Telšių apylinkės teismo sprendimas

atsakovių IĮ (duomenys neskelbtini) ir I. M. atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjui Raimondui Mažuliui, trečiajam asmeniui S. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB Nord banko ieškinį atsakovėms IĮ (duomenys neskelbtini), I. M., tretiesiems asmenims BUAB „Euralita“, S. G., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas M.Endrijaitis palaikė ieškinį ir nurodė, kad ieškovas AB DnB bankas ir UAB „Euralita“ pasirašė 2008-06-10 kredito sutartį Nr. K-0700-2008-90, kuri iš dalies buvo keičiama 2008-06-27 susitarimu K-0700-2008-90/1. Pagal šią sutartį bankas įsipareigojo suteikti bendrovei ne daugiau 30 410,00 EUR kreditą, kurio paskirtis yra įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti su kintama metine palūkanų norma terminui iki 2010-05-31. Tarp banko ir UAB „Euralita“ buvo sudarytos 2008-06-10 laidavimo sutartys, kuriomis laiduotojos įsipareigojo solidariai atsakyti bankui savo turtu kaip ir skolininkė, jeigu skolininkė nevykdys visų kredito sutarties sąlygų. 2009-05-06 UAB „Euralita“ buvo iškelta bankroto byla, pagal įmonių bankroto 16 str., kuriame numatyta, kad nuo bankroto iškėlimo dienos visi bankrutuojančios įmonės mokėjimo terminai yra pasibaigę. BUAB „Euralita“ skola bankui sudaro 30 410,00 EUR negrąžinto kredito ir 446,20 EUR nesumokėtų palūkanų bei 5,70 EUR delspinigių. Atsižvelgiant į pasirašytas sutartis, į atsakovų ir trečiojo asmens nuostatas solidarios prievolės esmę, bankas prašo priteisti dalį iš paminėtos skolos, t.y. 50 000 Lt negrąžinto kredito. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas privalo mokėti nustatytas palūkanas, taip prašo priteisti 6,6 procentų metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos faktinės aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas AB DnB NORD ir UAB „Euralita“ pasirašė 2008-06-10 Kredito linijos sutartį Nr. K-0700-2008-90 (b.l. 5-12), kuri iš dalies buvo keičiama 2008-06-27 Susitarimu Nr. K-0700-2008-90/1 (b.l. 13-14). Pagal sutartį ieškovas įsipareigojo suteikti bendrovei ne daugiau kaip 30 410,00 EUR dydžio kreditą apyvartinėms lėšoms papildyti su kintama metine palūkanų norma iki 2010-05-31 (Sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 5 ir 8 p.). Prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės yra hipotekos lakštais įkeistas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, turto savininkė yra S. G., bei I. M. ir IĮ (duomenys neskelbtini) laidavimas. Tarp ieškovo ir atsakovių I. M. ir IĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos 2008-06-10 Laidavimo sutartys Nr. K-0700-2008-90/L1 ir Nr. K-0700-2008-90/L2 (b.l. 15-16 ir 17-18), kuriomis laiduotojos įsipareigojo solidariai atsakyti ieškovui visu savo turtu bei ta pačia apimtimi kaip ir skolininkė UAB „Euralita“, jeigu pastaroji neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles pagal Sutartį bei ieškovo galimybę nukreipti skolininkės UAB „Euralita“ prievolių sumos išieškojimą į laiduotojų turtą (2008-06-10 Laidavimo sutarčių Nr. K-0700-2008-90/L1 ir Nr. K-0700-2008-90/L2 1.1 ir 2.1.1 p., 2.3.1.4 p.). UAB „Euralita“ įsipareigojo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdyti laiku, tačiau savo įsipareigojimų ieškovui tinkamai nevykdė. Šiaulių apygardos teismo 2009-05-06 nutartimi, kuris įsiteisėjo 2009-05-16, bendrovei UAB „Euralita“ buvo iškelta bankroto byla (b.l. 21-22). 2010-11-16 Šiaulių apygardos teismo sprendimu pripažinta, kad bankrutavusios UAB „Euralita“ veikla pasibaigė (b.l. 162-163). Vienos iš ieškovo prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės - hipotekos lakštais įkeistas nekilnojamasis turtas, butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, du kartus buvo parduodamas iš varžytinių, kurios neįvyko (b.l. 139, 156, 160, 164).

Ginčo esmė yra laidavimo galiojimas, laiduotojų atleidimas nuo atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės eiliškumas.

Dėl laidavimo galiojimo

Laidavimo sutartys tarp ieškovo ir atsakovių (t. 1, b.l. 15-18) atitinka įstatymų keliamus turinio ir formos reikalavimus. Dėl laidavimo pabaigos pagal Lietuvos Respublikos CK 6.87 str. 4 d. pažymėtina, kad prievolės pobūdis ir apimtis po laidavimo sutarčių sudarymo nepasikeitė. Faktas, kad skolininkė tapo nemoki, tai yra laiduotojų rizika, kurią laiduotojai turėjo įvertinti sudarydami sutartis. Laidavimo paskirtis iš esmės yra prievolės užtikrinimo priemonė, viena iš galimų užtikrinimo priemonių. Laidavimo apimtis buvo numatyta laidavimo sutarčių 1.1 punkte, be to laidavimo sutarčių 3.1 p. buvo numatyta, kad laiduotojo atsakomybė išlieka net ir pasikeitus skolininko prievolėms pagal kreditavimo sutartį. Todėl teismas įvertina, kad laidavimo sutarčių galiojimas nėra pasibaigęs ar nutrūkęs.

