Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Procesinė bylų kategorija 1.1.8.; 1.1.8.2; 2.3.6.4.5.2.3.; 2.3.7.; 2.3.7.4 1.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui V. Š., jo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., gim. 1974 Palangoje, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau – LR BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d..

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. V. dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, t.y.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjęs bylą kritiškai vertina teisiamojo V. V. paaiškinimus, jog 2016-01-23 ryte jam paskambino verkdama mama, kuri pasiguodė, kad ją sumušė kaimynas. Šios aplinkybės niekas nepatvirtino, o šios aplinkybės, kaip gynybinės versijos nebuvimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis prokuroro 2016-02-04 nutarimas (tom. 1, b.l. 172-173) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiuo nutarimu prokuroras, dėl V. V. pareiškimo apie jos sumušimą ir viešosios tvarkos pažeidimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroro nutarimas įsiteisėjęs. Todėl teismas atmeta teisiamojo V. V. aiškinimą, kad atvažiavęs aplankyti mama, V. V. į P kaimą, ir kieme pamatęs kaimyną V. Š., jam kilo mintis išsiaiškinti smurto prieš mamą aplinkybes, t.y. apginti mamą. Konstatuotina, kad teisiamasis V. V. minėtą dieną savo automobiliu iš Palangos miesto atvyko į P kaimą. Pamatęs, kad kaimynas V. Š. stumdo sniegą savo sodybos kieme, sustojo kelkraštyje. Išlipęs iš automobilio, įžengė į Šmitų privačios valdos teritoriją, t.y. sodybos kiemą ir veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą sumušti V. Š., nuėjo link sodybos šeimininko. Nusikalstamos veikos padarymas vertintinas kaip įsisenėjusio kaimynų konflikto tęsinys. Teismas atmeta teisiamojo versiją, kad jis tik gerų paskatų vedamas norėjo pasikalbėti su kaimynu V. Š., o tai pastarasis jį užsipuolė ir sumušė, o jis tik gynėsi ir gynybos metu galėjo sužaloti V. Š.. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina jo gynybinę versiją, kaip bandymą išvengti atsakomybės. Tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, liudytojos parodymais, specialistų išvadomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais ir fotonuotraukų duomenimis, akistatos protokolų duomenimis. Teismas sprendžia, kad V. V. pagal įstatymą be sodybos savininkų sutikimo neturėjo teisės įeiti į svetimą teritoriją (sodybos kiemą). Teismas atmeta teisiamojo aiškinimą, kad jis konflikto metu veikė būtinosios ginties pagrindu ir tik gynėsi nuo užpuolusio V. Š., todėl galėjo nesunkiai sužaloti sodybos šeimininką. Remiantis LR BK 28 straipsnio 1 dalimi, nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. LR BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė Baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas LR BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. N. V. V nepagrįstai teigia, jog nukentėjusįjį V. Š. jis galėjo nesunkiai sužaloti gindamasis. Atmesdamas teisiamojo aiškinimą dėl būtinosios ginties veikimo, remiasi nuosekliais nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Š. parodymais apie tai, kad 2016-01-23 apie 9 val. valydamas sniegą iš namo kiemo pamatė iš kaimynų V kiemo dideliu greičiu keliu išvažiuojantį automobiliu “Opel”. Užėjęs už namo pamatė V. V., stovintį jų sodybos kieme, prie jo namo garažo. V. V. pradėjo eiti link jo sakydamas, ko jis lenda prie jo mamos bei teigė, jog užmuš jį, jei dar lįs, o jis atsakė, kad tegul pati nelenda ir jau sukosi eiti, kai gavo smūgį į kairįjį smilkinį (ši įvykio vieta, kur rastos kraujo dėmės, fiksuota policijos pareigūnų fotonuotraukose). Nuo suduoto smūgio V. Š. pargriuvo ant žemės bei juto 3-4 smūgius į galvą. Suprato, kad buvo smūgiuojama koja. V. Š. atsipeikėjo namuose, kai jau buvo atvykusi policija. Kartu nurodė, kad su kaimyne Valiukiene seniai konfliktuoja dėl palaidų šunų. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo parodymus patvirtina nuoseklūs sutuoktinės B. Š., patvirtindama sutuoktinio V. Š. parodymus, parodė, kad ji 2016-01-23 apie 9 val. buvo namuose ir šeimai ruošdama pusryčius pro virtuvės langą pamatė, kaip kieme, prie garažo kampo, prie jos sutuoktinio priėjo vyras, kaip dabar žino - V. V. ir jam smogė į galvą. Po suduoto smūgio sutuoktinis apvirto. Ji labai išsigando. Manė, kad juos norima apiplėšti. Pusantrų metų vaiką nuvedė į kitą kambarį pas sesę ir išbėgo į lauką. Rankoje turėjo telefoną. Netoli išvažiavimo iš kiemo pamatė (jau kitoje vietoje, kur buvo rastos kraujo dėmės), kaip V. V. spardo jos sutuoktinį. Kaimynas, pamatęs ją, sėdo į automobilį ir nuvažiavo pasakydamas, kad nelįstų prie jo motinos, nes užmuš. Sutuoktinis tada dar buvo sąmoningas, tačiau parvedus į namus elgėsi neadekvačiai. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir sutuoktinis buvo išvežtas į ligoninę. Atlikus tyrimus sutuoktinis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje ir papildomoje išvadoje V. Š. konstatuoti sužalojimai visiškai patvirtina nukentėjusiojo sumušimo mechanizmą. Sutuoktiniai patvirtina, kad konfliktas vyko sodybos kieme, dviejose vietose, ten, kur į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai ant sniego fiksavo kraujo dėmes. Tuo tarpu V. V. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs, t. y. V. V. 2016-04-08 įtariamojo papildomos apklausos metu (pirminės 2016-03-10 apklausos metu V. V. duoti parodymus atsisakė, nurodydamas, kad parodymus duos dalyvaujant gynėjui (tom. 1, b. l. 22) nurodė, kad tuo metu, kai jis paklausė V. Š., kodėl šis lenda prie jo mamos, ir pastarojo buvo išvarytas iš kiemo, pavartojant jo adresu necenzūrinius žodžius, o jam nueinant link savo automobilio, pajuto, kad V. Š. užsimojo dešine ranka smūgiuoti jam į veidą, bet jam pavyko atremti smūgį kaire ranka, tada, pasak V. V., jis gindamasis smogė dešinės rankos kumščiu V. Š. į veido kairę pusę, po to kairės rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį į dešinę veido pusę, o kadangi jis buvo stambesnis už jį, dar spyrė dešine koja V. Š. į dešinę šlaunį, norėdamas jį pargriauti (tom. 1, b. l. 25–26). Tačiau parodymų patikrinimo vietoje, priešingai nei 2016-04-08 įtariamojo apklausos metu apie tai, kad sudavė V. Š. du smūgius į veidą, V. V. nenurodė (tom. 1, b. l. 29–30).

