Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu I. M. dėl sulaikymo persvarstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad I. M. (toliau – ir užsienietis) 2025-07-01 buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK pareigūnų ir perduotas VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnams, kurie sulaikė užsienietį 48 val. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025-07-03 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2025-10-01, bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. VSAT prie LR VRM 2025-07-25 priėmė sprendimą Nr. 25S168509, kuriuo nusprendė išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Maroko Karalystę. Būdamas sulaikytas I. M. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie LR VRM 2025-08-20 priėmė sprendimą Nr. 25S185068, kuriuo priėmė užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo ir nusprendė nustatyti valstybę, atsakingą už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsieniečio asmenybė nepatvirtinta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, I. M. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nepatvirtinta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

Kaip minėta, užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2025-07-01, jie nepateikė jokių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, taip pat jo asmenybė nėra patvirtinta. Nuo pat sulaikymo jis dėl prieglobsčio jam suteikimo nesikreipė, tokį prašymą pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas, kai jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl jo išsiutimo iš Lietuvos Respublikos ir, galimai – vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Be to, iš užsieniečio asmens byloje esančios medžiagos matyti, kad įliejus jo piršto antspaudus į EURODAC sistemą, matyti, jog rasti sutapymai Bulgarijoje, Austrijoje, jis pateikė telefonu darytą Italijoje jam išduoto dokumento nuotrauką, teismo posėdyje paaiškino, kad jo pasas yra Prancūzijoje. Užsienietis keliauja po Europos Sąjungos šalis. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas mano, kad būtina nustatyti užsieniečio judėjimo laisvės ribojimus. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė nustatyta, nėra duomenų, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, teismas taiko užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., 118 str. 2 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025-07-03 sprendimą dėl I. M. sulaikymo ir taikyti Maroko Karalystės piliečiu I. M., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2025-10-01, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.