Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-05-31 · Administracinė byla Nr. eI3-131-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
eI3-131-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00780-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
I. V.
Atsakovas
I. B., I. R., Marijampolės savivaldybės administracija, Zosei A
Trečiasis asmuo
A. B., J. B., Z. I., A. G.
Advokatai
Irina Lemežytė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-131-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00780-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,dalyvaujant pareiškėjai I. V., jos atstovui advokatui A. K.,

atsakovėms I. B., I. R., jų atstovei advokatei Irinai Lemežytei, Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei V. M.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovams Marijampolės savivaldybės administracijai, I. B., Zosei A. L., I. R., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. I., A. G., A. B., J. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. V. patikslintu skundu prašo: panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2020-02-28 sprendimą Nr. SA-1813-(15.1) „Dėl prašymo nagrinėjimo“; panaikinti įrašą Marijampolės savivaldybės administracijos laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kad I. B. yra šeimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), kvartale, esančios Marijampolės miesto senosiose kapinėse, adresu P. A. g. 38A, Marijampolė, atsakingu už priežiūrą asmeniu; atnaujinti terminą skundui dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2019-10-07 leidimo Nr. LA-1543 laidoti A. L. panaikinimo paduoti; panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos 2019-10-07 leidimą Nr. LA-1543 laidoti A. L.; įpareigoti atsakoves Zosę A. L. ir I. R. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti A. L. palaikus urnoje iš šeimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) kvartale, esančios Marijampolės miesto senosiose kapinėse, adresu P. A. g. 38A, Marijampolė, ir sutvarkyti kapavietę.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas paaiškino, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti ir nepagrįsti. Marijampolės miesto senosiose kapinėse, esančiose P. A. g. 38A, Marijampolėje, kaip riboto laidojimo kapinėse, (duomenys neskelbtini)kvartale, šeimos kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini); šeimos kapavietė) yra palaidoti pareiškėjos tėvai: K. B., miręs (duomenys neskelbtini)m., motina M. B., mirusi (duomenys neskelbtini)m., pareiškėjos brolis A. B., miręs (duomenys neskelbtini)m., jo žmona L. B., mirusi (duomenys neskelbtini) Z. A. L., Z. I., A. B., J. B. yra pareiškėjos seserys ir broliai.

Pareiškėja 2019-10-22 kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją su prašymu perlaidoti urną su A. L. (sesers vyro) palaikais, kadangi 2019-10-12 kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) velionis buvo neteisėtai palaidotas. Šeimos kapavietę seserys ir broliai prižiūri bendromis lėšomis bei bendru darbu, visą kapų priežiūros atsakomybę dalinasi kartu, tačiau sutikimo dėl A. L. laidojimo jie nedavė. A. L. palaikai urnoje buvo laidojami nepranešus šalims, joms nežinant, todėl pareiškėja ir kiti suinteresuoti asmenys nesutinka, kad A. L. palaikai urnoje liktų šeimos kapavietėje.

Pareiškėja tik iš Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimo sužinojo, kad atsakinga už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini)priežiūrą yra I. B., kurios 2019-10-07 prašymu ir sutikimu buvo išduotas leidimas laidoti A. L. palaikus urnoje šeimos kapavietėje. Apie 2019-10-07 išduotą leidimą laidoti Nr. LA-1543 pareiškėja sužinojo, kai teismas leidimą išreikalavo iš Marijampolės savivaldybės administracijos. Pareiškėja nesutinka, kad I. B. būtų kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingu už priežiūrą asmeniu, kadangi tokio sutikimo niekas I. B. nedavė, nėra ir nebuvo teisinio pagrindo skirti ją atsakingu asmeniu už šeimos kapavietės priežiūrą.

Pažymėjo, jog A. L. palaikus urnoje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) laidojo velionio žmona Z. A. L. ir dukra I. R., todėl jos yra atsakingos už velionio palaikų urnos perlaidojimą. Kadangi A. L. palaikai urnoje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidoti nesant teisinio pagrindo, savavališkai, todėl turi būti perlaidoti į kitą kapavietę.