Atsakovių argumentai, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.86 str. dėl laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės, todėl, kad ieškovas savo veiksmais esą atsisakė pirmumo teisės patenkinti reikalavimą iš hipoteka įkeisto turto laikytini nepagrįstais. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas neatsisakė reikalavimo teisės iš hipoteka įkeisto turto, o 2009-05-21 pareiškimu ieškovas kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo ir hipotekos teisėjas 2009-05-29 priėmė nutartį dėl įkeisto daikto arešto (b.l. 46, 47). Ieškinio pareiškimas laiduotojams nesibaigus skolininkės bankroto procedūrai ar įkeisto turto realizavimui, priklauso nuo kreditoriaus valios. Ieškinio pareiškimas laiduotojams vertinamas kaip ieškovo siekimas visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis greičiau atgauti skolą bei kitas su ja susijusias išmokas.

Dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teismų praktiką, civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad:

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Šių prievolinių santykių specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, išskyrus garantiją pagal pirmą pareikalavimą, palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (aksesorinės) prievolės. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema, kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialinės teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą.

Hipoteka ir laidavimas yra tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis), arba iš įkeičiamo daikto savininko vienašalio pareiškimo įkeisti daiktą (CK 4.185 straipsnio 1 dalis). Šios daiktinės teisės būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą. Be nurodytų bendrųjų daiktinės teisės požymių įkeitimo teisė turi specifiką, nes ji, kaip daiktinė teisė, yra ribota, priklauso pagrindinės prievolės likimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad hipotekos ir hipotekos registro normų sistema įtvirtina efektyvų prievolių įvykdymo užtikrinimo mechanizmą, kuriuo kreditoriui suteikiamos galimybės iki skolos suteikimo gauti informaciją, ar yra kitų asmenų, kurių reikalavimai jau užtikrinti įkeičiamu turtu, hipotekos kreditoriui garantuojama pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto prieš visus kitus skolininko kreditorius ne ginčo tvarka, specialia, pagreitinta skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra. Hipotekos institutą sudarančios materialiosios teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės – CPK XXXVI skyriaus – normos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. Z. B., bylos Nr. 3K-3-12/2005; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010; kt.). Jeigu per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis).

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Kreditorius suinteresuotas, kad už skolininką laiduotų patikimas, mokus asmuo. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2007). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio 2 dalis).

Hipoteka ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip.

Dėl šios bylos teismas konstatuoja, kad kai pagrindinio skolininko BUAB „Euralita“ prievolės, kilusios iš kredito linijos sutarties, įvykdymas yra užtikrintas hipotekos lakštais įkeičiamu nekilnojamuoju turtu bei atsakovių IĮ (duomenys neskelbtini) ir I. M. laidavimu pagal sutartis, įtvirtinančias jų solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolė (jos dalis) būtų išieškoma tiek iš įkeisto turto, tiek iš laiduotojų. Jeigu prievolė priverstinai bus vykdoma iš kelių solidariųjų bendraskolių (pagrindinio skolininko, įkaito davėjo, ir laiduotojų) turto, tai išieškojimo mąstas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese.

Dėl laiduotojų prievolės dydžio

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 1 d., 2 d.). Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais (CK 6.70 str. 1 d.). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6. str. 4 d.).

