- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- e2-429-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02396-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- D. L., L. L., J. B., K. B.
- Trečiasis asmuo
- V. R.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė, Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovams D. L., L. L., J. B., K. B. dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo byloje – V. R., išvadą duodanti institucija – biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė J. R. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geobiuras“ parengtą planą, ieškovei, paskiriant naudotis šio sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ ir posūkio taškais Nr. 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, o atsakovams D. L., L. L., J. B., K. B. (toliau – kartu atsakovai) paskiriant naudotis 629/1014 dalimi, plane (M1:500) pažymėta indeksu „A“ ir posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-20-19-18-17-16-15-14-13-12-11-10-1 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis kartu su sutuoktiniu V. R. (toliau – trečiasis asmuo) priklauso 385/1014 dalys Žemės sklypo. Kita Žemės sklypo dalis priklauso bendrasavininkiams atsakovams K. B. ir J. B. (440/1014 dalys) bei L. L. ir D. L. (189/1014 dalys).
1.2. (duomenys neskelbtini) savivaldybės 1 notarų biure 2015 m. liepos 3 d. buvo patvirtinta tarp bendrasavininkių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią:
1.2.1. Ieškovė, kartu su trečiuoju asmeniu, atskirai nuo kitų bendraturčių turiu teisę naudotis 110 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, kuri UAB „Geonika“ parengtame plane (M1:500) yra pažymėta indeksu B ir apibrėžta posūkio taškais 7-8-13-12-7.
1.2.2. Atsakovai K. B. ir J. B. atskirai nuo kitų bendraturčių turi teisę naudotis 126 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, UAB „Geonika“ parengtame plane (M1:500) pažymėta indeksu C ir apibrėžta posūkio taškais 8-9-10-13-8.
1.2.3. Atsakovai L. L. ir D. L. atskirai nuo kitų bendraturčių turi teisę naudotis 54 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, UAB „Geonika“ parengtame plane (M1:500) pažymėta indeksu A ir apibrėžta posūkio taškais 4-5-6-7-12-4.
1.2.4. Visi šio sklypo bendraturčiai turi teisę bendrai naudotis 724 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, esančia po joje stovinčiais pastatais, UAB „Geonika“ parengtame plane (M1:500) pažymėta indeksu D ir apibrėžta posūkio taškais 1-2-3-4-12-13-10-11-1.
1.3. Ieškovei ir trečiajam asmeniui, siekiant patekti į savo naudojamo Žemės sklypo dalį, yra būtina pereiti (įstrižai kirsti) visą bendrojo naudojimo kiemą.
1.4. Atsakovė K. B. ieškovei ir jos sutuoktiniui ėmė priekaištauti, jog jie vaikšto po jos kiemą ir, kad neturi teisės to daryti, nes jiems šis kiemas nepriklauso. Į bet kokius bandymus išspręsti situaciją, atsakovė reaguodavo priešiškai, imdavo rėkauti, keiktis, žeminti, įžeidinėti.
1.5. Atsakovė pradėjo trukdyti naudotis bendru kiemu, t. y. ėmė nuolat džiaustyti skalbinius, statyti jai priklausančius automobilius ir kitokią techniką, mėtyti įvairius gelžgalius, nenaudojamus rakandus, pilti betono mišinį, tuo apsunkindama ieškovei priėjimą prie savo nuosavybės, bei dirbtinai sudarydama sąlygas konfliktams kilti. Ne kartą yra tekę kviesti policijos pareigūnus.
1.6. Toks akivaizdžiai piktybiškas atsakovės elgesys ir konfliktai itin slegia bei išvargina, jaučiama nuolatinė įtampa. Ieškovė ir jos sutuoktinis turi neįgalumą, serga įvairiomis ligomis, todėl nesibaigiantys ginčai su atsakove ir jų metų partiriamas stresas turėjo įtakos jų sveikatos būklės pablogėjimui – itin padažnėjo alpimo priepuoliai, vieno kurių metu ji susilaužė ranką, o sutuoktinis patyrė širdies infarktą
1.7. Pagal siūlomą naudojimosi tvarką ieškovė bei jos sutuoktinis, iš savo gyvenamojo namo dalies (savo įėjimo) be kliūčių galėtu patekti į jiems paskirtą naudotis bendro kiemo dalį bei už jos esančią žemės sklypo dalį (sodą). Tuo tarpu atsakovų K. B. ir J. B. naudojimui atitektų ne skirtingo, o to paties vertingumo savo naudingosiomis savybėmis Žemės sklypo dalys, be to, tokio paties dydžio, kokiu ir šiuo metu jie naudojasi, o atsakovams L. L. ir D. L. ši naudojimosi tvarka niekaip nedarytų įtakos, kadangi pagal šį siūlymą jų naudojamos sklypo dalies lokacija išliktų ta pati, kokia yra šiuo metu.