L. V. V parodymai vertintini kritiškai, nes V. V. yra kaltinamojo motina, todėl ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, minėtos liudytojo parodymai nenuseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad buvo sumušta V. Š. sniego kastuvo kotu, o teisminio nagrinėjimo metu liudytoja teigia, kad ji buvo sumušta sniego šluota su mediniu kotu. Šios aplinkybės patvirtina, kad tarp liudytojos ir V. Š. 2016-01-23 nebuvo konflikto.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad O. P. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nebuvo apklausta. Šios liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai, kaip bandymą suklaidinti teismą, siekiant iškreipti tikrąją tiesą. Teismas vertina, kad ši liudytoja nematė konflikto kilimo vietos ir eigos. Liudytojos teigimu, ji matė tik konflikto pabaigą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojos V. V., kuri organizavo liudytojos O. P. atvykimą į teismą ir parodymų davimą teisme, ir liudytojos O. P. parodymai tarpusavyje nesutampa. Abejotina, kad nuo 2016 metų sausio mėnesio iki 2016 metų liepos mėnesio pabaigos artimi pažįstami V. V. ir O. P. nebuvo susitikusios ir apie įvykį nepakalbėjo, nes O. P. prižiūri ir rūpinasi V. V. senyva mama. Abejotina ir tai, kad žiemos metu 2016-01-23 O. P. V. V. kiaušinius vežė dviračiu, nes lauke buvo minusine temperatūra. O. P. teigimu, ši kiaušinius vežė maišelyje, kiekvieną kiaušinį įgaubtą į servetėlę, o V. V. aiškinimu, kiaušiniai buvo sudėti į pakuotę. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad O. P. atvežus kiaušinius, V. V. buvo namuose, bet dėl nežinomų priežasčių, O. P. kiaušinius paliko ant laiptų, nors į duris neskambino ir kiaušinių nepadėjo patalpoje. Teismui nesuprantamai atrodo ir tai, jog O. P. teigimu, nors ji atvykusi pas V. V. į namo duris neskambino, bet patikrino duris ir suprato, jog durys uždarytos, o raktas buvo durų laukinėje pusėje. Be to, O. P. teisminio nagrinėjimo metu neteisingai nurodė Šmitų sodybos kieme stovinčio automobilio padėti (nurodė, kad automobilis stovėjo galine dalimi į gatvę, o pareigūnų fotolentelėje automobilis fiksuotas stovintis priekine dalimi į gatvę), kas patvirtina, kad O. P. parodymai yra nepatikimi, todėl nevertinti ir neanalizuojami. Apie liudytojos parodymų nepatikimumą LR BPK 257 str. 1d. tvarka ir pagrindais bus informuotas prokuroras.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. teisingai, nes jis dėl chuliganiškų paskatų sužalojo žmogų taip, kad dėl šio sužalojimo nukentėjęs asmuo ilgai sirgo.

