- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2005-11-24
- Bylos Nr.
- 2-620
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė (pran.), Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos, R. J., K. S.
- Ieškovas
- H. U.
- Trečiasis asmuo
- S. U.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 12 d. nutarties, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė civilinėje byloje Nr. 2-2677-54/2005, iškeltoje pagal ieškovės H. U. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, R. J. , K. S. dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo panaikinimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (tretysis asmuo S. U. ).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ieškovė H. U. pareiškė ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, R. J. , K. S. , dalyvaujant trečiajam asmeniui S. U. , prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 2.4-01-3175, pripažinti negaliojančia 2005 m. rugpjūčio 31 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. J. ir K. S. , ir grąžinti žemę valstybės nuosavybėn. Taip pat prašė, nepranešus atsakovams, taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir areštuoti atsakovo K. S. vardu įregistruotą (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus miesto savivaldybėje (toliau – ginčo sklypas), kadangi sklypo dabartinis savininkas sužinojęs apie ieškinio dalyką ir bijodamas, jog teismas patenkins ieškovės pagrįstus ieškininius reikalavimus, gali žemę dar kartą perleisti kitiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 12 d nutartimi ieškovės prašymu areštavo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), uždrausdamas jį parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas, kad būtų užtikrinti ieškovo turtiniai interesai, užkirstos aplinkybės, galinčios apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas konstatavo, jog prašomas areštuoti žemės sklypas yra ginčo apskrities viršininko sprendimo ir ginčo sutarties objektas, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neapribojus atsakovo teisių dėl disponavimo ginčijamų sandorių objektu, teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas ieškovės ieškinys, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 12 d. nutartį, įpareigoti ieškovę pateikti ginčo sklypo schemos originalą, paaiškinant, kokiu pagrindu padaryti papildomi žymėjimai. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas buvo įrašytas į sąrašą naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai, perduodamų nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, pagal kurį R. J. pasiūlytas ginčo sklypas ir perduotas ginčijamu apskrities viršininko sprendimu. Apeliantas nurodo, jog neturi duomenų, kad perduotas atsakovei R. J. sklypas patenka į ieškovės pretenduojamą žemės sklypą, ieškovė tokių duomenų nepateikė, o nurodydama ginčo žemės sklypo vietą, be teisinio pagrindo papildė Vilniaus miesto oficialiai prieinamą schemą neleistinais žymėjimais. Be to, ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė žemės plano, kuriame būtų nurodytas ginčo sklypas, o nesant duomenų, kad ginčo žemės sklypas sietinas su žemės sklypu, į kurį ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises, ir kad ginčo žemės sklypo suteikimas atsakovei R. J. gali pažeisti ieškovės teises ar teisėtus interesus, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
Ieškovė H. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, jog apeliantas nepateikė argumentų, paneigiančių būtinybę pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nenagrinėtinos svarstant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės galiojimo, kadangi jos sudaro ieškinio dalyką. Ieškovė nurodo, jog vykdydama pareigą pašalinti teismo nurodytus ieškinio trūkumus, ji pateikė 1932 m. žemės išskirstymo viensėdžiais projekto plano nuorašą ir ištrauką iš Pašilaičių teritorijos detalaus plano, o patikslinimui pateikė miesto plėtros departamento 2005-09-26 raštą Nr. A51-11977, kuriuo ieškovė informuojama, jog į ieškovei grąžintiną žemę patenka Pašilaičių komunalinės zonos detalaus plano keli sklypai, tarpe jų ir ginčo sklypas (duomenys neskelbtini). Ieškovė ribas pažymėjo savo ranka dėl aiškumo, o pateikto žymėjimo tikslumo apeliantas neginčija, neįrodinėja, kad jis klaidingas, neatitinka planų, esančių apelianto žinioje. Apygardos teismas laikė, kad ieškovė pašalino ieškinio trūkumus, todėl nepagrįsti apelianto teiginiai, jog ieškovė neįvykdė teismo įpareigojimo. Apeliantas neįrodė aplinkybių, dėl kurių, jo manymu, teismo sprendimo vykdymas ateityje nepasunkėtų ar nepasidarytų nebeįmanomas, nepaneigė teismo išvadų, išdėstytų skundžiamoje teismo nutartyje, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčo žemės sklypo arešto.
Atsakovė R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, netenkinant ieškovės prašymo pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė pagrįstų motyvų dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo, teismas nepranešė apie ieškovės prašymo nagrinėjimą, nors ieškovė nebuvo pateikusi argumentų, jog pranešimas sutrukdys laikinosios apsaugos priemonės pritaikymui (CPK 148 str. 1 d.). Nurodo, jog jai perduotas neatlygintinai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra ieškovei natūra grąžintinuose žemės sklypuose Nr. 11 ir Nr.12, t.y. nėra ginčo žemės sklypas, todėl teismo nutartis dėl jo arešto yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas – prevencinis ieškinio reikalavimų užtikrinimo mechanizmas naudojamas tam, kad patenkinus ieškinį, teismo sprendimas būtų įvykdytas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo teisėtumo kriterijus yra nurodytas CPK 144 straipsnyje, kurio pirmoji dalis nustato, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškininiais reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.).
Bylos duomenimis, ieškovė siekia atkurti nuosavybės teises į buvusiam savininkui J. P. iki nacionalizacijos priklausiusį žemės sklypą Pašilaičių kaime (1932 m. plane nurodytas Nr. 11), o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. kovo 4 d. įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. P. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teisėmis žemės sklypą, kuris 1932 m. žemės išskirstymo viensėdžiais projekto plane pažymėtas Nr. 11 (b.l.1-5,14-18,22). Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2005-09-26 raštą Nr. A51-11977, dalis I. P. iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo patenka į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 324 patvirtintą Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detalųjį planą, tarpe kurių yra ir suplanuotas ginčo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9, 23). Apeliantas nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pakankamų įrodymų, jog areštuotas žemės sklypas nesusijęs su ginču, o apygardos teismas turėjo pagrindo ieškovės pateiktų įrodymų duomenimis konstatuoti, kad prašomas areštuoti žemės sklypas yra ginčo turtas, kurio areštas užtikrins teismo sprendimo ateityje tinkamą įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.). Apelianto pateikta „ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų“ dėl vietos, kurioje buvo I. P. turėtos žemės sklypo ribos (b.l.38), nepaneigia apygardos teismo nutarties išvadų ir nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apygardos teismas areštavo žemės sklypą, nesusijusį su ieškininiais reikalavimais, t.y. ne ginčo žemės sklypą. Be to, byloje yra duomenų, kad ginčo žemės sklypas atsakovės R. J. buvo perleistas trečiajam asmeniui K. S. . Todėl apygardos teismas, pagrįstai teigdamas, jog nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, areštavo ginčo žemės sklypą (b.l.8-9; CPK 144 str. 1 d.).
Beje, apeliantas turi teisę motyvuotai prašyti teismo pakeisti ar panaikinti pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (CPK 146 str150 str.) arba kreiptis į teismą dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo CPK 147 straipsnyje nustatyta tvarka.
Dėl to nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti apygardos teismo nutarties (CPK 338 str., 329 str., 330 str.).
Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų dėl ieškinio esmės, kurie nesusiję su šios bylos apeliacijos dalyku (CPK 338 str., 320 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 12 d. nutartį.