Atsiliepimas
2. Atsakovai K. B. ir J. B. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
2.1. Ieškovė nepagrįstai siekia pakeisti Sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką.
2.2. Ieškovės siūloma tvarka nepagrįstai suteikia pirmenybę ieškovei, pažeidžiant kitų bendraturčių interesus, nes joje nenumatyta jokia Žemės sklypo dalis, skirta bendram naudojimui, nenumatyos kiekvienam bendraturčiui priskirtinos naudotis Žemės sklypo dalys.
2.3. Atsakovai L. ir D. L. bei ieškovė ir trečiasis asmuo į savo butą patenka nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tuo tarpu atsakovė K. ir J. B. į savo butus gali patekti tik iš kiemo pusės. Į kiemą patenkama servitutiniu keliu, nustatytu gretimam žemės sklypui.
2.4. Pagal Sutartį bendrai naudojama Žemės sklypo dalis sudaro 724 kv. m. ir pagal planą visi bendraturčiai turi teisę laisvai vaikščioti aplink gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą.
2.5. Ieškovė prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) užtvėrė praėjimą iki namo kampo, praėjimą palei savo buto sieną iš dešinės namo pusės apsodino krūmais, o atsakovai L. ir D. L. prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės taip pat užtvėrė praėjimą. Pati ieškovė nuolat kelia konfliktus. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų buvo kviesta policija, kuri ieškovę nubaudė administracine bauda dėl svetimo turto sugadinimo (atsakovės tvoros).
2.6. Ieškovė prie savo buto dalies esančiame priestate įrengė WC ir katilinę. Tokiu būdu užstatė atsakovams priklausančio buto išorinę sieną, plytos spaudžia seno medinio namo buto sieną į vidų, todėl atsakovų buto viduje krenta tinkas. Be to, atsakovai turi kęsti nemalonius kvapus iš priestato.
3. Išvadą duodanti institucija – biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad būtina įvertinti tai, kad ateityje bendraturčiams gali iškilti poreikis atlikti tam tikrus gyvenamojo namo remonto ar kitus panašius darbus (pavyzdžiui, atlikti išorinių gyvenamojo namo sienų remontą), todėl būtina įvertinti bei užtikrinti kiekvieno bendraturčio patekimą iki bendrąja nuosavybe priklausančių namo konstrukcijų, tiek ir plano šiaurinėje dalyje esančio pastato (Plane pažymėtas ,,N“).
Šalies argumentai
4. Ieškovė J. R. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad konfliktai kyla kas 2-3 dienas dėl buitinių priežasčių. Nustačius ieškovės pageidaujamą naudojimosi tvarką, ji pasistatytų tvorą, galėtų būti servitutiniame kieme. Bendro kiemo nenori.
Atsiliepimas
5. Atsakovė K. B. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad niekas nieko netrukdo, kiemas didelis. Pati ieškovė ir jos sutuoktinis kabinėjasi, užgaulioja.
6. Atsakovas J. B. teismo posėdžio palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad ieškovė ir jos sutuoktinis, kur nori ten vaikšto, niekas jiems nieko netrukdo, jie meluoja.
7. Atsakovas D. L. teismo posėdžio metu parodė, kad išdėstys jo ir jo sutuoktinės poziciją. Jie ginčo name negyvena, atvažiuoja kartais. Tarp šalių vyksta asmeniniai konfliktai, o ne dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Jie jokių pretenzijų niekam neturi, tačiau nenorėtų, kad būtų nustatyta kita Žemės sklypo naudojimosi tvarka nei sutarta Sutartimi, kadangi tai pažeistų jų teises.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo byloje V. R. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad konfliktai vyksta nuolatos.
9. Liudytoja J. R.-P., teismo posėdžio metu parodė, kad konfliktai tarp jos tėvų ir J. B. bei K. B. prasidėjo gerokai anksčiau ir ne tik dėl Žemės sklypo, bet ir dėl kitų buitinių priežasčių. Jei naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal ieškiniu siūlomą planą, atsakovė vis tiek galėtų patekti į savo būstą, tik per kitą pusę.
10. Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovai J. B. bei K. B. kelia konfliktus, ieškovei ir jos sutuoktiniui trukdo naudotis bendrąja daline nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
11. Ginčas byloje kilo dėl naujos naudojimosi tvarkos Žemės sklypu nustatymo (arba – esamos pakeitimo).
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti
12. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimo, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis).
13. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, šias faktines esmines bylos aplinkybes:
13.1. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad Žemės sklypas priklauso sekančiomis dalimis: ieškovei – 385/1014 dalys pagal 2010 m. rugsėjo 8 d. pirkimo pardavimo sutartį; atsakovams L. L. ir D. L. – 189/1014 dalys pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo pardavimo sutartį; atsakovei K. B. ir trečiajam asmeniui J. B. – 440/1014 dalys pagal 2013 m. rugsėjo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį.
13.2. 2015 m. liepos 3 d. šalys sudarė Sutartį, pagal kurią nustatė Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal šio sprendimo 1.2. punkte nurodytą tvarką. Šiuo pagrindu sudarytas naujas Žemės sklypo naudojimosi planas.
13.3. UAB „Geobiuras“ paruošė Žemės sklypo planą, kurį ieškovė siūlo nustatyti. Indeksu pažymėtu „A“, kurio plotas 629 kv. m., naudosis atsakovai, indeksu pažymėtu „B“, kurio plotas 385 kv. m. naudosis ieškovė. Plane pažymėti taškai 1, 2, 3, 4, kurio bendras plotas 629 kv. m. bendro naudojimo.
13.4. Ieškovė ir trečiasis asmuo 2023 m. liepos 17 d. išsiuntė atsakovams K. ir J. B. pasiūlymą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriame nurodė, kad geltonai pažymėta dalis priklauso ieškovams. Be kita ko, prašo nusiimti nuo jiems priklausančios namo dalies sienos elektros laidus ir susitvarkyti kaip priklauso pagal įstatymus.
13.5. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti kieme nuo gyvenamojo namo iki priestato ištiesta virvė ant kurios pakabinti rūbai. Kieme stovintis „Ford“ automobilis, palei rudos spalvos medinį namą stovinti tvora, likusi tvoros dalis ant žemės.
13.6. Iš pateikto raštelio matyti, kad asmuo, prisistatantis raštelio apačioje „K.“, parašė keisto ir sunkiai suprantamo turinio tekstą.
13.7. Ieškovei nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, serga (duomenys neskelbtini), tuo tarpu trečiajam asmeniui – (duomenys neskelbtini).
13.8. Iš atsakovų K. ir J. B. pateiktų fotonuotraukų bei paaiškinimų nustatyta, kad iš gyvenamojo namo dešinės pusės einantis kelias į bendrą kiemą yra servitutinis. Į ieškovams priklausantį butą įėjimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tuo tarpu į atsakovų butą įėjimas tik iš kiemo pusės. Bendrame kieme esantis ūkinis pastatas priklauso visiems bendraturčiams, į jį patenkama per vienintelį servitutinį kelią. Už ūkinio pastato yra daržas, prie kurio patenkama per bendro naudojimo plotą, priklausantį visiems bendraturčiams iš abiejų ūkinio pastato pusių. Bendro naudojimo Žemės sklypo dalyje ieškovai pasistatė atraminę sienelę iš akmenų, užtvėrė tvorą iki namo kampo, pasodino želdinius. Pagal Sutartį plotas aplink namą ir ūkinį pastatą turi būti paliktas laisvas.
13.9. Atsakovei K. B. diagnozuota (duomenys neskelbtini).
13.10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys (ieškovė ir atsakovai B.) nuolat konfliktuoja, vieni kitus kaltina įvairiais dalykais, kviečia policiją, prašydami paskirti ne tik administracinę baudą, bet ir pradėti ikiteisminius tyrimus.
13.11. Iš atsakovų B. pateiktų nuotraukų nustatyta, kad galimai naujai padaryta mūrinė siena (ieškovės), iš esmės remiasi į langą, kuris priklauso B.. Kieme tamsios spalvos automobilis, kurio ratas nuimtas, ant žemės sudėti įrankiai
13.12. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, kad krūmais yra apsodintos atsakovų namo dalys, o prie ieškovės namo dalies yra pasodintos tujos, kurios nuo gatvės pusės yra stipriai apkarpytos. Taip pat iš nuotraukų matyti, kad keliai, vedantys prie namo, yra iš abiejų jo pusių.
13.13. Iš NŽT rašto nustatyta, kad Žemės sklypo ribos ir plotas yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Elektrėnų savivaldybės mero 2001 m. spalio 22 d. potvarkiu Nr. 583 „Dėl žemės nuomos G. D., M. O., M. B.“. Tvirtinant Žemės sklypo ribas ir plotą bei privatizuojant Žemės sklypą, Žemės sklype nebuvo įteisinti bendro naudojimo keliai ir kelio servitutai.
13.14. Iš ieškovės pateikto NŽT rašto nustatyta, kad jog žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nustatyti kelio servitutai, šalims suteikiant netrukdomą patekimą į jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą iš abiejų pusių.
Dėl naudojimosi tvarkos Žemės sklypu
14. Ieškovė prašo nustatyti naują naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą planą, nes naudojimosi Žemės sklypu tvarka, nustatyta Sutartimi, jos netenkina. Atsakovai su tuo nesutinka, teigia, kad toks ieškinio reikalavimas turi būti atmestas, nes pažeidžia jų teises.
15. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.
16. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
17. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Lietuvos Respublikos žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais. Tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
18. Teismas įvertinęs ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką į bylą pateiktų įrodymų, šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų kontekste, sprendžia, kad pagrindo nustatyti minėtą tvarką (ir, atitinkamai, pakeisti nustatytąją Sutartimi) pagrindo nėra. Teismas tokią išvadą daro žemiau išdėstytų argumentų pagrindu:
18.1. Konfliktai kyla tarp ieškovės ir jos sutuoktino, trečiojo asmens, bei atsakovų J. B. ir K. B.. Tuo tarpu atsakovai D. L. ir L. L. juose nedalyvauja, nepaisant to, kad įgyvendina savo nuosavybės teises į Žemės sklypą ir ant jo esančius statinius. Dėl šios priežasties yra labiau tikėtina, kad nagrinėjamas konfliktas yra labiau asmeninio pobūdžio, o ne nulemtas egzistuojančios naudojimosi Žemės sklypu tvarkos ypatybių.
18.2. Didžioji dalis Žemės sklypo bei ant jo esančių statinių savininkų (atsakovai D. L., L. L., J. B., K. B.) su ieškiniu prašoma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka, teigia, kad ji pažeistų jų interesus. Juos tenkina naudojimosi tvarka, nustatyta Sutartimi.
18.3. Palyginus ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką ir tą, kuri nustatyta Sutartimi, matyti, kad pirmoji tvarka padalina Žemės sklypą į dvi dalis (vieną – kuria naudotųsi ieškovė ir jos sutuoktinis, kitą – kuria naudotųsi atsakovai), tuo tarpu antroji – dalina sklypą į keturias dalis (tris atskiras dalis, kuriomis naudojasi kiekviena iš ginčo sutuoktinių porų, ir vieną visų naudojimuisi skirtą kiemą, esantį aplink gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą). Šiame kontekste, teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka savaime suponuoja bendrasavininkių nelygiateisiškumą, išskiriant ieškovę iš bendrasavininkių gretų.
18.4. Dėl aukščiau nurodytos priežasties sutiktina su atsakovais, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarka pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus.
18.5. Pritartina ir NŽT pozicijai, kad būtina įvertinti tai, kad ateityje bendraturčiams gali iškilti poreikis atlikti tam tikrus gyvenamojo namo remonto ar kitus panašius darbus, todėl būtina įvertinti bei užtikrinti kiekvieno bendraturčio patekimą iki bendrąja nuosavybe priklausančių namo konstrukcijų, tiek ir plano šiaurinėje dalyje esančio pastato (plane pažymėtas ,,N“). Tuo tarpu tai užtikrina tik egzistuojanti, o ne ieškovės prašoma nustatyti, naudojimosi Žemės sklypu tvarka.
19. Teismas papildomai pažymi, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Ieškovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (toliau – VGTP) 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų. Prašo priteisti iš atsakovės 570,17 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
21. Atsakovė pagal VGTP 2023 m. spalio 30 d. sprendimą atleista nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų. Iš ieškovės prašo priteisti 535 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
22. CPK 96 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Dėl šios priežasties bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.