T. V. V baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d. Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako asmuo, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pažymėtina, kad taikant Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiamų padarinių, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas ir panašiai. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo V. V. nusikalstama veika padaryta privačioje teritorijoje, t. y. nukentėjusiojo V. Š. ir B. Š. privataus namo kieme Kretingos rajone, , todėl kaltininko veiksmai negalėjo sukelti LR BK 284 str. 1 d. numatytų padarinių. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, kaltinamasis V. V. išteisintinas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios LR BK 284 str. sudėties požymių.

T. V. V civilinių ieškinių nepripažįsta.

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš V. V. 1356,20 Eur žalos atlyginimo, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba patyrė turtinės žalos, išmokėdama nukentėjusiajam V. Š. ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį bei pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus.

Civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo taip pat pateikė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, kuri patyrė žalos dėl nukentėjusiajam V. Š. suteiktų gydymo paslaugų ir prašo iš V. V. priteisti 187,57 Eur dydžio žalą.

Kadangi žala atsirado dėl neteisėtų V. V. veiksmų, šią žalą teisiamasis privalo atlyginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl 1356,20 Eur turtinės žalos atlyginimo bei Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 187,57 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl visiškai tenkinami.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Š. pareiškė civilinį ieškinį 2323,21 Eur turtinei ir 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 510,00 Eur už advokatų paslaugas pirmoje instancijoje, 363 Eur už advokato dalyvavimą apeliacinėje instancijoje bei 400 Eur už advokato pagalbą bylą nagrinėjant iš naujo pirmoje instancijoje, viso 1273 Eur atstovavimo išlaidų. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. N. V. Š paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų gydymo jis patyrė 2323,21 Eur turtinę žalą, nes pirko vaistus, konsultavosi su įvairių sričių medikais dėl gydymo, yra reikalinga dantų protezavimo procedūra. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinės žalos suma yra protinga, todėl iš kaltinamojo priteistina 2323,21 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. Š. naudai. N. V. Š prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos.

Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant teisingą neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam V. Š. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o V. V. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl tokių kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, o padaryti sužalojimai neišvengiamai sąlygojo emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl kūno sužalojimų nukentėjusysis privalėjo gydytis, taip neišvengiamai patirdamas kilusius nepatogumus, o padaryti sužalojimai turėjo reikšmės jo gyvenimo kokybei. K. V. V yra dirbantis asmuo, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, iš kaltinamojo V. V. priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. Š. naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu iš nuteistojo priteistinos 1273 Eur atstovavimo išlaidų V. Š. naudai.

Bausmės skyrimas

K. V. V atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. V. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, ankščiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba pagal verslo liudijimą, yra vedęs ir augina mažametį vaiką, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam V. V. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, vidurkį, bausmės vykdymą atidedant (LR BK 55 str., 75 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-308 str., teismas

nusprendė:

V. V., gim. 1974, pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu dviem (2) metams šešiems (6) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti du (2) metus, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – per vienerius (1) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir įpareigoti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti pataisos inspekcijos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusiojo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. V., gim. 1974, pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. išteisinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 4323,21 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei 1273 Eur advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiojo V. Š. naudai. Likusioje dalyje V. Š. civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1356,20 Eur žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai.

Priteisti iš V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 187,57 Eur žalos atlyginimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.

Daiktinius įrodymus, saugomus baudžiamojoje byloje, t. y. laikmenas su įrašais, 2 vnt. (pritvirtintas prie bylos 2 tomo viršelio nugarėlės), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose.