Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. septyneriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiųjų S. A. ir S. B. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir priteista iš L. Š. po 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo ir po 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo S. A. ir S. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. nuteista už tai, kad vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 p., draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam, ir 172 p., nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, t. y. 2005-07-23, apie 5.15 val., (duomenys neskelbtini), kelio Žemaičių Naumiestis–Pajūris 3 km, ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta 0,79 promilės etilo alkoholio), vairuodama automobilį ,,Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esant šlapiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti automobilį, dėl to jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu žuvo kartu su L. Š. važiavę A. B. ir V. A., o tuo pačiu automobiliu važiavusiam J. B. eismo įvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniame skunde nuteistoji L. Š. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendį ir ją išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo metu nebuvo surinkti įrodymai, leidžiantys neabejotinai teigti, jog būtent ji vairavo automobilį autoįvykio metu. Jos kaltė grindžiama nukentėjusiojo J. B. teismo metu duotais parodymais, jog būtent ji autoįvykio metu vairavo transporto priemonę, o jis sėdėjo keleivio sėdynėje. Nuteistoji L. Š. teigia, kad iškart po autoįvykio, apklausiamas kaip liudytojas J. B. nurodė, jog apie eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas, nieko nepamena, to, kad pats važiavo, nepamena, ar jis galėjo važiuoti automobiliu, kuris nuvažiavo nuo kelio, neprisimena. Tik praėjus beveik trims mėnesiams jis jau nurodė, kad ji vairavo automobilį autoįvykio metu. Nurodoma, kad nors byloje yra jo prieštaringi parodymai, tačiau teisiamajame posėdyje tik J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai skelbti nebuvo. Apeliantė pažymi, kad visi kiti liudytojai paliudijo tik tai, ką matė po autoįvykio, ir nė vienas negalėjo patvirtinti, jog būtent ji vairavo automobilį autoįvykio metu. Liudytojas V. F. ikiteisminio tyrimo ir teismo metu išvis neigė, kad įvykio vietoje buvo liudytojas B. V., ir duodamas parodymus B. V. veiksmus įvykio vietoje priskirdavo sau, todėl jo iš dalies melagingais parodymais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Liudytojas V. F. teigė, kad atvykus į įvykio vietą J. B. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje pakrypęs link vairuotojo pusės, beveik gulintis. Jis taip pat teigė, kad jos paklausė, kas vairavo automobilį, ir ji atsakė jam, kad ne ji. L. Š. nurodo, kad liudytojas V. F. patvirtino, jog vairuotojo durelės buvo užsikirtusios ir jų atidaryti nebuvo galima, o keleivio durelės atsidarė. Nors šis liudytojas teigė, kad jam atvykus keleivio durelės buvo uždarytos, tačiau liudytojas B. V., kuris pirmas priėjo prie automobilio, 2006-03-16 apklausos kaip įtariamojo metu nurodė, kad atidarytos buvo tik automobilio dešiniosios pusės priekinės durelės. Be to, B. V. nurodė, kad pro atidarytas vairuotojo keleivio dureles pamatė sėdintį susilenkusį žmogų, kurio kojos ir priekinė kūno pusė buvo palindusi po priekiniu prietaisų skydeliu ir rankose turėjo moterišką rankinę. Liudytojas B. V. patvirtino, kad ji jam sakė, jog automobilį vairavo likęs gyvas asmuo, sėdėjęs priekinėje sėdynėje. Ikiteisminio tyrimo 2007-12-12 apklausos metu B. V. nurodė, kad atvykus prie jos automobilio, jis koja išdaužė vairuotojo durelių stiklą ir matė ant vairuotojo sėdynės žmogaus kojas, o patį žmogų persisvėrusį per sėdynės atlošą ir jo galva buvo užstrigusi už galinės sėdynės šono. Apeliantė pažymi, kad tik teismo metu B. V. pradėjo teigti, kad po įvykio ji bandė jį papirkti. Konstatuoja, kad taip B. V. teismo metu pradėjo kalbėti, kadangi buvo nuteistas už jos mobiliojo ryšio telefono vagystę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas jos kaltę grindžia liudytojos S. B. parodymais, tačiau ji kaip tik patvirtino, kad sakė jai, jog nevairavo automobilio, o jį vairavo priekinėje keleivio sėdynėje sėdintis vairuotojas. Ji tik perpasakojo B. V. žodžius, kad tas vyriškis negalėjo vairuoti automobilio, nes buvo stipriai prispaustas automobilio detalių. Teigia, kad eksperto R. P. Pečkaus ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina jos duotus parodymus apie J. B. veiksmus po autoįvykio ir paneigia liudytojų nuomonę, jog J. B. po autoįvykio negalėjo vaikščioti. Be to, ikiteisminio tyrimo ir teismo metu liudytojas Š. Šidlauskas patvirtino, kad J. B. atvažiavus pas ją naktį, ji jam pasakė, jog nevairuos automobilio, ir J. B. pasakė, kad vairuos pats.

Nuteistoji L. Š. tvirtina, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį dar grindžia ekspertizės aktu Nr. 11 K-144(06), kuriame nurodyta, jog sužalojimus ji galėjo patirti autoįvykio metu sėdėdama automobilio „Chrysler Voyager“ priekinėje kairėje, vairuotojo sėdynėje, o J. B. autoįvykio metu galėjo patirti sužalojimus sėdėdamas minėto automobilio priekinėje dešinėje sėdynėje. Apeliantė pažymi, kad šis įrodymas negali būti vertinamas kaip neginčijamas jos kaltės įrodymas, kadangi neabejotina, jog autoįvykio metu ji iškrito iš automobilio, o byloje neginčytinai nustatyta, kad autoįvykio metu nei priekinis stiklas, nei vairuotojo durelių stiklas išdužę nebuvo. Taip pat nustatyta, kad vairuotojo pusės durelės buvo užsikirtusios ir nesidarinėjo, o keleivio pusės durelės buvo atviros. Tokiu būdu neatmesta galimybė, kad ji galėjo iškristi per keleivio dureles ir jau iškritusi patirti kūno sužalojimus, tačiau tokių aplinkybių teismo ekspertizės metu niekas netyrė.

Apeliantė teigia, kad baudžiamojoje byloje nebuvo tirtas pats autoįvykio mechanizmas ir galimybė jai bei J. B. iškristi iš automobilio autoįvykio metu. Iš pateiktų autoįvykio vietos fotonuotraukų matoma, kad automobilis atsitrenkęs į medį apsisuko apie jį daugiau nei 180 laipsniu kampu nugrandydamas nuo stiebo žievę ir, be abejo, tokio apsisukimo metu buvo gana didelės inercinės jėgos, kurių veikiami tiek ji, tiek J. B. galėjo iškristi iš automobilio.

Apeliaciniame skunde L. Š. nurodo, kad teismas pažeidė esminius baudžiamojo proceso reikalavimus, kadangi neįtraukė į bylą civilinių atsakovų UADB „Baltik Garant“, taip pažeisdamas civilinių ieškovų teisę prašyti priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovo UADB „Baltik Garant“.

Taip pat apeliaciniame skunde konstatuojama, kad teismas pripažinęs kalta jai skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, didesnę už sankcijoje numatytą vidurkį. Nors byloje yra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad ji išlaiko penkis nepilnamečius vaikus, nėra anksčiau teista, teisiama už netyčinio nusikaltimo padarymą, tačiau teismas neargumentuodamas paskyrė realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, atimdamas galimybę išlaikyti savo penkis nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus.

Nukentėjusioji S. B. atsikirtime į nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą nurodo, kad jame išdėstyti faktai ir aplinkybės neatitinka tikrovės. 2008-05-13 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisingas ir nekeistinas, kadangi L. Š. kaltė įrodyta visiškai. Atsikirtime S. B. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu L. Š., gyvendama kaiminystėje, elgėsi ciniškai, šaipėsi iš jos, nesiūlė jokios pagalbos ir neatsiprašė. Dėl to jai pablogėjo sveikata, sutriko širdies darbas, kankina nemiga ir ji vartoja vaistus nuo depresijos.

Nukentėjusioji S. A. atsikirtime į nuteistosios L. Š. apeliacinį skundą nurodo tuos pačius motyvus kaip ir nukentėjusioji S. B. savo atsikirtime.

Nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiosios prašė apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendis keistinas, nes netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios L. Š. kaltės. Jos įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.

Nors nuteistoji L. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau jos kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo J. B., liudytojų A. B., V. F., S. B., B. V., L. V. parodymais. Be to, šiuos parodymus patvirtina objektyvūs įrodymai – 2007-10-05 ekspertizės aktas Nr. 11 K-144(06) (t. 1, b. l. 51–57). Jais nustatyta, kad sužalojimus J. B. 2005-07-23 eismo įvykio metu galėjo patirti, sėdėdamas automobilio ,,Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje dešinėje sėdynėje. Sužalojimus L. Š. 2005-07-23 eismo įvykio metu galėjo patirti, sėdėdama automobilio ,,Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje kairėje, vairuotojo sėdynėje. Taip pat nuteistosios L. Š. kaltę patvirtina ir teismo ekspertų V. Pačebuto ir R. Pečkaus pirmosios instancijos teisme pateikti paaiškinimai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo J. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu gali skirtis todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pirmą kartą jis buvo iškarto po autoįvykio, tą pačią dieną. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2005-07-23 liudytojo apklausos metu J. B. parodė, kad apie eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas, nieko neatsimena (t. 1, b. l. 131). Autoįvykio metu jam buvo sunkiai sužalota sveikata, teismo ekspertas R. Pečkus patvirtino, jog J. B. galėjo būti šoko būsenos, todėl apklausiamas įvykio dieną jis galėjo daug ko neatsiminti. Kituose nukentėjusiojo J. B. parodymuose ikiteisminio tyrimo (2005-10-17 liudytojo apklausos metu J. B. nurodo, kad automobilį vairavo L. Š., 2006-01-13 akistatos su L. Š. metu tai patvirtina) ir teismo metu nurodo, kad nepamena, kokiomis sąlygomis įvyko autoįvykis, tačiau tvirtina, kad automobilį vairavo būtent L. Š., o ne jis.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistosios L. Š. kaltumo klausimą, rėmėsi ne tik nukentėjusiojo J. B. parodymais ir 2007-10-05 ekspertizės aktu Nr. 11 K-144(06), bet ir kitais įrodymais – liudytojų A. B., V. F., S. B., B. V., L. V. parodymais. Šie visi liudytojai, kurie buvo atvykę į avarijos vietą iškart po autoįvykio, patvirtina faktą, kad prie automobilio priekinio kairės pusės rato sėdėjo L. Š., o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo J. B.. Jų parodymai, kurie ikiteisminio tyrimo ir teismo metu yra aiškūs ir nuoseklūs, iš esmės patvirtina nukentėjusiojo J. B. parodymų tikroviškumą, kad automobilį autoįvykio metu vairavo L. Š., todėl kolegija jais netikėti neturi pagrindo.

Be to, liudytojų A. B., V. F., S. B., B. V., L. V. parodymus, kad priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo J. B., patvirtina teismo ekspertas V. Pačebutas ir 2006-06-16 automobilio ,,Chrysler Voyager“ apžiūros protokolas. Teismo ekspertas V. Pačebutas apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, jog priekinėje keleivio sėdynėje buvo užsegtas saugos diržas, iš jo užsifiksavimo padėties galima nustatyti, kad joje galėjo sėdėti smulkaus sudėjimo žmogus, ir įvykus avarijai, šis žmogus negalėjo iškristi. Vairuotojas nebuvo prisisegęs saugos diržo. Be to, pati nuteistoji L. Š. tiek ikiteisminio, tiek teismo metu parodė, kad saugos diržo nebuvo prisisegusi.

2006-06-16 daikto apžiūros metu, pasitelkus Šilutės rajono PK KP KTP specialistą A. Kotikovą, dalyvaujant teismo ekpertui V. Pačebutui, buvo apžiūrėtas automobilis ,,Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos ir buvo nustatyta, kad „priekinio dešiniojo keleivio saugos diržo mechanizmas užsikirtęs. Diržas ištrauktas, jo ilgis toks, kad apgobtų priekinėje dešinės pusės sėdyneje sėdintį asmenį. Vizualiai susidarant deformacijoms, priekinė dešinė sėdynė pasislinkusi į priekį. Vairuotojo diržas nedarbinėje padėtyje, jo įtempimo mechanizmas nepažeistas, veikia“ (t. 1, b. l. 24).

Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo tirtas autoįvykio mechanizmas, nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 205 str., 207 str., buvo atliktas eismo įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, kraujo ir biologinės kilmės pėdsakų, rūbų tyrimas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir apžiūra. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 208 str. nustatyta tvarka buvo paskirta ekspertizė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi įstatymo numatyti ir galimi tyrimo veiksmai. Todėl apelianto argumentai, kad nebuvo tirtas autoįvykio mechanizmas, atmestini.

Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistosios L. Š. kaltę. Iš baudžiamojoje byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo A. B. ir V. A. bei buvo sunkiai sužalotas J. B., įvyko dėl L. Š. veiksmų, kuriais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistosios L. Š. apeliacinio skundo motyvą dėl neteisingai paskirtos bausmės. Skirdamas bausmę nuteistajai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgta ir į tai, kad nuteistoji bausta administracine tvarka už tai, kad transporto priemonę vairavo neblaivi. Jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 30 mėnesių. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. kilti pakanka, kad eismo įvykio metu žūtų bent vienas žmogus, tačiau autoįvykio, kurį sukėlė nuteistoji, metu žuvo du žmonės. Vienam žmogui sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. L. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę, nors tokia teisė jai buvo atimta. Nuteistosios nusikalstama veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, bendruosius ir laisvės atėmimo bausmės skyrimo pagrindus, apeliacinio skundo argumentus, apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra pagrįsta ir teisėta, todėl nekeistina. Nuteistajai paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apeliantė L. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad proceso metu nepagrįstai kaip civilinis atsakovas nebuvo įtraukta draudimo bendrovė „Baltik Garant“. L. Š. argumentai dėl to, kad byloje neišspręstas klausimas dėl UADB „Baltik Garant“ pripažinimo civiliniu atsakovu, yra pagrįsti.

Iš draudimo sutarties (t. 2, b. l. 31, 38) matyti, kad L. Š. vairuojamas automobilis ,,Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2004-09-13 iki 2005-09-12 buvo apdraustas UADB „Baltik Garant“. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nepagrįstai kaip civilinio atsakovo neįtraukė uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Baltik Garant“, dėl to buvo netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas. 2005-07-23 eismo įvykio metu draudiko atsakomybę reglamentavo 2004 m. kovo 5 d. Nr. IX-2041 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., kuriame numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (iš jų 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų žala turtui.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 3 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas žalos padarymo momentu yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (turi galiojančią draudimo sutartį), tačiau atsakingam draudikui - Biuro nariui iškelta bankroto byla. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką, jei apdrausta transporto priemonė padarė žalą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje užsienio valstybėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra pasirašęs Bendradarbiavimo nuostatus. UADB „Baltik Garant“ yra iškelta bankroto byla, transporto įvykis įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vadovaujantis šiuo įstatymu išmoką nukentėjusiosioms S. A. ir S. B. turi išmokėti Lietuvos Respublikos tranporto priemonių draudikų biuras.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo keistina priteisiant nukentėjusiesiems S. A. ir S. B. iš Lietuvos Respublikos tranporto priemonių draudikų biuro 1726 Lt (500 eurų) neturtinės žalos atlyginimo (2002 m. Nr. 12-417 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir 2002 m. Nr.12-453 Lietuvos banko valdybos nutarimais oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą), šią sumą paskirsčius kiekvienam ieškovui atskirai po 863 Lt išieškotina iš Lietuvos Respublikos tranporto priemonių draudikų biuro, likusios sumos po 39137 Lt kiekvienam ieškovui atskirai, iš nuteistosios L. Š..

2004 m. kovo 5 d. Nr. IX-2041 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 5 d., numatyta, jog žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo.

Šilutės rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė po 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosioms S. A. ir S. B.. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad žalą sudarė laidojimo išlaidos, kurios laikytinos faktiškai pagrįstomis ir būtinomis, t. y. laidojimo metu turėtos išlaidos ir antkapių pastatymo išlaidos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutikdama su nustatytu nukentėjusiosioms 6000 Lt žalos asmeniui atlyginimu, konstatuoja, kad ši suma turi būti priteistina iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Be to, Šilutės rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajai L. Š. neteisingai paskirta bausmės atlikimo vieta. Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta L. Š. paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. LR bausmių vykdymo kodekso 90 str. 1 d. numato, kad atvirose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atlieka už neatsargius bei nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys. Nuteistoji L. Š. nuteista pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą, todėl paskirtą bausmę turi atlikti atviroje kolonijoje.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos tranporto priemonių draudikų biuro 863 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. A.. Likusią neturtinės žalos sumą – 39137 Lt – nukentėjusiajai S. A. priteisti iš nuteistosios L. Š..

Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos tranporto priemonių draudikų biuro 863 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. B.. Likusią neturtinės žalos sumą – 39137 Lt – nukentėjusiajai S. B. priteisti iš nuteistosios L. Š..

Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. A..

Priteisti iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 6000 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. B..

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-05-13 nuosprendžiu L. Š. paskirtą bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.