Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, užsiimantis individuali veikla, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 219 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., vykdydamas individualią veiklą ir pagal 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos (toliau LR) Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už A. B. individualios veiklos buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikęs Metines pajamų deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2009 – 2016 m. laikotarpį, po to, kai 2017 m. gruodžio 8 d. jam buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d. priminimas Nr. (8.1)S-99902 dėl mokesčių sumokėjimo, per priminime nustatytą 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos terminą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nesumokėjo iš viso 21 411,28 Eur (16 324,74 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 5 086,54 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų) mokesčių už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nors turėjo galimybę sumokėti dalį, t. y. 20 064,53 Eur sumą. Tokiu būdu A. B., vykdydamas individualią veiklą, padarė nusikalstamą veiką – mokesčių nesumokėjimą, kadangi pateikęs deklaracijas, turėdamas galimybę sumokėti dalį apskaičiuotų mokesčių, laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą tai padaryti.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad vykdo individualią veiklą – atlieka miško pjovimo darbus, yra pjūklininkas. Jo darbo vieta yra visoje Lietuvoje. Už buhalterinę apskaitą yra atsakingas jis pats. Duomenis jam pateikia darbdaviai, būna viskas užpildyta, tereikia nuėjus į valstybinę mokesčių inspekciją patvirtinti. Gauna pajamas, tačiau būna didelės išlaidos, taip per laikotarpį ir susidarė skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Anksčiau buvo toks įstatymas, kad nereikėjo mokėti jokių mokesčių, bet pradėjus vykdyti individualią veiklą, kasmet nesumokėtų mokesčių suma vis augo. Jeigu yra galimybė, jis visada mokesčius sumoka. Kokią jam reikėjo sumokėti sumą, jis žinojo. Darbdavys, pas kurį dirba, žadėjo sumokėti tą skolą, nes jis yra užsidirbęs pinigų, tačiau nesumokėjo. Kai jam nesumoka, jis neturi lėšų sumokėti. Jam yra skolingi „Jonavos miškai“. Jam sumoka tik tiek, kad gali dirbti toliau. Jam moka kas savaitę po 100 eurų. Priminimą iš SODROS apie nesumokėtus mokesčius gavo 2017 m. gruodžio 5 d. asmeniškai pasirašant. Nevyko ir nesitarė dėl mokėjimo atidėjimo. Turi neįgalumą, tačiau neįgalumo pašalpos negauna, visą gaunamą sumą iš jo atskaičiuoja apie 10 metų, tačiau jos nepakanka. Pareigą mokėti mokesčius supranta. Jei darbdavys jam sumokės, jis mokės ir didesnes sumas. Nuo Naujų metų iki šios dienos už atliktus darbus nėra gavęs jokių pajamų. Jam moka už praeitais metais atliktus darbus. Pažada mokėti ir nevengia mokėjimo. Šiai dienai gauna 300-400 eurų į savaitę. Dabar dirba Marijampolės miškuose. Į darbą važinėja kiekvieną dieną, susidaro nemažos ir kasdienės išlaidos. Turi šeimą, žmona pradėjo dirbti, bus truputį lengviau. Gailisi dėl to, kas nutikę. Gavus priminimą, buvo nurodytas 10 dienų terminas susimokėti nurodytą sumą, per nustatytą terminą neatsiskaitė. Su ieškiniu sutinka, jame nurodyta suma šiai dienai yra mažesnė, nes dalis sumokėta. Teismui pateikia mokėjimo kvitus, kad sumokėjęs 500 eurų. Prieš tai yra sumokėjęs 350 eurų, mokėjimo kvitai turi būti prijungti prie bylos, juos pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Metines deklaracijas teikia Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Valstybinei mokesčių inspekcijai skolingas virš 1000 eurų. Dar yra vykdomi iš jo išieškojimai pas antstolį.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino įvykio aplinkybes, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo A. B. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

2018 m. lapkričio 19 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau - ir VSDFV Kauno skyrius) pareiškimu Nr. (8.1E)S-72863 nustatyta, kad A. B. vykdoma veikla - miškininkystė ir medienos ruoša. A. B., vykdantis individualią veiklą, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. deklaravo 143 822,52 Eur pajamų, tačiau piktybiškai nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės mokėti įmokas. Siekiant išieškoti įsiskolinimą, į A. B. sąskaitas pateikti mokėjimo nurodymai, siųsti raginimai susimokėti skolą geruoju, skolos išieškojimas priverstine tvarka perduotas vykdyti antstoliui bei išieškomas iš netekto darbingumo pensijos. Taikomos priverstinio poveikio priemonės teigiamo rezultato nedavė. VSDFV Kauno skyrius 2017 m. gruodžio 5 d. registruotu paštu su įteikimu išsiuntė A. B., vykdančiam individualią veiklą, priminimą Nr. (8.1)S-99902 sumokėti priskaičiuotų įmokų ir delspinigių įsiskolinimą Fondo biudžetui. Priminimas įteiktas 2017 m. gruodžio 8 d. kitam asmeniui (sutuoktinei). Įteiktu raštu A. B. priminta apie pareigą sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos. Tuo pačiu raštu A. B. informuotas apie baudžiamosios atsakomybės taikymą už mokesčių nemokėjimą pagal BK 219 straipsnį (1 t., b. l. 1–4).

2018 m. lapkričio 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos (toliau - LR VRM Kauno apygardos valdybos) raštu nustatyta, kad, tikslinant duomenis, A. B. buvo įteiktas FNTT Kauno apygardos valdybos 2018 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. 25/11-1-26-18854 dėl individualios veiklos dokumentų už 2017 m. gruodžio mėn. pateikimo (1 t., b. l. 5).

2018 m. lapkričio 23 d. raštu nustatyta, kad A. B. atvyko į FNTT Kauno apygardos valdybą ir pateikė 2017 m. gruodžio mėn. individualios veiklos dokumentus (1 t., b. l. 6).

2018 m. lapkričio 29 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00067-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 7–10).

2018 m. gruodžio 4 d. LR VRM Kauno apygardos valdybos raštu nustatyta, kad A. B. išsiųstas reikalavimas Nr. 25/11-1-26-19812 dėl individualios veiklos dokumentų nuo 2017 m. sausio 1 d. pateikimo. Dokumentus A. B. pateikė 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. sausio 17 d. (1 t., b. l. 18, 19, 53).

2019 m. sausio 3 d. LR VRM Kauno apygardos valdybos raštu nustatyta, kad MSK „Jonavos miškai“ išsiųstas reikalavimas Nr. 25/11-1-26-125 dėl 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 4 d. laikotarpio visų sandorių su A. B. dokumentų kopijų pateikimo. Dokumentų kopijas MSK „Jonavos miškai“ pateikė 2019 m. sausio 16 d. (1 t., b. l. 20–52).

2019 m. vasario 26 d. – 2019 m. vasario 27 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad dalyvaujant FNTT Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistui E. G., buvo atlikta A. B. individualios veiklos dokumentų apžiūra. Apžiūros metu specialistui buvo užduoti klausimai „1. Ar A. B., vykdantis individualią veiklą, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 18 d. turėjo galimybę sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už savarankiškai dirbantį asmenį ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, iš viso 21411,28 Eur, po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius? 2. Ar iš pateiktų A. B. individualios veiklos dokumentų galima nustatyti asmens 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 4 d. laikotarpio veiklą? Jei ne, tai A. B. veiklos negalima nustatyti visiškai ar iš dalies, dėl kokių priežasčių, kokie teisės aktai pažeisti?“ Į pirmąjį klausimą specialistas pateikė sąlyginę išvadą „Jeigu A. B., pasirinkusio apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas apskaičiuoti 2002 m. liepos 2 d. LR GPM įstatymo Nr. IX-1007 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka <...>, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d. faktiškai patirtos išlaidos, susijusios su faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis, nebuvo didesnės negu 10 803,98 Eur, tai A. B. 2017 m. gruodžio 9 d. galėjo turėti 20 064,53 Eur grynųjų pinigų likutį ir galėjo turėti finansines galimybes atsiskaityti su VSDF biudžetu ir sumokėti dalį įsiskolinimo – 20 064,53 Eur; jeigu A. B. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d.– 2018 m. gruodžio 18 d. faktiškai patyrė daugiau išlaidų, susijusių su faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis, negu vadovaujantis 2002 m. liepos 2 d. LR GPM įstatymo Nr. IX-1007 18 straipsnio 12 dalimi pripažino leidžiamais atskaitymais, tai negalima nustatyti A. B. grynųjų pinigų likučio 2017 m. gruodžio 9 d. ir negalima nustatyti, ar A. B. galėjo turėti finansines galimybes atsiskaityti su VSDF biudžetu“. Į antrąjį klausimą specialistas pateikė išvadą „Iš pateiktų A. B. individualios veiklos dokumentų galima nustatyti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d.–2018 m. gruodžio 4 d. asmens vykdytą veiklą, nes pagal pateiktą metinę gyventojo pajamų deklaraciją už 2017 m. deklaravo 34 195,28 Eur pajamų iš individualios veiklos. <...> Pagal dokumentų apžiūrai pateiktas išrašytas sąskaitas faktūras: <...>, 2017 m. A. B. gavo 34 195,28 Eur pajamų. Pagal MSK „Jonavos miškai“ pateiktus dokumentus A. B. taip pat gavo 34 195,28 Eur pajamų“ (1 t., b. l. 58-61).

2019 m. kovo 12 d. specialaus liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad A. B. buvo apklausas kaip specialusis liudytojas. Apklausos metu A. B. nurodė, kad individualią veiklą (miško darbai) vykdo nuo 2000 metų. Teikia miško kirtimo paslaugas, turi miško kirtimo technikos – pjūklą su įvairiais priedais, darbinę specialią aprangą ir kt. būtinas priemones. Taip pat savo veiklai vykdyti naudoja savo vardu registruotą transporto priemonę – „Hyundai Galloper“. Darbuotojų įdarbinęs neturi. Maždaug 8 metus bendradarbiauja su MSK „Jonavos miškai“, kurios vadovas yra R. N.. Būtent jis nurodo, kokius darbus atlikti. Paslaugų kaina ~7 Eur už kubinį metrą. Tai vienintelis ūkio subjektas, kuriam pastaruosius kelis metus teikia paslaugas. Atsiskaitymas už darbus vyksta tokia tvarka: kai R. N. atveža pinigus už atliktus darbus, A. B. išrašo sąskaitą faktūrą, R. N. išrašo pinigų išmokėjimo kvitą. Gautų pinigų suma visada atitinka dokumentuose nurodytą sumą. Šiuo metu R. N. kažkiek yra skoloje, tačiau dėl ilgo bendradarbiavimo A. B. yra tikras, kad pinigus atgaus. Patvirtina, kad visus individualios veiklos dokumentus saugo, tačiau pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo šiuo metu neveda, kadangi nemato prasmės dėl individualios veiklos mažo dokumentų kiekio ir pasirinkto išlaidų atskaitymo būdo. Nors deklaruodamas pajamas, pasirinko atskaityti 30 proc. leidžiamų atskaitymų, tačiau mano, kad savo veikloje patiria žymiai daugiau išlaidų, t. y. kuro išlaidos, įrangos ir transporto eksploatavimo išlaidos ir kt. Šį metodą pasirinko dėl to, kad nereikėtų papildomai saugoti ir pildyti išlaidų dokumentų apskaitos. Šiuo metu antstoliai yra areštavę banko sąskaitas, automobilį ir ½ gyvenamojo namo, kiek žino, dėl nesumokėtų Sodros mokesčių. Pažymi, kad kiekvieną mėnesį į savo asmeninę banko sąskaitą gauna Sodros išmoką dėl neįgalumo (nuo vaikystės nefunkcionuoja klubo sąnarys), kurią nusirašo antstoliai. Šiuo metu gyvena su sutuoktine, name taip pat gyvena duktė (19 m.) su žentu ir sūnumi ir jauniausias sūnus (17 m.). Finansinė padėtis yra sunki, kadangi vienas išlaiko didelę šeimą. Prie šios apklausos pateikia kuro išlaidų už 2017 m., 2018 m., ir 2019 m. suvestines. Nors dokumentų pagal įstatymus saugoti neprivaloma, juos išsaugojo ir suvedė. Esant reikalui, pateiks ir pačius pirminius dokumentus – kuro kvitus. Pažymi, kad kažkiek kvitų yra išblukę ir neįskaitomi, todėl jų duomenys liko nesuvesti. Taip pat pateikia savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti Sodros pašalpos gavimas ir kaip ją nurašo antstoliai. Dėl susidariusio įsiskolinimo Sodrai nurodo, kad supranta situaciją, tačiau dėl sunkios finansinės padėties, taip pat įvertinęs tai, kad Sodra kiekvieną mėnesį nusirašo jo invalidumo pašalpą, šių mokesčių nemokėjo. Gailisi dėl susiklosčiusių aplinkybių ir bandys susitarti su MSK „Jonavos miškai“ vadovu R. N., kad jam priklausančius pinigus mokėtų Sodrai (1 t., b. l. 66–93).

2019 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatyta, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos - mokesčių nesumokėjimo (1 t., b. l. 94–98).

2019 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl tikslingumo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nustatyta, kad 2019 m. kovo 25 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 99–106).

2019 m. balandžio 10 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus raštu nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriui išsiųstas reikalavimas Nr. 25/11-1-26-6695 pateikti informaciją, kokių ataskaitų ar deklaracijų pagrindu A. B. buvo priskaičiuota skola, taip pat pagal kokius vykdomuosius dokumentus ir kuris antstolis vykdo A. B. nesumokėtų mokesčių išieškojimo procesą, taip pat pateikti informaciją apie A. B. įsiskolinimo VSDF biudžetui pokytį. 2019 m. balandžio 24 d. gautas atsakymas Nr. (7.15E)DV_S-27091 (1 t., b. l. 107–114).

2019 m. balandžio 30 d. FNTT Kauno apygardos valdyboje gautas VSDFV Kauno skyriaus civilinis ieškinys Nr. (8.1E)DV_S-28255 baudžiamojoje byloje Nr. 03-6-00067-18, kurio pagrindu VSDFV Kauno skyrius pripažintas civiliniu ieškovu, o civilinio ieškovo įgaliotuoju atstovu pripažinta VSDFV Kauno skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausioji specialistė I. B. (1 t., b. l. 115–129).

2019 m. balandžio 18 d. pranešimu apie įtarimą nustatyta, kad A. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad jis įtariamas tuo, kad „pažeidė LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikęs Metines pajamų deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) po to, kai 2017 m. gruodžio 8 d. jam buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d. priminimas Nr. (8.1)S-99902 dėl mokesčių sumokėjimo, per priminime nustatytą 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos terminą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nesumokėjo iš viso 21 411,28 Eur (16 324,74 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 5 086,54 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų) mokesčių, nors turėjo galimybę sumokėti dalį, t. y. 20 064,53 Eur sumą. Tokiu būdu A. B., vykdydamas individualią veiklą, padarė nusikalstamą veiką – mokesčių nesumokėjimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje, kadangi pateikęs deklaracijas, turėdamas galimybę sumokėti dalį apskaičiuotų mokesčių, laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą tai padaryti.“ (1 t., b. l. 130–132).

Iš 2019 m. balandžio 18 d. A. B. apklausos matyti, kad jis 2019 m. balandžio 18 d. pranešimo apie įtarimą esmę suprato pilnai. Į psichikos sveikatos skyriaus ar priklausomybės ligų skyriaus įskaitas nėra įrašytas, galvos traumų neturėjo, jaučiasi sveikas. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, kaltę pripažįsta visiškai. 2019 m. kovo 12 d. buvo apklaustas kaip spec. liudytojas, laikosi 2019 m. kovo 12 d. duotų parodymų ir papildomai nurodo, kad labai gailisi dėl šios susiklosčiusios situacijos. Maždaug prieš dvi savaites savo iniciatyva sumokėjo Sodrai įmoką 50 Eur. Supranta, kad įsiskolinimą Sodrai turės padengti ir įsipareigoja tai padaryti iš karto atsiradus galimybei. Mano, kad skolą Sodrai galės padengti iš piniginių lėšų, kurias šiai dienai jam skoloje yra MSK „Jonavos miškai“ direktorius R. N., tai galėtų būti apie 14 000 Eur. Labai gailisi dėl taip susiklosčiusių aplinkybių (1 t., b. l. 135, 136).

2019 m. balandžio 30 d. pranešimu apie įtarimą A. B. nustatyta, kad jis įtariamas tuo, kad „vykdydamas individualią veiklą ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už A. B. individualios veiklos buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikęs Metines pajamų deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2009 – 2016 m. laikotarpį, po to, kai 2017 m. gruodžio 8 d. jam buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d. priminimas Nr. (8.1)S-99902 dėl mokesčių sumokėjimo, per priminime nustatytą 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos terminą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nesumokėjo išviso 21 411,28 Eur (16 324,74 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 5 086,54 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų) mokesčių už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nors turėjo galimybę sumokėti dalį, t. y. 20 064,53 Eur sumą. Tokiu būdu A. B., vykdydamas individualią veiklą, padarė nusikalstamą veiką – mokesčių nesumokėjimą, numatytą LR BK 219 straipsnio 2 dalyje, kadangi pateikęs deklaracijas, turėdamas galimybę sumokėti dalį apskaičiuotų mokesčių, laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą tai padaryti.“ (1 t., b. l. 137–139).

Iš 2019 m. balandžio 30 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolo matyti, kad įtariamasis A. B. nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, pranešimo esmę supranta pilnai. 2019 m. kovo 12 d. buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, 2019 m. balandžio 18 d., kaip įtariamasis. Laikosi visų anksčiau duotų parodymų ir parodo, kad gailisi dėl taip susiklosčiusių aplinkybių. Papildomai prie apklausos pateikia 2019 m. kovo 19 d. balandžio 25 d., ir 2019 m. balandžio 29 d. per „Perlo“ terminalą sumokėtas įmokas Sodrai (iš viso 350 Eur) patvirtinančius dokumentus. Supranta, jog įsiskolinimą Sodrai turės padengti ir mokės įmokas pagal galimybes (1 t., b. l. 142–145).

Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių.

Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 219 straipsnį yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai.

Nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti. BK 219 straipsnyje 1 dalyje bei 2 dalyje nustatyta veika laikoma baigta, kai asmuo po to, kai gavo priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, iki nustatyto termino jos neįvykdė.

Kaltinamasis A. B. neneigia, jog jis, pateikęs deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, turėdamas galimybę sumokėti dalį apskaičiuotų mokesčių, laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą tai padaryti.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Teismo vertinimu, A. B. kaltė, padarius BK 219 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai. A. B. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, tyrimo veiksmų protokolai ir kita bylos medžiaga.

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. veiksmai atitinka BK 219 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, kadangi jis, vykdydamas individualią veiklą ir pagal 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos (toliau LR) Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už individualios veiklos buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikęs Metines pajamų deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2009 – 2016 m. laikotarpį, po to, kai 2017 m. gruodžio 8 d. jam buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d. priminimas Nr. (8.1)S-99902 dėl mokesčių sumokėjimo, per priminime nustatytą 10 dienų nuo priminimo gavimo dienos terminą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nesumokėjo 16 324,74 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 5 086,54 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., turėdamas galimybę sumokėti dalį apskaičiuotų mokesčių, laiku nesumokėjo mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą tai padaryti.

A. B. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 219 straipsnio 2 dalis) finansų sistemai, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis po to, kai gavo priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, iki nustatyto termino jos neįvykdė.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). A. B. ankščiau neteistas (1 t., b. l. 148), nebaustas nuo 2018 m. sausio 1 d. administracine tvarka (1 t., b. l. 149), yra dirbantis, duomenų apie psichiatrinį gydymą, apie priklausomybės ligų gydymą, nėra.

Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, įvertinęs tai, jog už nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje, įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki šešerių metų be alternatyvų, teismas daro išvadą, kad geriausiai bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinęs bylos duomenis ir tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. B. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl šios bausmės vykdymas jam atidedamas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinys dėl 26 209,11 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121–129). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikė mokėjimo kvitus, jog dalis ieškinio – 350 Eur sumokėta (1 t., b. l. 143–145), taip pat teisiamojo posėdžio metu pateikė mokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad sumokėjo dar 500 Eur civilinio ieškinio (2 t., b. l. 76). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, civilinis ieškinys mažintinas (26 209,11 - 850 = 25359,11). Ieškinys dėl 25 359,11 Eur turtinės žalos yra pagrįstas, kadangi kaltinamasis nesumokėjo šios sumos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, todėl šioje dalyje jis tenkinamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo skirta, todėl skirti kaltinamajam kardomąją priemonę šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti - A. B. individualios veiklos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. B. atidėti 1 (vieneriems) metams, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dalį – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) turtinės žalos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 25 359,11 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 11 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - 2017 m. gruodžio mėnesio, 2017 m. ir 2018 m. A. B. individualios veiklos dokumentus, ikiteisminio tyrimo metu paimtus ir saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, adresas Spaustuvininkų g. 7, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.