Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone atstovei Aistei Ulickienei, atsakovei K. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje ieškinį atsakovei K. S. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nuolatinės vaiko globos nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, trečiasis asmuo Vilijampolės socialinės globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad M. S. nustatytas sunkus neįgalumas, jis gyvena pas laikiną globėją – Vilijampolės socialinės globos namuose. K. S. šeima nuo 2017 m. sausio 5 d. įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. K. S. ieškovui jau žinoma nuo 2009 m. – kai Kauno medicinos universiteto klinikų Neonatologijos klinkuos raštu dėl K. S. pranešta apie neišnešiotą naujagimį su sveikatos problemomis, prašyta įvertinti, ar šeima pajėgi rūpintis naujagimiu. K. S. teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Pagrindinės problemos kilo dėl M. S. netinkamo ugdymo, vaiko poreikių nepatenkinimo, nes moteriai nustatyta trečia neįgalumo grupė, ji serga epilepsija, viena rūpintis vaiku nesugebėjo, girtavo. Socialinių darbuotojų pagalba atsakovei nebuvo veiksminga. K. S. dėl socialinių įgūdžių stokos nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku. K. S. diagnozuota demencija, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, nepatikslinta epilepsija. Ji bausta administracine tvarka dėl motinos valdžios nepanaudojimo vaiko interesams. M. S. nustatytas sunkus neįgalumas, specialusis neterminuotas nuolatinės slaugos poreikis, kurį šiuo metu užtikrina laikinasis globėjas – Vilijampolės socialinės globos namai. Nuo 2017 m. kovo 15 d. M. S. nustatyta laikinoji globa, jo globėju paskiriant Jonavos rajono vaikų globos namus, 2017 m. liepos 5 d. vaiko laikinasis globėjas pakeistas, juo paskiriant R. J., vėliau vaikas perkeltas į Bukonių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę, R. J. atsisakius globoti M. S.. 2017 m. lapkričio 14 d. vaiko globėju paskirti Vilijampolės socialinės globos namai. K. S. gyvena iš neįgalumo pašalpos. Ji dėl savo sveikatos problemų nėra pajėgi pati savarankiškai tinkamai rūpintis neįgaliu vaiku, spręsti kylančias problemas. Ji atsisako specialistų pagalbos, nevykdo jų rekomendacijų, retai aplanko vaiką. Todėl reikalinga vaiką atskirti nuo motinos, nustatyti jam nuolatinę globą, globėju skirti Valstybės biudžetinę įstaigą Vilijampolės globos namus, kurie pagal licenciją gali vykdyti globą vaikams su negalia. Skyrius neturi duomenų apie M. S. nekilnojamąjį turtą. Kitų piliečių, juridinių asmenų, norinčių globoti M. S., nėra ( b.l. 2-6).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė patenkinti, paaiškino, kad kitų asmenų, norinčių globoti neįgalų M. S., nėra.

Trečiasis asmuo Vilijampolės socialinės globos namai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam tinkamai pranešta. Byla ieškovo atstovės ir atsakovės sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui ( CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini)., motina yra K. S., tėvas gimimo liudijime neįrašytas ( b.l. 26). Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, kai ji serga ir negali vaiku tinkamai pasirūpinti. 2009 m. gegužės 12 d. Kauno Medicinos Universiteto Klinikų Neonatologijos klinikos raštu prašoma patikrinti K. S. gyvenamąją aplinką, įvertinti, ar šeimoje bus asmenų, kurie jai padės auginti M. S. ( b.l. 35) M. S. nustatyta sunki negalia – (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. gegužės 7 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ( b.l.14, 23-25). Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 13B-27 K. S. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ( b.l. 31). 2017 m. kovo 15 d. M. S. paimtas iš motinos K. S. dėl jos girtavimo, nesirūpinimo vaiku ir laikinai apgyvendintas Jonavos rajono vaikų globos namuose ( b.l. 20,29-30). 2017 m. kovo 15 d. Jonavos rajono savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr.13B-532, M. S. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskiriant Jonavos rajono vaikų globos namus ( b.l. 19). 2017 m. liepos 5 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13B-1305 M. S. laikinąja globėja paskirta R. J. ( b.l. 36). 2017 m. lapkričio 14d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.13B-2069 M. S. laikinuoju globėju paskirti Vilijampolės socialinės globos namai ( b.l. 11). K. S. 2015 m. kovo 16 d. nutarta teikti socialines paslaugas – socialinio pedagogo konsultacijas vaiko ugdymo klausimais ( b.l. 33-34). Socialinis darbas su K. S. apsunkintas, ji nevykdo specialistų rekomendacijų, atsisako specialistų pagalbos, neturi socialinių įgūdžių prižiūrėti neįgalų vaiką, stebimas jos girtavimas ( b.l. 5,6,21-22,29-30). K. S. nustatyta demencija, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, nepatikslinta epilepsija, jai nustatyta trečia neįgalumo grupė ( b.l.7,27). K. S. bausta administracine tvarka už motinos valdžios panaudojimą priešingai mažamečio sūnaus M. S. atžvilgiu( b.l. 8-10). K. S. pajamos – šalpos neįgalumo pensija ir našlaičių pensija ( b.l. 12). Byloje nustatyta, kad K. S. pati augino vaiką iki 7 metų, todėl manoma, kad ji iš dalies juo rūpinosi.

