- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-768-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimas lankytis tam tikroje vietoje ir laikino išlaikymo priteisimas, civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį A. M. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir išlaikymo nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D.M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo, dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečio šalių vaiko gyvenamąją vietą su motina – ieškove, priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 9 000 Lt sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus, priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus kas mėnesį mokamą 1,5 MMA dydžio išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo 25 000 Lt neturtinės žalos kompensaciją. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui iki įsiteisės sprendimas naudotis gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-4 ir 1-5 (virtuve bendra su svetaine), 1-6, 1-7, 1-8, 1-8a, 1-9, 1-10, 1-10a, 1-11, kuriomis naudojasi ieškovė ir nepilnametis sūnus. Prašymą motyvavo tuo, jog ši laikinoji priemonė nesuvaržys atsakovo interesų, nes jis naudojasi kita gyvenamojo namo dalimi, kurioje yra įrengti kambariai, kitos būtino naudojimo patalpos, gyvenamojo namo mansardos aukšto plane pažymėtos 1-20, 1-19, 1-18, 1-17, 1-15. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo laikiną nepilnamečio sūnaus išlaikymą mokant po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, nes atsakovas nuo 2008 m. sausio mėn. neskiria ieškovei jokių lėšų vaiko išlaikymui.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. nutartimi ieškovės D. M. prašymą dėl ieškinio užtikrinimo priemonių tenkino. Uždraudė A.M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis 1-4 ,1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-8a, 1-9,1-10, 1-10a, 1-11. Įpareigojo A.M. mokėti po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnaus G. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) laikinam išlaikymui nuo ieškinio gavimo teisme dienos, t. y. 2008-06-02, iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnametės dukters įstatyminei atstovei vaiko motinai D. M. Teismas sprendė, kad yra pagrindas uždrausti atsakovui lankytis ieškovės nurodomoje vietoje siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, nes, kaip nurodo ieškovė, atsakovo elgesys yra netinkamas, neretai agresyvus, dėl ko ieškovė su sūnumi išvyksta nakvoti kitur, atsakovas tyčia suvalgo vaikui paliktą maistą.
Teismas taip pat priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui, kadangi, pasak ieškovės, atsakovas nuo 2008 m. sausio mėn. nebeteikia vaikui išlaikymo, kas yra susiję su gyvybiškai svarbių vaiko vystimosi poreikių tenkinimu.
Šalies argumentai
Atsakovas A.M. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria uždrausta jam naudotis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojo aukšto patalpomis 1-4 ir 1-5. Atskirajame skunde nurodo, jog ieškovės teiginiai dėl atsakovo elgesio yra nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad patalpa 1-4 yra virtuvės patalpa ir ji kol kas vienintelė tokio pobūdžio patalpa visame gyvenamajame name. Į ją galima patekti tik per patalpą 1-5. Tokiu būdu atsakovui užkertama teisė į normalias gyvenimo sąlygas, nes jis prarado galimybę pats sau gamintis maistą, yra priverstas maitintis kavinėse ir restoranuose, kas labai padidina pragyvenimo išlaidas, o šiuo metu atsakovas yra bedarbis.
Atsiliepimas
Ieškovė D.M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo argumentais, nes toje gyvenamojo namo dalyje, kuria naudojasi atsakovas, yra ir elektrinė viryklė, ir vanduo (patalpa 1-15), kur jis gali pasigaminti maistą, pats atsakovas nepateikė jokių jo argumentus pagrindžiančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, jog skundžiamos teismo nutarties dalis dėl laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo naudotis konkrečiomis patalpomis, yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl nėra pagrindo jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais.
Kolegijos vertinimu, teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti atsakovo atžvilgiu specialią Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė be kitų reikalavimų prašo padalinti santuokoje su atsakovu įgytą turtą konkrečiai priteisiant jai vienas patalpas, o atsakovui – kitas, be to, prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove būtent jai atidalintose patalpose. Tai, kad, pasak apelianto, teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vadovavosi vien tik ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo laikyti tokios nutarties neteisėta, nes paprastai tokių priemonių taikymo prašo tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas apginti jo manymu pažeistas teises, ir įstatymas nereikalauja prie prašymo dėl šių priemonių taikymo pateikti jį pagrindžiančius įrodymus. Teismas pritaiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu sprendžia, kad jų nepritaikius iki teismo sprendimo priėmimo bus nepagrįstai pažeidžiamos ar suvaržytos vieno iš byloje dalyvaujančių asmenų (priešingos šalies) teisės ar teisėti interesai. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė užkerta teisę į jo normalias gyvenimo sąlygas, teisę gamintis maistą, padidina jo išlaidas, nes jam tenka maitintis ne namuose, tačiau nepateikia teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį jo teiginį. Akivaizdu, jog teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuria uždrausta atsakovui naudotis ieškovės nurodomomis patalpomis, tarp kurių yra ir virtuvės patalpa, negali būti laikoma pažeidžiančia šalių interesų pusiausvyrą, o ir atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokia priemonė jo teises ir teisėtus interesus pažeidžia labiau negu vaiko teises ir teisėtus interesus, priešingai, ji padeda laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo garantuoti, jog prioritetiškai ginamos nepilnamečio teisės, taip pat ir teisė tenkinti gyvybiškai svarbius poreikius – maitintis, nebus pažeistos ar kaip nors nepagrįstai suvaržytos.
Prie atskirojo skundo pateikti papildomi paaiškinimai ir priedai, pateikti praleidus įstatymo nustatytą terminą tikslinti ir pildyti atskirąjį skundą, taip pat niekuo nepagrindžia jo nurodomų argumentų, nes jie susiję su atsakovo turtine padėtimi, bet ne su jo nurodomos teisės suvaržymais.
Atsiradus konkrečioms aplinkybėms, galinčioms įtakoti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, įstatymas nedraudžia atsakovui kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Civilinio proceso kodekso 146 straipsnis).
Esant nustatytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.