Taip pat pareiškėja teismo posėdyje nurodė, jog termino ginčyti įrašą laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale ir leidimą laidoti nepraleido, tačiau jeigu teismas manys, jog vis dėl to terminas praleistas, prašo jį atnaujinti, kadangi neatnaujinus termino, pareiškėja negalės tinkamai apginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Marijampolės savivaldybės administracija su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2019-10-07 išdavė leidimą laidoti Nr. LA-1543, kuriuo Marijampolės miesto senosiose kapinėse, esančiose Marijampolėje, P. A. g. 38A, priskirtose riboto laidojimo kapinėms, trivietėje kapavietėje leido laidoti A. L.. Leidimas laidoti išduotas atsižvelgiant į I. R. 2019-10-07 prašymą ir I. B., kaip atsakingo asmens už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, sutikimą.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 31 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja bei kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Taisyklės yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ar laidojami žmonių palaikai.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas, patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2018-03-26 sprendimu Nr. 1-129 (toliau – ir Aprašas).

Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 20 ir 21 punktų ir Aprašo 29 punkto nuostatas, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša; šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale; kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka; laidojantis asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos; atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams; nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus žurnale duomenis.

Šiuo atveju kapinių priežiūrą vykdantis subjektas nėra teisės aktų įpareigotas tikrinti, kaip ir kokia forma susitarė giminaičiai, koks susitarusiųjų skaičius, vertinti jų tarpusavio giminystės ryšių ar giminystės ryšių su kapavietėje palaidotais asmenimis. Todėl atsakovė, gavusi rašytinį I. B. prašymą, iš kurio turinio akivaizdu, jog pastaroji sutinka, kad šeimos kapavietėje būtų palaidotas A. L., išdavė 2019-10-07 leidimą laidoti Nr. LA-1543. Pareiškėja nuo 1977 m. nei karto nesikreipė į kapinių priežiūrą vykdančią instituciją dėl pripažinimo tam tikrų asmenų atsakingais už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą.

Atsiliepimas

Taip pat pažymėjo, jog pareiškėja be svarbių priežasčių praleido terminą ginčyti leidimą laidoti, kadangi atsakovė, teikdama Administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui atsiliepimą į pareiškėjos 2019-12-04 skundą, pateikė ir leidimo laidoti Nr. LA-1543 kopiją. Todėl apie leidimą laidoti pareiškėja sužinojo dar 2019 m. gruodžio mėn., tačiau į teismą kreipėsi tik 2020-04-07 ir nenurodė svarbių priežasčių, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašė skundą atmesti.

A. Z. A. L., I. B. ir I. R. su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovės I. B. bei I. R. ir jų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės miesto senosiose kapinėse, esančiose P. A. g. 38A, Marijampolėje, 38 kvartale, kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), yra palaidotas K. B. ir M. B., kurie yra pareiškėjos ir atsakovės Z. A. L., trečiųjų asmenų Z. I., A. B. ir J. B. tėvai bei atsakovių I. B. ir I. R. seneliai.

Kapavietė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sutvarkyta ir paminklas pastatytas iš mirusiųjų K. B. ir M. B. sutaupytų lėšų, skirtų laidojimui ir kapavietės tvarkymui. Vėliau šeimos kapavietė buvo prižiūrima brolių A. B., K. B. ir A. B. (atsakovės I. B. tėvo) bei jų sutuoktinių. Mirus A. B. ((duomenys neskelbtini)m.), jo broliams ir seserims neprieštaravus, jis palaidotas tėvų K. B. ir M. B. kapavietėje. Po A. B. mirties kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini)prižiūrėjo jo sutuoktinė L. B. bei atsakovė I. B.. Mirus A. B. sutuoktinei L. B. ((duomenys neskelbtini)m.), ji taip pat palaidota kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek pareiškėjai, tiek kitiems A. B. broliams bei seserims buvo žinomas šis faktas ir niekas niekada tam neprieštaravo. Kapaviete Nr. (duomenys neskelbtini)išimtinai rūpinosi ir iki šiol rūpinasi atsakovė I. B., nes ten palaidoti jos tėvai ir seneliai. Po L. B. mirties I. B. savo lėšomis atnaujino kapavietę (pakeitė tvorelę, užpylė akmenukais, aplink kapavietę sudėjo trinkeles).

