Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. G. (asm. dok. M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-11-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 3 d. laisvės apribojimu 6 mėn.; 2012-11-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams; 2013-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi , vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., 2012-11-13 ir 2012-11-15 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 2 mėn. 2012-12-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 3 d. laisvės apribojimu 7 mėn. Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2012-11-13 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė- laisvės apribojimas 9 mėnesiams; 2013-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi , vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., 2012-12-05 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta sus 2012-11-15 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams. 2013-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų, 2013-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 3 d. ir 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-11-15 ir 2012-12-05 nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams; 2013-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str.1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-03-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir 2013-04-17 nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams;2015-04-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 241 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-06-04 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 11 mėnesių. 2016-01-22 laisvės atėmimo bausmę atlikęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 3 d., apie 4 val., nukentėjusiojo D. M. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis ir kojomis sudavė D. M. apie šešis smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam sužalojimus: galvos sumušimą su muštine žaizda virš kairio antakio, nosies kaulu lūžimą, poodinėmis kraujosruvomis akies jungine, kairiojo skruostikaulio plonu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio srityje, poodinę kraujosruvą krūtinkaulio rankenos projekcijoje, nesunkiai sutrikdžiusius D. M. sveikatą, ir iš buto pagrobė 640 Eur vertės D. M. turtą: televizorių „Top Star“ 200 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Sony“ 250 Eur vertės, maršrutizatorių „Arris“ 150 Eur vertės, du modemus bendros 40 Eur vertės.

Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016 m. gegužės 2 d. su draugu I. S. pastarojo namuose, (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Norėjo užsirūkyti, tačiau I. S. bute nebuvo degtukų, todėl, apie 4 val. nakties, nuėjo į jo kaimyno nukentėjusiojo D. M. butą pasiskolinti „ugnies“. Nukentėjusįjį anksčiau buvo matęs, tačiau asmeniškai nepažinojo. Nukentėjusysis nemiegojo, įleido juos į savo butą, pavaišino alkoholiniais gėrimais. Geriant alkoholinius gėrimus D. M. įžeidė M. G., todėl jis atsistojęs du ar tris kartus kumščiu sudavė sėdinčiam nukentėjusiajam į veidą. Miglotai prisimena, kad po to, kai sudavė nukentėjusiajam smūgius, M. G. iš jo buto paėmė nedidelės įstrižainės televizorių, nešiojamą kompiuterį ir maršrutizatorių ,bei jų laidus. Kodėl šiuos daiktus paėmė, negali pasakyti. Nukentėjusiojo daiktus parsinešė į namus ir pasidėjo savo kambaryje. Tą pačią naktį į jo namus atvyko policijos pareigūnai. M. G. jiems atidavė iš nukentėjusiojo pagrobtus daiktus. Kodėl įvykdė šį nusikaltimą nežino, mano, kad įtakos nusikalsti turėjo jo girtumas.

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad 2016 m. gegužės 3 d., 06.49 val., M. G. iškvėptame ore nustatytas 2,30 promilių girtumas ( b.l. 77).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, D. M. parodė, kad 2016 m. gegužės 3 d., apie 04 val., savo namuose jis snaudė prie televizoriaus. Buvo išgėręs pusę litro alaus, tačiau girtas nesijautė. Į duris kažkas pabeldė. Atidaręs duris pamatė stovintį kaltinamąjį M. G. ir kaimyną I. S.. Juos abu įsileido į butą. I. S. atsinešė plastikinį butelį alaus. Kambaryje D. M. svečiams įpylė po „stikliuką“ degtinės, pats išgėrė vieną stiklinę alaus. M. G. ėmė ieškoti priekabių. I. S. bandė žodžiais nuraminti M. G., tačiau šis vis labiau karščiavosi. Staiga M. G. pašoko nuo kėdės ir spyrė koja sėdinčiam fotelyje D. M. į veidą. D. M. nuo spyrio prarado sąmonę. Vėliau Igoris jam sakė, kad M. G. jam spyrė dar keturis kartus. Atsigavo sėdintis fotelyje kruvinu veidu. Igoris padavė užuolaidą kraujui nusivalyti. Tuo metu M. G. atjungė ir iš jo buto pagrobė televizorių „Top Star“, 82 cm įstrižainės, 200 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Sony“, 250 Eur vertės, maršrutizatorių „Arris“ 150 Eur vertės, du modemus, kurių vieno vertė 20 Eur, bendra vertė 40 Eur, prijungimo laidus, kurių materialiai nevertina. Ikiteisminio tyrimo metu pagrobti daiktai buvo surasti ir D. M. gražinti (b.l.17-18)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2016-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad D. M. padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda virš kairiojo antakio, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimu po kairės akies jungine, kairiojo skruostikaulio plonu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio srityje, poodinė kraujosruva krūtinkaulio rankenos projekcijoje. Šiuos sužalojimus D. M. galėjo patirti bukos traumos pasekmėje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. D. M. kūne išskiriamos mažiausiai šešios trauminio poveikio vietos. Nustatytus sužalojimus D. M. galėjo patirti 2016 m.. gegužės 3 d., anksčiau kaip 05.50 val. (GMP iškvietimo data ir laikas). D. M. sužalojimas - nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 30-31).

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis, Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti liudytojo I. S. (asm. dok. I. S.) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, I. S. parodė, kad 2016 m. gegužės 2 d., apie 21-22 val., namuose su draugu M. G. gėrė alkoholinius gėrimus. M. G. buvo stipriai apsvaigęs. Apie 04 val. M. G. užsimanė parūkyti, tačiau namuose pasibaigė degtukai ir jis neturėjo kuo prisidegti. M. G. išėjo į laiptinę, o I. S. paskui jį. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys buvo pravirus ir I. S., užėjęs į kaimyno D. M. butą. M. G. rado sėdintį kambaryje ir su nukentėjusiuoju geriantį degtinę. Gerdamas M. G. ėmė pykti, darytis agresyvus ir priekabus. I. S. nuėjo į tualetą ir išgirdo mušantis. Išėjęs iš tualeto pamatė kruviną D. M. veidą. Tuo metu M. G. dar du kartus spyrė sėdinčiam fotelyje D. M. į galvą. I. S. puolė raminti prie M. G., tačiau šis dėl „didelio alkoholio kiekio“ tapo nevaldomas, visiškai nekontroliavo savo veiksmų. Sumušęs nukentėjusįjį, M. G. ėmė atjunginėti techniką: televizorių, kompiuterį, modemus ir šiuos daiktus išsinešė iš buto (b.l. 24-25).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėjas D. M. pranešė, jog 2016 m. gegužės 3 d., apie4 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), svečias vardu Maksimas jį sumušė ir pagrobė televizorių „Top Star“, nešiojamą kompiuterį „Sony“, televizoriaus priedėlį „Aris“. Padaryta žala 600 Eur. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 1-3).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad kaltinamojo senelis V. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė monitorių „TV star“ Nr. (duomenys neskelbtini), nešiojamą kompiuterį „Sony“ Nr. (duomenys neskelbtini), modemą „Zebra“ Nr. (duomenys neskelbtini), modemą „Zebra“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirstytuvą „ARIS“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir maišą su įvairiais laidais (b.l. 35-36).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad V. G. perduoti daiktai apžiūrėti ir grąžinti nukentėjusiajam D. M. (b.l. 37-38, 39).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. G., panaudodamas fizinį smurtą ir nesunkiai sužalojęs nukentėjusįjį D. M., pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 640 Eur vertės turtą: televizorių „Top Star“ 200 Eur vertės, nešiojamą kompiuterį „Sony“ 250 Eur vertės, maršrutizatorių „Arris“ 150 Eur vertės, du modemus bendros 40 Eur vertės. Fizinis smurtas pasireiškė smūgių nukentėjusiajam sudavimu. Nuo kaltinamojo suduotų smūgių nukentėjusysis D. M. patyrė sužalojimus: galvos sumušimą su muštine žaizda virš kairio antakio, nosies kaulu lūžimą, poodinėmis kraujosruvomis akies jungine, kairiojo skruostikaulio plonu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio srityje, poodinę kraujosruvą krūtinkaulio rankenos projekcijoje, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikatą. Kaltinamasis M. G. prisipažino, kad sudavė nukentėjusiajam smūgius tačiau teigė, kad taip pasielgė įžeistas nukentėjusiojo žodžių. Jis patvirtino, kad sumušęs nukentėjusįjį iš jo buto išnešė kaltinime nurodytus daiktus. Nukentėjusysis D. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad kaltinamąjį M. G. iš matymo pažįsta, šis žmogus 2016 m. gegužės 3 d., apie 4 val., atėjo į jo butą, gėrė alkoholinius gėrimus, po to jį sumušė ir pagrobė įvairią buitinę techniką (b.l. 17-18). Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo veiksmus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyti D. M. padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (b.l. 30-31). Kaltinamojo senelis V. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnams perdavė namuose rastus nukentėjusiajam priklausančius daiktus: televizorių „Top Star“, nešiojamą kompiuterį „Sony“, maršrutizatorių „Arris“, du modemus, maišą su laidais (b.l. 35-36).

Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veiksmai (nukentėjusiojo sumušimas ir jo turto pagrobimas) nebuvo tapatūs ir siejami vieningos tyčios siekiant vieningo rezultato. Kaltinamasis leido laiką D. M. namuose, kartu su nukentėjusiuoju gėrė alkoholinius gėrimus ir kilusio su nukentėjusiuoju konflikto metu sudavė jam smūgius, sužalodamas nukentėjusįjį. Tačiau, pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad šis pradinis nusikalstamos veikos sumanymas (sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar net jį sužaloti) pasikeitė susidarius palankiai situacijai (nukentėjęs sužalotas ir nepajėgiantis priešintis), bei susiformavus naujiems savanaudiškiems motyvams: kaltinamasis M. G. pagrobė D. M. turtą. Nukentėjusysis būdamas įbaugintas anksčiau prieš jį panaudoto fizinio smurto ir akivaizdžios kaltininko jėgos persvaros, nebandė sutrukdyti jo turto pagrobimui. Taigi kaltinamasis M. G. pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo baigta, nes jis turėjo realią galimybę disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu pagal savo valią, pagrobtus daiktus atsinešdamas į savo namus. Jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis M. G. veikė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad turtą pagrobia panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir taip palaužęs jo valią, numatė tokios nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekė.

Kaltinamajame akte aprašant M. G. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam D. M. ne mažiau kaip 6 smūgius. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad M. G. jam spyrė vieną kartą į veidą ir nuo šio smūgio jis prarado sąmonę. Liudytojas I. S. parodė, kad girdėjo smūgių garsus, o išėjęs iš tualeto pamatė M. G. du kartus spiriant D. M. į galvą. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad D. M. konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių smūgių pasėkoje (b.1. 30-31). Kaltinamasis M. G. negalėjo atsiminti tikslaus suduotų smūgių skaičiaus. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, kad tikslus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius nebuvo nustatytas, kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam apie 6 smūgius. Kadangi kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytos aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinamasis M. G. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 241 straipsnio 1 dalyje, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis anksčiau teistas 4 kartus už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje padarymą, tačiau Lietuvos Respublikos 2014-12-18 įstatymu Nr. XII-1481 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo“, pakeitus BK 190 straipsnį, naujai išaiškinantį BK XXVIII skyriuje numatytų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, numatyto turto vertę, jo padarytos veikos nebelaikomos nusikalstamomis. M. G. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, tačiau nuosprendžio priėmimo metu dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 112). Jis gyvena kartu su seneliais, šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų neturi.

M. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, sakydamas baigiamąją kalbą atsiprašė nukentėjusiojo. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, M. G. skiriama Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis M. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo M. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 3 d., 6.45 val., iki 2016 m. gegužės 3 d., 16.10 val. (1 diena) (b.l. 80-81, 82).

Nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir jo asmenybės vertinimas nepašalina padarytos veikos pavojingumo, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad M. G. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus kaltinamajam įpareigojimus. Kita vertus, spręsdamas M. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į civilinių ieškovų interesus – būdamas laisvėje kaltinamasis turės daugiau galimybių atlyginti D. M. ir Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, M. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, šios dalies 5, 6 ir 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamajam M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama. (b.l. 83-84).

Nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. G. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jo nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarytą 26 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinę žalą (b.l. 20).

Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis M. G., atjungęs laidus, pagrobė nukentėjusiajam priklausančius elektroninius prietaisus. Pagrobtas turtas ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir grąžintas D. M., tačiau dar 24,62 Eur turtinį nuostolį nukentėjusysis patyrė dėl plėšimo metu atjungtų laidų pajungimo. D. M. pateikė teismui 2016-05-12 Darbų atlikimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad jis AB TEO Lt už laidų pajungimą sumokėjo 24,62 Eur (b.l. 109). Nukentėjusiojo D. M. patirta 24,62 Eur turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo M. G. nusikalstama veika. Kaltinamasis M. G. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pripažįsta. Iš kaltinamojo priteisiama 24,62 Eur turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl 1,38 Eur turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas bylos duomenimis, todėl atmestinas.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Tokie kriterijai yra: žalos dydis ir jos pasekmės, ją padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. G. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. M. buvo padaryti sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda virš kairiojo antakio, nosies kaulų lūžimu, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kraujo išsiliejimu po kairės akies jungine, kairiojo skruostikaulio plonu kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniojo smegenų pusrutulio srityje, poodinė kraujosruva krūtinkaulio rankenos projekcijoje, kurie nesunkiai sutrikdė D. M. sveikatą (b.l. 30-31). Kaltinamasis M. G. veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo ir nesunkaus kūno sužalojimų, D. M. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus- dėl kraujosruvų veide sumažėjo jo bendravimo galimybės, ji ilgą laiką buvo nedarbingas. D. M. pateikė teismui 2016-10-12 išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį, kad nukentėjusysis skundžiasi kairės pusės veido tirpimu, dvejinimusi akyse, Objektyviai apžiūros metu nustatytas nusileidęs lūpos kampas (b.l. 110-111). Tačiau byloje nenustatyta, kad šių neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiu nukentėjusiojo šeimos ar socialiniais santykiais, gerove. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2000 Eur dydžio žalą jis nustatė kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūne, atsižvelgdami į kitose panašaus pobūdžio bylose reiškiamų civilinio ieškinių dydį. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata - tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl neabejotinai D. M. patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų dėl kaltinamojo veiksmų ir patirtų kūno sužalojimų, tačiau teismo posėdžio metu jis nepateikė duomenų, kad po nusikaltimo sumažėjo jo darbingumas, pasikeitė bendravimo galimybės, ar kad jis kreipėsi psichologinės pagalbos. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), įregistruoto nuosavybės teise turto neturi, tačiau neturi ir materialiai išlaikomų asmenų.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir D. M. priteisiama 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajai tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. G. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 90,85 Eur turtinę žalą (b.l. 41-42, 45). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo D. M. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas pensininkas D. M. dėl kaltinamojo M. G. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos - 90,85 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). D. B., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Kaltinamasis M. G. pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta. Iš jo priteisiama 90,85 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Skaitmeninės laikmenos tyrimo veiksmų protokolų priedai, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

M. G. (asm. dok. M. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą – aštuoniems mėnesiams;

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo M. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 3 d., 6.45 val., iki 2016 m. gegužės 3 d., 16.10 val. (1 dieną);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant M. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose ir tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamajam M. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. G. 24,62 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl 1,38 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo M. G. 90,85 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Skaitmenines laikmenas (CD), ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų priedus, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.