Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), įgaliotos atstovės advokatės S. M. skundą dėl (duomenys neskelbtini) R. G. 2023 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) R. G. 2023 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) J. K. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalyje, o būtent – ji, 2023 m. balandžio 7 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 1 vnt. šampūno „(duomenys neskelbtini)“, kaina 11.89 Eur. Prekė į prekybą grąžinta. Bendra paimtų prekių suma 11,89 Eur. Šiais savo veiksmais J. K. įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės būdu. Dėl aptariamo administracinio nusižengimo J. K. paskirta 90 Eur dydžio bauda (b. l. 8-9).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. įgaliotos atstovės S. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą Nutarimą ir paskirti bylą nagrinėti žodine tvarka. Skunde nurodyta, kad J. K. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kurios prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2023 m. gegužės 4 d. skundžiamas Nutarimas buvo priimtas nedalyvaujant J. K. ir jai paskiriant 90 Eur dydžio baudą. Advokatės teigimu, J. K. yra labai silpnos sveikatos, jos darbingumo lygis yra tik (duomenys neskelbtini). Ji juda tik su (duomenys neskelbtini) ar su kito lydimo asmens pagalba – ji serga (duomenys neskelbtini). Ji neturi teisinių žinių, todėl ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, o ne Instituciją, dėl ko jai vėliau nepagrįstai nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime Institucijoje (b. l. 4-7).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. parodė, kad visa situacija buvo labai sudėtinga, ten buvo ji ir jos vyras. Tarp jos vyro ir apsaugos darbuotojo įsiplieskė konfliktas, paskui ji buvo apsaugos darbuotojo sumušta. Dar yra 2 bylos, 1 byla išskaidyta į 3 bylas. Ją apkaltino vagyste, nors ji nieko nepavogė. Ji buvo neteisingai apkaltinta, kad kažką paėmė, nieko ji nepaėmė. Ji parduotuvėje išleido apie 90 Eur. Ji galvoja, kad čia viena byla ir ji turėjo bankų išrašus, kuriuos ji buvo pateikusi atvažiavusiai pareigūnei. Čia prieš labai daug laiko viskas buvo, viskas tęsiasi labai ilgai, ilgiau nei turėjo tęstis. Ji tuos išrašus buvo pateikusi, kad ji mokėjo, jai neužteko pinigų sumokėti iš karto, todėl jos vyras nuėjo į automobilį pasiimti grynųjų pinigų, nes grynųjų turėjo mašinoje. Tuo tarpu ji vis dar bandė sumokėti, prašė nuimti daiktus, kad sumokėti ir greičiau praleisti žmones. Tame tarpe, kol jos vyras ėjo, vaikščiojo, jai pavyko sumokėti, nuėmus kelias prekes ir ji prašė jas palaikyti. Vyras būtų atėjęs ir jie būtų tas prekes nusipirkę, tačiau jai nespėjus nueiti nuo kasos ją stvėrė apsauginis ir brutaliai sumušė, dėl ko ji atsidūrė ligoninėje. Ji nepripažįsta kaltės dėl šampūno pavogimo. Kada ji buvo sumušta, ji išsiėmė abdukciją ir apie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre įvykusią situaciją pamiršo. Tada ji paskambino į policiją ir pati davė pareiškimą dėl visos tos situacijos. Atvažiavo pareigūnė namo, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini), ir paėmė pareiškimą. Ji parašė pareiškimą dėl sumušimo. Tai pareigūnei, kada ji atvažiavo, ji (J. K.) jai visą situaciją išaiškino, o pastaroji pasidarė jos banko sąskaitos išrašo „screen shot‘us“, kur bandė mokėti. Tai, kaip ji supranta, pusė tų dalyvių, kurie buvo įvykio vietoje, nes yra kas galėtų liudyti, bet visi duomenys yra išskirstyti ir ji nežino, kokioje byloje yra kokie įrodymai. Taip, ji prašė žodinio bylos nagrinėjimo, bet išnagrinėjo be jos. Taip, ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, nes taip nurodė advokatė. Ji kreipėsi į advokatę, sumokėjo pinigus ir iš to gavo tik laukimą ir nežinomybę, kiek dar tęsis bylos (b. l. 42-44).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vagystė, sukčiavimas, svetimo turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalį, įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 593 straipsnis reglamentuoja administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimus. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas didelis skaičius tyrimo veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas turi pareigą būti aktyvus, kad būtų ištirtos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Todėl ANK 593 straipsnis įtvirtina tokiam pareigūnui plačius įgaliojimus. Ir priešingai, nepateisinama, jeigu administracinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas daro atitinkamas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo ar nepadarymo įvertinęs aplinkybes formaliai, nesiimdamas priemonių išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Toks pareigūno elgesys ne tik prieštarauja ANK 567 straipsnio 1 daliai, bet ir administracinių nusižengimų teisenos paskirčiai, įtvirtintai ANK 1 straipsnio 1 dalyje.

Iš skundžiamo Nutarimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. įgaliotosios atstovės skundo matyti, kad pastaroji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl ANK 108 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o būtent dėl to, kad ji, 2023 m. balandžio 7 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, paėmė 1 vnt. šampūno „(duomenys neskelbtini)“, kaina 11,89 Eur. Prekė į prekybą grąžinta. Bendra paimtų prekių suma 11,89 Eur.

Išanalizavus administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei skundžiamo Nutarimo turinį, matyti, kad byloje buvo apsiribota išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. balandžio 7 d. pateiktu pareiškimu bei vaizdo įrašais. Daugiau jokių tyrimo veiksmų, siekiant išsiaiškinti galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nebuvo atlikta. Aptariamo administracinio proceso metu jokie proceso dalyviai nebuvo apklausti, taip pat nebuvo gauti šių asmenų rašytiniai paaiškinimai. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. nurodė, kad ji buvo davusi paaiškinimus policijos pareigūnei, tačiau šių paaiškinimų turinys administracinio nusižengimo byloje nėra atskleistas. Be kita ko, J. K. nurodė ir tai, jog bendraujant su policijos pareigūne, ji pastarajai parodė įvykio metu inicijuotų bankinių pavedimų duomenis, o policijos pareigūnė šiuos duomenis nufotografavo, tačiau kaip matyti iš bylos turinio, minėtų bankinių pavedimų fotonuotraukos nėra pridėtos. Svarbu ir tai, jog byloje nėra užfiksuoti jokie galimai J. K. įvykdytą vagystę mačiusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ir J. K. sutuoktinio paaiškinimai, taip pat ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų paaiškinimai.

Teismui, įvertinus anksčiau aptartus duomenis, juos sugretinus su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo turiniu ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautais duomenimis, pripažintina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje atliktas tyrimas buvo formalus. Proceso metu nebuvo apklausti jokie su tiriamu įvykiu susiję asmenys, taip pat nebuvo aiškintasi dėl J. K. nurodytų ir galimai įvykio metu inicijuotų atskaitymų parduotuvėje.

Pabrėžtina, jog pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju išvada, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, padaryta skubotai ir neatlikus papildomo tyrimo. Visapusiškam aplinkybių ištyrimui reikalinga atlikti išsamų bylos duomenų tyrimą, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, teismas sprendžia, jog skundžiamas Nutarimas, kuris buvo priimtas neištyrus visų aptariamo įvykio reikšmingų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl jis naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas nepasisako dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, kadangi visos reikšmingos bylos aplinkybės, taip pat ir skundo argumentai, turės būti įvertinti tiriant ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą iš naujo.

Be pirmiau aptarto teisinio reguliavimo ir jam aktualių faktinių aplinkybių, svarbu atkreipti dėmesį į administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. įgaliotos atstovės skunde išdėstytų argumentų, susijusių su tuo, kad jos atstovaujamajai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime Institucijoje.

Teismas, pirmiau aptartus argumentus įvertinęs administracinio nusižengimo bylos turinio kontekste, jiems pritarti neturi pagrindo ir juos laiko deklaratyviais.

Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 7 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jame buvo aiškiai ir detaliai nurodyta bylos nagrinėjimo žodine tvarka procedūra. Buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data ir vieta – 2023 m. gegužės 3 d., (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktas ir kontaktinis elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo galima kreiptis siekiant bylą nagrinėti žodinę proceso tvarka ar kilus klausimams. Be to, kartu aptariamame procesiniame sprendime buvo pateiktas ir prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepateikimo pasekmės. Galiausiai, pažymėtina, jog šį administracinio nusižengimo protokolą administracinėn atsakomybėn patraukta J. K. pasirašė. Tai reiškia, kad tokiu savo veiksmu ji patvirtino, kad susipažino su jai pateikto procesinio dokumento turiniu ir jį suprato. Todėl vien tai, kad J. K. prašymą dėl bylos nagrinėjimo pateikė kitai Institucijai, jokiu būdu nereiškia, kad pastarajai nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. įgaliotos atstovės advokatės S. M. skundą patenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) R. G. 2023 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.