Mirus (duomenys neskelbtini) atsakovės Z. A. L. sutuoktiniui A. L., atsiklausus kitų brolių ir atsakovės I. B., buvo nutarta jį palaidoti šeimos kapavietėje, nes Z. A. L. taip pat buvo išreiškusi norą, kad po mirties būtų palaidota mirusių tėvų ir brolio kapavietėje, todėl norėjo, kad sutuoktinio ir jos palaikai būtų palaidoti toje pačioje šeimos kapavietėje. A. L. kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) palaidotas (duomenys neskelbtini).

Atsakovių nuomone, pareiškėja praleido terminą ginčyti leidimą laidoti ir įrašą laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kad I. B. yra šeimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingu už priežiūrą asmeniu, kadangi apie A. L. palaikų palaidojimą jai tapo žinoma 2019-10-22, kai ji kreipėsi į savivaldybę su prašymu perlaidoti velionio urną kitoje kapavietėje, tačiau nustatytu terminu skundo teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo atnaujinti be svarbių priežasčių praleistą terminą skundui paduoti.

Pažymėjo, jog Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos.

Mirus A. B. sutuoktinei L. B. ((duomenys neskelbtini)m.), kapaviete Nr. (duomenys neskelbtini) išimtinai rūpinosi atsakovė I. B. ir ji nuo 2015-05-03 yra atsakinga už jos priežiūrą.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Vadovaujantis Taisyklių 22 punktu, kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui. Kaip jau minėta, už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingas asmuo yra I. B., ji ir pateikė sutikimą laidoti A. L. palaikus šeimos kapavietėje, todėl leidimas išduotas teisėtai ir pagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad urna su A. L. palaikais buvo biologiškai skaidi, todėl ji šiuo metu tikėtina, jau bus suirusi ir jos iškasti fiziškai jau gali būti neįmanoma. Prašė skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir J. B. atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsakovių nurodytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. I. atsiliepime nurodė, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti pareiškėjos nurodytais motyvais.

Skundas atmestinas, byla dalyje nutrauktina.

Šioje byloje ginčas kilo dėl įrašo Marijampolės savivaldybės administracijos laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kad I. B. yra šeimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini)atsakingas už priežiūrą asmuo, dėl 2019-10-07 leidimo Nr. LA-1543 laidoti A. L. bei Marijampolės savivaldybės administracijos 2020-02-28 sprendimo Nr. SA-1813-(15.1), kuriuo atsisakyta perlaidoti A. L. urną pagal jo gyvenamąją vietą arba į jo tėvų kapavietę Kauno mieste, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2019-10-07 išdavė leidimą laidoti Nr. LA-1543, kuriuo Marijampolės miesto senosiose kapinėse, esančiose adresu Marijampolėje, P. A. g. 38A, priskirtose riboto laidojimo kapinėms, trivietėje kapavietėje leido laidoti A. L.. Leidimas laidoti išduotas atsižvelgiant į I. R. 2019-10-07 prašymą ir I. B., kaip atsakingo už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą asmens, sutikimą. Pareiškėja 2019-10-22 pateikė Marijampolės savivaldybės administracijai prašymą dėl A. L. laidojimo aplinkybių paaiškinimo ir velionio palaikų perlaidojimo pagal jo gyvenamąją vietą arba į jo tėvų kapavietę Kauno mieste. Marijampolės savivaldybės administracija 2019-11-08 raštu Nr. SA-9971-(15.1) „Dėl informacijos suteikimo“ informavo pareiškėją apie A. L. laidojimą.