Pagal laidavimo sutarčių 1.1. p. laiduotojos įsipareigojo atsakyti kreditoriui jei skolininkas nevykdys visų, dalies arba netinkamai vykdys skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį, t. y. įsipareigojimų apimtis yra tokia pat kaip ir skolininkės BUAB „Euralita“. Pagal kredito linijos sutartį ir Susitarimą BUAB „Euralita“ buvo suteiktas 30 410,00 EUR kreditas. Ieškinio pateikimo dieną skola sudarė 30 410,00 EUR negrąžinto kredito, 446,20 EUR nesumokėtų palūkanų (pagal Sutarties specialiosios dalies 5 p. ir bendrosios dalies 13-16 p.) bei 5,70 EUR delspinigių (pagal Sutarties bendrosios dalies 33 p.), t.y. iš viso 30 861,90 EUR. Vadovaudamasis 2008-06-10 Laidavimo sutarties Nr. K-0700-2008-90/L1 2.3.1.1 p., 2008-06-10 Laidavimo sutarties Nr. K-0700-2008-90/L2 2.3.1.1 p., CK 6.6 str. 4 d., ieškovas teismo prašo priteisti 50 000,00 Lt negrąžinto kredito skolos dalį. Atsakovės ir jų atstovai neginčijo prievolės, jos mąsto, tačiau atsakovių atstovas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad ieškovė tinkamai, tai yra skaičiavimais ir buhalteriniais dokumentais, neįrodė skolos dydžio, jo manymų vien tik ieškovo pateikta pažyma (b.l. 19) nepakankamai įrodo skolos dydį ir yra netinkamas įrodymas. Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Skolos faktą patvirtina ne tik ieškovo išduota pažyma, bet ir kredito linijos bei įkeitimo sutartys. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 6.248 straipsnio 1 dalimi skolininko kaltė yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Jei atsakovės nesutinka su ieškovo reikalavimo suma, tai joms tenka pareiga įrodinėti, ginčyti ieškovo reikalavimą. Tačiau atsakovių atstovo abejonės dėl įrodymų pakankamumo nelaikytinos reikalavimo sumos užginčijimu. Ieškovo reikalavimas dėl 50 000,00 Lt negrąžinto dalies kredito priteisimo iš solidarių atsakovių laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti kredito linijos sutartyje numatytas, ieškinio padavimo dieną apskaičiuotas 6,6 % dydžio procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008 nurodė, kad ĮBĮ 16 straipsnis reglamentuoja mokėjimo terminus. Jame nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos. Ši nuostata reiškia, kad yra fiksuojama įmonės skolų sudėtis ir apimtis, susidaranti dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės, kuriai iškeliama bankroto byla, skolos fiksuojamos pagal jos prievoles: 1) kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, ir 2) kurių mokėjimo terminai laikomi suėjusiais dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės turtas fiksuojamas balanse, kuris sudaromas iškėlus bankroto bylą ir perduodamas bankroto administratoriui ( ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Šiai nuostatai įgyvendinti yra svarbu tai, nuo kada draudžiama vykdyti finansines prievoles ir nutraukiamas netesybų bei palūkanų apskaičiavimas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Abiejose normose nurodytos aplinkybės siejamos su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu. ĮBĮ 16 straipsnio nuostata dėl skolų mokėjimo terminų suėjimo turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis šio įstatymo nuostatomis dėl teismo nutarties įsiteisėjimo teisinių padarinių ir ekonominių pasekmių – pagrindo ir momento atsirasti įmonės skoloms fiksuoti. Iš to išplaukia išvada, kad pagal ĮBĮ 16 straipsnį visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena.

Kadangi laiduotojai atsako tokia pat apimtimi, kaip ir skolininkas, todėl skolininkui iškėlus bankroto bylą, jokie mokėjimai numatyti sutartyje toliau neskaičiuojami. Darytina išvada, kad nuo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2009-05-16 pasibaigia kredito linijos sutarties galiojimas, todėl iš laiduotojų taip pat negali būti skaičiuojami mokėjimai pagal kredito linijos sutartį, tarp jų ir procesinės palūkanos (CK 6.81 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinės bylos Nr. 3K-3-553/2008 nutartyje išaiškino, laiduotojų prievolę, mokėti įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas, tai yra, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą, kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo.

Vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis šiais įstatymo kriterijais atsakovė IĮ (duomenys neskelbtini) tūrėtų mokėti 6 procentų dydžio procesines palūkanas, o atsakovė I. M. kaip fizinis asmuo tūrėtų mokėti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Tačiau įvertinus, tai, kad prievolė yra solidari, tai kad vykdymo proceso metu išieškojimas gali būti nukreiptas į bet kurią iš solidarių skolininkių, todėl teismas įvertina, kad užtikrinant fizinio asmens teises, procesinės palūkanos negali viršyti 5 procentų ribos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nors ieškinys patenkintas iš dalies, tačiau reikalavimo suma nuo kurios sumokėtas žyminis mokesti patenkinta visiškai, todėl visos ieškovo patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovių. Bylos duomenimis ieškovo patirtos išlaidos yra: 1500,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 27), 1815,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 122). Iš viso 3315,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl iš kiekvienos atsakovės priteistina po 1657,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.).

Be to, nagrinėjant bylą, susidarė 48,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Todėl iš viso iš kiekvienos atsakovės, priteistina valstybei lygiomis dalimis po 24,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovių IĮ (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD bankas ir I. M. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB DnB NORD bankas, į.k. 112029270, buv. Basanavičiaus g. 26, 03601 Vilnius, a.s. LT59 4010 0495 0004 7594, AB DnB NORD bankas, 40100:

- 50 000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) negrąžinto kredito;

- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės IĮ (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD 1657,50 Lt (tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB DnB NORD bankas, į.k. 112029270, gyv. Basanavičiaus g. 26, 03601 Vilnius, a.s. LT59 4010 0495 0004 7594, AB DnB NORD bankas, 40100.

Priteisti iš atsakovės I. M. (duomenys neskelbtini) 1657,50 Lt (tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt septynis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui AB DnB NORD bankas, į.k. 112029270, gyv. Basanavičiaus g. 26, 03601 Vilnius, a.s. LT59 4010 0495 0004 7594, AB DnB NORD bankas, 40100.

Priteisti iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini) AB DnB NORD 24,14 Lt (dvidešimt keturis litus 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovės I. M. (duomenys neskelbtini) 24,14 Lt (dvidešimt keturis litus 14 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.