straipsnis) ir teismo vaidmens įrodinėjimo procese ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
11. Byloje nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) 2023 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 2184,98 Eur negrąžinto kredito; 327,02 Eur sandorio sudarymo ir draudimo mokesčio; 55,20 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 58,00 Eur žyminio mokesčio. Teismas 2023 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutartį, kurioje pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Šiuo atveju teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog suteikiant vartojimo kreditą tinkamai buvo įvertintas atsakovo kreditingumas ir pasiūlė ieškovei iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pabaigos pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kaip buvo vykdomi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6 dalies reikalavimai patikrinti kredito gavėjo mokumą.
12. Apeliantė jokių papildomų įrodymų neteikė, todėl 2023 m. gruodžio 4 d. pačios ieškovės prašymu buvo priimtas sprendimas už akių dėl atsakovo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies - priteista tik suteikta paskola ir 5 proc. metinės procesinės palūkanos pritaikius Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta pasekmes, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą.
13. Apeliantė savo skunde nurodo, kad teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi jai pateiktas pasiūlymas pateikti įrodymus buvo netinkamas, reikėjo ne siūlyti, o įpareigoti. Kodėl pasiūlymas apeliantei atrodo neprivalomas, o įpareigojimas jau būtų privalomas, apeliantė nepaaiškina. Kolegija pažymi, kad apeliantė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko - advokato, preziumuotina, turinčio teksto suvokimo įgūdžių, žinančio įstatymus, kuris turėjo gebėti suprasti teismo nutartyje išdėstytus pasiūlymus ir jų nevykdymo pasekmes. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymus pateikia šalys, o jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus, ką teismas ir padarė. Pastebėtina, kad civilinis procesas iš esmės grindžiamas rungtyniškumo ir dispozityvumo principais ( CPK 12,13 straipsniai), tai reiškia, kad šalis pati sprendžia, kokiais įrodymais jai remtis, kokią medžiagą teikti, kaip vesti procesą, teismas šios rūšies bylose nėra aktyvus ir neturi pareigos veikti kaip šalies advokatas.
14. Apeliantė nurodo, kad esą pats teismas, priimdamas ieškinį, nevertino informacijos apie kreditingumo vertinimo atlikimą kaip reikšmingos bei trukdančios priimti objektyvų sprendimą byloje. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nelogiškas. Teismas ir neturi pareigos vertinti kredito gavėjo mokumą, spręsdamas konkretų ieškinį, tokia pareiga yra nustatyta kredito davėjui, o teismas tik patikrina, ar kredito gavėjo mokumas buvo vertinamas anksčiau, prieš suteikiant kreditą. Aplinkybė, kad įvertinus pateiktus įrodymus, buvo priimtas sprendimas tenkinti dalį reikalavimo, nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neobjektyvus. Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, kas atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio ir 286 straipsnio reikalavimus. Teismas nurodė, kokiais teismų praktikos precedentais remiasi, kuriuose analogiškos situacijos buvo išspręstos taip, kaip ir šiuo atveju.
15. Apeliantės skunde dėstomi samprotavimai, kad esą teismas turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o tų trūkumų nepašalinus turėjo atsisakyti priimti ieškinį, yra ir nesuprantami, ir prieštaraujantys vienas kitam. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškinys buvo pakankamai aiškus, išdėstytos aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, išdėstytas ieškinio reikalavimas (priteisti sumas), todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė ieškinį. Apeliantė nenurodo, kokius ieškinio trūkumus, kurie trukdė priimti ieškinį, jai reikėjo nustatyti, kita vertus, jeigu ji mano, kad atsakovo mokumo neįvertinimas buvo trūkumas, tai pati ieškovė galėjo tą trūkumą taisyti, kaip teismas ir buvo pasiūlęs.
16. Galiausiai pažymėtina, kad apeliantė net ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad kredito gavėjo mokumas vis dėlto buvo tikrinamas prieš suteikiant jam kreditą.
17. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito suteikimą, priteisimą (Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 6, 7 dalys), laikėsi teismų praktikos, tinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatančias ieškinio priėmimą, įrodinėjimo pareigos paskirstymą ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 179 straipsnis), todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.