K. S., būdama neįgali, nevairuoja automobilio ir jo neturi. Vaiko lankymas dažniau nei 1 kartą per mėnesį jai sunkiai įmanomas dėl atsakovės gyvenimo Jonavos rajone, vaiko gyvenimo Kaune, susisiekimas autobusais probleminis. Teismo posėdyje atsakovės sesuo teigia, kad K. S. nuvežanti kiekvieną mėnesį pas sūnų, tik dėl kelio remonto jos nuo liepos mėnesio pas Mantą nebuvo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma tada, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pavyzdžiui, jie piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines medžiagas, yra nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi jas vykdyti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės gali būti tokios, dėl kurių jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pavyzdžiui, sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalint išlaikyti vaiko materialiai, išvykus į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Byloje nustatyta, kad atsakovė K. S. serga psichine liga, jos būklė nestabili, ji neįgali, nedarbinga. K. S. teikiamos ilgalaikės socialinės globos paslaugos. Ji gyvena kartu su savo tėvais ir seserimi. Su vaiko tėvu ji nebendrauja.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą jog šiuo metu atsakovė K. S. dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl psichinės ligos, neturi galimybės prižiūrėti neįgalų vaiką, ugdyti jį ir juo rūpintis.

Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti atsakovės nepilnametį vaiką M. S. nuo motinos. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Dėl materialinio išlaikymo priteisimo.

Vaiką atskyrus nuo motinos, atsakovei pareigos vaiko atžvilgiu išlieka.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės K. S. vaikui materialinį išlaikymą po 90 Eur, mokamą kas mėnesinėmis įmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vaiko globėjo ( rūpintojo) ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis; tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, kreditorinius įsipareigojimus.

Atsakovė K. S. nedirba, neregistruota užimtumo tarnyboje ( b.l. 17), neįgali, gauna neįgalumo pensiją, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ( b.l. 49-50 ). Daugiau išlaikytinių K. S. neturi. Atsakovė turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsakovų vaikas sveikas, specialūs poreikiai nenustatyti.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė K. S. nedarbinga, neįgali, gauna 99 Eur šalpos neįgalumo pensiją ir 130,46 Eur našlaičių pensiją, darytina išvada, kad objektyviai teikti 90 Eur dydžio išlaikymą vaikui ji neturi galimybės.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant nepilnamečio vaiko, kuris kitais metais pradės lankyti mokyklą, interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju yra pagrindas iš atsakovės K. S. priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 50 Eur ( indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki vaiko pilnametystės.

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo (rūpintojo) bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovo duomenimis, daugiau asmenų, norinčių globoti M. S., nėra. Laikinosios globos vietoje – Vilijampolės socialinės globos namuose šiuo metu gyvena M. S.. Vilijampolės socialinės globos namai yra valstybės biudžetinė įstaiga, kuri pagal veiklos sritį gali globoti neįgalius vaikus ( b.l. 15-16, 18). Mažamečiui vaikui, jį atskyrus nuo motinos, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra iki 14 metų amžiaus, nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 straipsnis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas), nuolatiniu M. S. nuolatiniu globėju paskiriant Valstybės biudžetinę įstaigą Vilijampolės socialinės globos namus, nustatant šiuose namuose M. S. globos ir gyvenamąją vietą (CK 3.265 straipsnio 3 punktas).

Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad vaikai turi turto, tačiau įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant mažamečio vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo ateityje, M. S. turto administratorium, taip pat priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju skirtinas vaiko globėjas – Vilijampolės socialinės globos namai, kuriam pavedama vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams.

Globėjui ir turto administratoriui išaiškintina, kad jis privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globotinio turtą, o globėjas, būdamas mažamečio vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (LR CK 3.276 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas ( CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, žyminis mokestis turėtų būti priteistas iš atsakovės K. S. (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis). Už reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, mokėtinas 100,00 Eur žyminis mokestis ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovės priteistinas 18,00 Eur ( 50x12x0,03) ( CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). K. S. nesikreipė dėl nemokamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavimo šioje byloje, nors jai 2019 m. rugpjūčio 23 d. teismo nutartimi buvo pasiūlyta ( b.l.40) ir šią nutartį ji gavo ( b.l. 44). Atleisti ją nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo teismo posėdyje K. S. neprašė. Pažymėtina, kad atsakovei gavus nemokamą teisinę pagalbą šioje byloje, valstybė advokatui turėtų sumokėti atlyginimą už teisinės pagalbos suteikimą. Tai sudarytų byloje papildomų išlaidų, kurios iš šalių nebūtų priteistos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovės K. S. sveikatos būklę, turtinę padėtį, į tai, kad jos procesinis elgesys šioje byloje buvo tinkamas, jos kaltės dėl šio ieškinio pareiškimo nėra, iš K. S. valstybei 118 Eur bylinėjimosi išlaidų, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų šioje byloje nepriteisia ( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 5 dalis, 7 dalis, 376 straipsnio 4 dalis ).

Teismo sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, materialinio išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263-270, 402, 406, 407, 504 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. S., gim. (duomenys neskelbtini), mokant po 50,00 (penkiasdešimt) eurų, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją), kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki sūnaus pilnametystės.

Nustatyti M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jo nuolatiniu globėju skiriant Vilijampolės socialinės globos namus, įstaigos kodas 290797850, buveinės vieta Apuolės g. 44, Kaune.

Nustatyti M. S., gim. (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą globos institucijoje Vilijampolės socialinės globos namuose Apuolės g. 44, Kaune.

Pavesti M. S., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nuolatiniam globėjui Vilijampolės socialinės globos namams, įpareigojant priteistą išlaikymą naudoti išimtinai vaiko interesais.

Paskirti globėją Valstybės biudžetinę įstaigą Vilijampolės socialinės globos namus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto administratorium.

Sprendimą dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo motinos ir materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.