Pareiškėja Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui pateikė 2019-12-04 skundą „Dėl 2019-11-08 Marijampolės savivaldybės administracijos sprendimo Nr. SA-9971-(15.1)“. Administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2020-01-13 sprendimu Nr. 21R1-5(AG1-181/08-2019) įpareigojo Marijampolės savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą. Marijampolės savivaldybės administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir 2020-02-28 ginčijamu raštu Nr. SA-1813 - (15.1) informavo pareiškėją, kad nėra jokio pagrindo tenkinti prašymą dėl A. L. palaikų perlaidojimo.

Dėl Leidimo laidoti ir įrašo Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale panaikinimo

Pareiškėja ir jos atstovas nurodė, jog pareiškėja nepraleido termino ginčyti įrašą Marijampolės savivaldybės administracijos laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kad I. B. yra šeimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), kvartale, esančios Marijampolės miesto senosiose kapinėse, adresu P. A. g. 38A, Marijampolė, atsakingu už priežiūrą asmeniu (toliau – ir įrašas registracijos žurnale) bei Marijampolės savivaldybės administracijos 2019-10-07 leidimo Nr. LA-1543 laidoti A. L. (toliau – ir leidimas laidoti), kadangi šie dokumentai jai pateikti nebuvo, su jų turiniu pareiškėja nebuvo susipažinusi, apie juos sužinojo tik gavusi ginčijamą Marijampolės savivaldybės administracijos 2020-02-28 sprendimą Nr. SA-1813-(15.). Tačiau jeigu teismas manys, jog terminas yra praleistas, prašo jį atnaujinti.

Atsakovai teigė, kad pareiškėja, teikdama skundą dėl įrašo registracijos žurnale ir leidimo laidoti panaikinimo, be svarbių priežasčių praleido terminą juos apskųsti ir nėra pagrindo terminą atnaujinti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimo sąlygų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, LVAT 2010-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010) bei, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, spręsti, termino praleidimo priežasčių svarbos klausimą (LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teisės normoje įtvirtinta taisyklė leidžia daryti išvadą, kad teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (ABTĮ 30 str.).

Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi LVAT praktikoje (LVAT 2006-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006; 2006-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006; 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006).

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja I. V. 2019-10-22 su prašymu kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl 2019-10-12 jos tėvų kapavietėje palaidotų A. L. palaikų. Marijampolės savivaldybės administracija 2019-11-08 raštu Nr. SA-9971-(15.1) „Dėl informacijos suteikimo“ informavo pareiškėją apie leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo tvarką. Taip pat nurodė, kad už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) kvartale, Marijampolės miesto senosiose kapinėse priežiūrą atsakingas asmuo yra I. B., kad leidimas laidoti A. L. 2019-10-07 išduotas teisėtai. Šį atsakymą pareiškėja apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau – ir Komisija). Marijampolės savivaldybės administracija 2019-12-19 pateikdama atsiliepimą kartu pateikė 2019-10-07 leidimo laidoti A. L. Nr. LA-1543 kopiją. Atsakovė 2019-12-20 pateikė Komisijai papildomus dokumentus, tame tarpe ir L. B. 2015-05-03 prašymo perleisti ginčo kapavietės priežiūrą ir administravimą I. B. kopiją. Komisijos 2020-01-13 sprendime Nr. 21R1- 5 (AG1-181/08-2019) nurodytas išrašas iš registracijos žurnalo ir leidimas laidoti (Komisijos byla Nr. AG1-181/08-2019). Pareiškėja patvirtino, jog Komisijos sprendimą ji gavo 2019 m. sausio viduryje, tačiau su skundu į teismą dėl leidimo laidoti ir išrašo iš registracijos žurnalo panaikinimo kreipėsi 2020-04-07, t. y. akivaizdžiai praleidusi nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Taigi, minėti duomenys buvo daugiau nei pakankami tam, kad pareiškėja galėtų pateikti skundą teismui nustatytu terminu. Taip pat pažymėtina, jog pateikiant skundą teismui ir teismo posėdyje pareiškėją atstovavo advokatas, todėl pareiškėja ne tik galėjo, bet ir privalėjo tinkamai, laikydamasi įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Vien šių paminėtų faktinių duomenų visuma leidžia pripažinti, jog informacijos kiekis buvo pakankamas tam, kad suvokti ginčo situaciją ir galinčias kilti pasekmes bei imtis teisinių veiksmų tai pašalinti, jei būtų nustatyti pareiškėjos teisių ar interesų galimi pažeidimai. Tam buvo reikalinga valia, siekis domėtis veiksmų eiga bei teisiniu keliu daryti įtaką priimamiems sprendimams. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neabejotinai vėliausiai 2020 m. sausio viduryje žinojo aplinkybę, kad 2019-10-07 buvo išduotas leidimas Nr. LA-1543 laidoti A. L. šeimos kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) kvartale, Marijampolės miesto senosiose kapinėse ir kad I. B. yra atsakinga už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) prižiūrą, tačiau skundą teismui pateikė tik 2020-04-07.

Administracinėje jurisprudencijoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys. Suvokti savo teisės pažeidimą pakanka sužinoti apie patį aktą, t. y. esminius šio akto turinį sudarančius elementus - aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ir pareigas (LVAT 2009-10-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009, 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-50-14). LVAT praktikoje taip pat pripažįstama, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2012-03-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010). Tai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas ir nebūtų garantuota kitos teisinio santykio šalies įgytų teisių apsauga.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (LVAT 2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, prašydami atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nurodo, kad apie administracinius aktus sužinojo pradėjus bylos nagrinėjimą. Tačiau šią pareiškėjos versiją paneigia ankščiau nurodyti objektyvūs ir patikimi byloje esantys duomenys. Dėl teismo anksčiau minėtų argumentų, pareiškėjos teiginiai negali būti laikomi pagrįstais, nei, juo labiau, svarbia praleisto termino atnaujinimo priežastimi. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodžius kitų aplinkybių, pagrindžiančių praleisto skundo padavimo termino atnaujinimą svarbiomis priežastimis, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio pagrindo jį atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, ir teismas atmetė prašymą terminą atnaujinti, teismas bylą nutraukia. Dėl šių priežasčių administracinė byla dalyje dėl įrašo Marijampolės savivaldybės administracijos laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kad I. B. yra šeimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) kvartale, esančios Marijampolės miesto senosiose kapinėse, adresu P. A. g. 38A, Marijampolė, atsakingu už priežiūrą asmeniu panaikinimo ir Marijampolės savivaldybės administracijos 2019-10-07 leidimo Nr. LA-1543 laidoti A. L. panaikinimo nutrauktina (ABTĮ 103 str. 8 p.).

Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2020-02-28 sprendimo panaikinimo

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punkte numatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja bei kontroliuoja kapinių darbą. Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, kurios nustato kapinių statuso suteikimo ir keitimo, kapinių perdavimo, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ir kolumbariumų nišų skyrimo ir laidojimo joje, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų bei paslaugų atlikimo tvarką. Šios Taisyklės privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarką reglamentuoja Marijampolės savivaldybės tarybos 2018-03-26 sprendimu Nr. 1-129 patvirtintas Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo Marijampolės savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas. Tiek Taisyklėse, tiek Apraše numatyta asmenų paskyrimo kapavietės prižiūrėtojais tvarka ir sąlygos bei leidimų laidoti išdavimo tvarka.

Pareiškėja į atsakovą kreipėsi dėl jos pažeistų teisių gynimo, t. y. dėl urnos su A. L. palaikais palaidojimo jos tėvų kapavietėje ir prašė perlaidoti urną pagal velionio gyvenamąją vietą arba į jo tėvų kapavietę Kauno mieste.

Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų (Įstatymo redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu).

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kaip jau minėta, pareiškėja 2019-10-22 prašyme prašė atsakovę atlikti konkrečius veiksmus - perlaidoti urną su A. L. palaikais pagal velionio gyvenamąją vietą arba į jo tėvų kapavietę Kauno mieste. Sprendime atsakovė nurodė konkrečias teisės normas (Įstatymą, Taisykles, Aprašą), reglamentuojančius žmonių palaikų laidojimo tvarką ir sąlygas, konkrečiai ir aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir atsisakymą perlaidoti palaikus pagrįstai pagrindė Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio normomis.

Atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reglamentavimą, taip pat esant galiojančiam įrašui dėl atsakingo asmens už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini)paskyrimą ir leidimui laidoti, jų nenuginčijus, Marijampolės savivaldybės administracijos 2020-02-28 raštas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo, šioje dalyje skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atmestus šį skundo reikalavimą nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą - įpareigoti atsakoves Z. A. L. ir I. R. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškelti A. L. palaikus urnoje iš šeimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) kvartale, esančios Marijampolės miesto senosiose kapinėse, adresu P. A. g. 38A, Marijampolė, ir sutvarkyti kapavietę, šioje dalyje skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji pareiškėjos skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 56 str.). Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsakovės I. B., I. R. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad bylos nutraukimas dėl to, jog neatnaujinamas terminas reikalavimui pareikšti, pagal savo materialinį ir procesinį teisinį poveikį iš esmės prilygsta teismo sprendimui, priimtam atsakovo naudai, t. y. skundo netenkinimui. Tiek nutraukus bylą ne todėl, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjo skundą, tiek teismui sprendimu skundą atmetus, pareiškėjo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui lieka nepatenkintas, o pareiškėjo procesinė teisinė galimybė dar sykį teisme iškelti tapatų klausimą prarandama.

Nagrinėjamu atveju, dalį pareiškėjos skundo atmetus, o dalyje bylą nutraukus dėl praleisto skundo padavimo termino, konstatuotina, kad teismo sprendimas priimamas atsakovų naudai. Taigi, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas, tačiau atsakovai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos).

Atsakovė I. R. prašo priteisti 802,50 Eur išlaidų atlyginimą už advokatės teiktas teisines paslaugas: atsiliepimo į skundą parengimą, susipažinimą su bylos medžiaga ir atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovė. I. B. prašo priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokatės pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje. Teisines paslaugas šioje byloje atsakovėms teikė advokatė Irina Lemežytė. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovės minėtas bylinėjimosi išlaidas realiai patyrė.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (5 p.).

Atsakovė. I. R. prašoma atlyginti suma neviršija (nesiekia nė pusės) Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus priteistino išlaidų dydžio už atsiliepimo į skundą parengimą, todėl prašymas tenkintinas.

Atsakovės. I. B. prašoma atlyginti suma taip pat neviršija Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus priteistino išlaidų dydžio už 2,5 valandų trukmės atstovavimą teismo posėdyje (teismo posėdžiai šioje byloje suapvalinus truko 2 valandas, taip pat atsižvelgtina į pasirengimui teismo posėdžiui skirtą laiką), todėl prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu, 104, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40-41 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Neatnaujinti skundo padavimo termino pareiškėjai I. V. dėl įrašo Marijampolės savivaldybės administracijos laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, kad I. B. yra šeimos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini)kvartale, esančios Marijampolės miesto senosiose kapinėse, adresu P. A. g. 38A, Marijampolė, atsakingu už priežiūrą asmeniu panaikinimo ir dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2019-10-07 leidimo Nr. LA-1543 laidoti A. L. panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atmesti pareiškėjos I. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti atsakovei I. R. iš pareiškėjos I. V. 802,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei I. B. iš pareiškėjos I. V. 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė