- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-24
- Bylos Nr.
- e2-312-772/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06322-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- S. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei I. S., atstovaujančiai E. S. ir bendraieškovę S. S. bei ieškovės atstovei adv. I. P., atsakovo S. S. atstovei kuratorei J. K. ir institucijos duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, atstovei L. Š. – T., neatvykus atsakovui S. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės I. S. ir bendraieškovės S. S., atstovaujamos ieškovės ieškinį atsakovui S. S. dėl nepilnametei E. S. ir bendraieškovei nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. S. nepilnametės dukros E. S. ir bendraieškovės S. S. vardu, kaip įstatyminė atstovė, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimu nepilnamečiams vaikams nustatytą išlaikymą, kuriuo atsakovas S. S., įsipareigojo nepilnamečių dukrų išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (atitikmuo 86,89 Eur) iki jų pilnametystės.
Ieškovė I. S. kaip nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad per laikotarpį nuo anksčiau priimto minėto teismo sprendimo padidėjo minimalios algos dydis, pabrango pragyvenimo lygis bei taipogi padidėjo nepilnamečių vaikų poreikiai. Todėl laiko, kad jau nebepakanka atsakovo pagal minėtą teismo sprendimą nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamų išmokų, kurios padengia nedidelę dalį būtiniausių išlaidų, susijusių su vaikų poreikiais. Laiko, kad iš atsakovo gaunamų vaikų išlaikymui mokomų išmokų jau neužtenka, todėl mano, jog išlaikymo dydis keistinas. Mano, kad paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą peržiūrėti anksčiau nustatytą vaikų išlaikymui skirtų išmokų dydį, kaip tai numatyta LR CK 3.201 str.
Ieškovė nurodė, kad atskirai kiekvieno nepilnamečio vaiko minimalioms reikmėms per mėnesį reikia apie 540,00 eurų. Vien tik maistui per mėnesį vienam vaikui reikia apie 210,00 eurų, o rūbams reikia apie 50,00 eurų mėnesiui. Higienos priemonėms reikia 30,00 Eur per mėnesį, o išlaidos sveikatos priežiūrai per mėnesį yra 25,00 Eur. Ugdymo, lavinimo, mokymosi reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams (sąsiuviniams, rašymo ir kt. mokyklinėms priemonėms, pratybų sąsiuviniams, kopijavimo paslaugoms, edukacinės literatūros įsigijimui lavinimo tikslais, ekskursijoms, kurias organizuoja mokykla) per mėnesį reikia apie 70,00 eurų ir kitoms išlaidoms 65 Eur. Taip pat kainuoja būsto išlaikymas, būsto komunaliniai mokesčiai ir interneto paslaugos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 90 eurų.
LR CK 3.192 str. 1 d. numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o pagal to paties straipsnio 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas gera valia nesutiko padidinti teikiamo išlaikymo bendru sutarimu pakeičiant teismo sprendimą, kuriame buvo nustatytas dabar atsakovo dukros išlaikymui mokomas dydis (LR CK 3.194 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė mano, jog atsakovas turi prisidėti prie dukterų poreikių tenkinimo ir teikti joms išlaikymą po 250 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (o kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikytina LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnametes dukras neturi, naujos santuokos nėra sudaręs, tad gali dirbti ir uždirbti materialinių lėšų savo paties ir savo nepilnamečių vaikų kokybiškam pragyvenimui. Atsakovo materialinė padėtis šiuo metu nėra bloga, nes jis gyvena ir dirba Airijos Respublikoje, kur gauna gerą atlyginimą už darbą, todėl ieškovės ir bendraieškovės prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma, ieškovės manymu, atitiktų jo galimybes teikti kiekvienam vaikui po 250 eurų išlaikymą kiekvieną mėnesį. Ieškovė vaikų poreikiams pagal savo galimybes irgi skirs analogišką sumą ir dar daugiau, nors šiuo metu nedirba, nes augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą E. Š..
Remdamasi ankščiau išdėstytu ir vadovaudamasi LR CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.197 str., 3.201 str. 1 d., 6.461 str. 2 d., LR CPK 30 str. 4 d., 83 str. 1 d. 14 p., ieškovė nepilnametės dukros ir bendraieškovės vardu, kaip ir jos atstovė teismo prašė :
1. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktą ir priteisti iš atsakovo S. S. nepilnamečiams vaikams - S. S. ir E. S. nustatytą išlaikymą, jį padidinant nuo 86,89 eurų iki 250,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-10-01 iki vaikų pilnametystės.
2. Priteisti ieškovei iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Taip pat išspręsti kitus su bylos nagrinėjimu susijusius klausimus.
Ieškovė ir bendraieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2019-06-11 nutartimi įtraukė į bylos nagrinėjimą dalinai veiksnią šalių dukrą S. S., pripažindamas ją bendraieškove ir pakeitė ieškovės procesinę padėtį byloje bendraieškovės atžvilgiu, laikydamas ją pastarosios įstatymine atstove (CK 3.157 str.).
Ieškovės savo nepilnametės dukros ir bendraieškovės vardu, bei ieškovės atstovė adv. I. P. papildomai paaiškino teismui, kad dukters ir motinos prašymas dėl vaikui reikalingo padidinto išlaikymo yra paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis jų išlaikymui, todėl joms reikalinga ir didesnė tėvo parama. O kadangi abi dukros lanko bendrojo lavinimo mokyklą, tai taip pat susiję su didesnėmis išlaidomis, nes tenka mokėti už daugumą mokymo priemonių. Vyresnioji dukra planuoja baigusi mokyklą toliau mokytis. Ieškovės savo ir bendraieškovės vardu bei ieškovės atstovė nurodė, jog norėdama sudaryti vaikams palankias sąlygas mokslui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, vaikų motina turi daug dirbti, o atsakovo teikiama finansinė parama vaikų išlaikymui šiuo metu yra nepakankama. Be to vaikų motinai tenka rūpintis gyvenamojo būsto išlaikymu, nupirkti būtiniausius namų apstatymo ir apyvokos reikmenis bei kt.
Atsiliepimas
Atsakovo kuratorė pateikė teismui atsiliepimą į bylą ir nurodė šiuos atsikirtimus dėl ieškovės ir bendraieškovės ieškinio reikalavimų.
Šalies argumentai
Ieškovė I. S. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011 m. birželio mėnesio 6 d. sprendimo dalį - dėl išlaikymo dydžio vaikų S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dviejų šimtų penkiasdešimties (250) eurų dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, nuo 2019-10-01 iki jų pilnametystės.
Su ieškovės I. S. ieškiniu sutinku iš dalies, t. y. sutinku, kad išlaikymo dydis būtų pakeistas, tačiau mažiau negu prašo ieškovė.
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.192 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus ir pažymima, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinis Kodeksas 3.192 str. 2 d).
Šalies argumentai
Ieškovė I. S. nurodo, kad atsakovo S. S. turtinė padėtis ir pajamos jai nėra žinomos. Jis gyvena Airijoje.
Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.192 str. 3 d. kalbama apie tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Tokiu būdu, negalima teigti, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo ir jis yra pajėgus teikti tokį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kokio prašo ieškovė.
Juk pati ieškovė nurodė, kad ji neturi jokių duomenų apie atsakovo pajamas.
Gali būti, kad atsakovas S. S. šiuo metu yra bedarbis ir jo materialinė padėtis yra daug blogesnė negu ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
Todėl jei teismas nuspręs pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 06 06 sprendimo dalį - dėl išlaikymo dydžio nepilnametėms dukroms, prašyčiau iš atsakovo S. S. priteisti apie 150 eurų ar 200 eurų kiekvienai nepilnametei dukrai išlaikyti, t. y. tarp 150-200 eurų, bet ne daugiau kaip po 200 eurų. Sudaryti taikos sutartį nėra galimybės.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 142 str. kuratorė atsakovo vardu teismo prašė :
Ieškovės I. S. ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti priteistą nepilnametėms dukroms S. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrų išlaikymui ne daugiau kaip 150 eurų ar 200 eurų.
Atsakovas savo atsikirtimų į ieškovės ir bendraieškovės ieškinį nepagrindė byloje įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pakartotojo atsiliepimo atsikirtimus ir prašė teismo ieškinį tenkinti iš dalies, o likusioje dalyje jį atmesti.
Institucija, duodanti išvadą byloje pateikė teismui į bylą išvadą ir nurodė šiuos argumentus.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Skyrius), susipažino su ieškovės I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ieškiniu atsakovui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisto dydžio pakeitimo. Juo ieškovė prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį dukrų - S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini)išlaidų poreikių tenkinimui po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad visur ir visada pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus. Šio įstatymo 11 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Šias sąlygas turi užtikrinti vaiko tėvai.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal aptariamo straipsnio antrąją dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-395- 313/2018, konstatuota, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimu atsakovui buvo priteista mokėti po 300 litų abiejų dukrų išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Nuo priimto teismo sprendimo praėjo aštuoneri metai. Ieškovė I. S., įvertinusi nepilnamečių dukrų poreikius, nurodė, kad iš viso per mėnesį kiekvienai dukrai reikalinga išlaikymo suma 540 eurų, iš kurių atsakovui prašoma dalis būtų po 250 eurų kiekvienai dukrai. Ieškovei nurodo, jog šiuo metu nedirba, augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą E. Š.. Vaiko tėvas E. Š. teikia dukrai apie 250 eurų išlaikymą. Iš VSDFV išmokų negauna, nes dirbo pagal individualią veiklą. Gyvena iš santaupų, jai padeda mama E. R.. Nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, buto savininkei už nuomą moka 260 eurų per mėnesį. Ieškovė teigia, kad atsakovas gyvena Airijoje, tiksliai jo gaunamų pajamų nežino. Atkreipė dėmesį, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį su atsakovu.
Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaikų išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda.
Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvienų dieną lenkinančiam kasdieninius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Kadangi išvados pateikimo metu nėra pateiktas atsakovo atsiliepimas, nėra pateikta įrodymų, kas leistų abejoti nepilnamečių vaikų poreikių apimtimi, konstatuotina, kad ieškovės prašoma po 250,00 Eur išlaikymo suma, kiekvienai dukrai, per mėnesį atitinka nepilnamečių S. ir E. S. interesus.
Skyriaus duomenimis I. S. šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos Šiaulių miesto savivaldybėje. Skyrius neturi duomenų apie netinkamų motinos ar tėvo valdžios vykdymų vaiko atžvilgiu.
Skyrius, atsižvelgdamas į išdėstytą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 str. 1 d., išklausęs visų šalių nuomones ir paaiškinimus, galutinę išvadą pateiks po įrodymų ištyrimo Teisme.
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės ir bendraieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 430 Eur per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo, vaikai liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, o motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, patenkinti ieškovės ir bendraieškovės reikalavimą atsakovui visiškai. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jų tėvams.
Ieškovės ir bendraieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.
LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.
Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 -3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.
Iš bylos medžiagos ir dalyvių paaiškinimų matyti, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimu, bendru sutikimu nutraukiant I. S. ir S. S. santuoką ir patvirtinant šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nepilnamečių vaikų tėvas įsipareigojo dukterų išlaikymui mokėti po 300,00 Lt (atitikmuo 86,89 Eur) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki jų pilnametystės (9-11 b. l.). Tėvams nutraukus santuoka buvo susitarta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. S. (10 b. l.). Kokios vaikų motinos I. S. gaunamos pajamos per mėnesį duomenų byloje nėra, kadangi ji verčiasi individualia veikla (12 b. l.). Atsakovas manytina šiuo metu dirba Airijos Respublikoje ir gauną nustatyto dydžio nuolatinį darbo užmokestį (1-2, 25 b. l.).
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 2,46 Eur (anksčiau 8,5 Lt) iki 3,16 Eur (anksčiau 10,9 Lt) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 - 5,79 Eur (anksčiau 12-20 litų) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl teismas laiko, kad ieškovės ir bendraieškovės nurodytas dydis dėl dukrų maitinimui reikalingų išlaidų yra realus (1-2 b. l.).
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas ankstesniu teismo sprendimu jau buvo įsipareigojęs, pagal to meto kainų lygį ir gaunamas pajamas mokėti vaikams būtiną išlaikymą. Dėl to šio teismo 2011-06-06 sprendimu buvo išspręstas atsakovo dukrų (įskaitant bendraieškovės) išlaikymui reikalingų lėšų klausimas, tuo pačiu siekiant užtikrinti, bent minimalius jos poreikius (9-11 b. l.). Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis šiandien sąlygoja ir jo išlaikymui reikalinga realų dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsakovo dukros šiuo metu dar mokosi gyvenamosios vietos bendrojo lavinimo mokykloje, lanko ir norėtų toliau lankyti po pamokų papildomus užsiėmimus, tai yra ne tik siekia įgyti gerą išsilavinimą, bet ir realizuoja savo sugebėjimus (1-2 b. l.). Be to bendraieškovė kaip paauglė turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję ir su papildomomis išlaidomis. Dėl to materialios tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vaikų motina I. S. ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaikus (įskaitant ir E. Š.), bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo šiandien teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui jau yra per mažas, tik iš dalies atitinkantis jo minimalius (fiziologinius) poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos skiriamos lėšos vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnės nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas keisti išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio teismo nustatytas išlaikymas jau nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui. Vaiko poreikių pasikeitimas CK 3.201 str. 1 d. prasme, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau - MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Teismas sutinka su Institucijos atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės ir bendraieškovės prašomas priteisti iš atsakovo dviejų šimtų penkiasdešimties eurų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas šiandien dar yra per didelis ir galbūt pablogintų atsakovo materialinę padėtį (25 b. l.). Teismas atsižvelgia į tai, jog tenkinant iš dalies ieškovės ir bendraieškovės ieškinio reikalavimus atsakovui dėl išlaikymo padidinimo nėra teisinio pagrindo lyginti Airijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje esamą pragyvenimo lygį. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė su atsakovo bendru sutikimu nutraukdama santuoką pasidalino ir buvusi bendrąja jungtinę nuosavybę turtą, kuris irgi gali būti pajamų šaltiniu, ne tik atsakovui, bet ir ieškovei, pagal galimybes teikiančiai dukroms jų poreikius atitinkantį išlaikymą (9-11, 40-47 b. l.). Todėl teismas įvertinęs bylos duomenis laiko, jog dabartinė atsakovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) objektyviai leidžia priteisti iš jo vaikų išlaikymui reikalingą dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas jų vystymuisi, tokiu dydžiu pripažįstant 200,00 Eur mėnesinę išmoką. Atskirai pažymėtina, kad šalių vaikams yra teikiama ir LR valstybės parama, kas tuo pačiu irgi turi įtakos teismui tenkinant tik iš dalies ieškinio reikalavimus (4, 79 b. l.). Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės ir bendraieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas neturi siekti, kad jo vaikų išlaikymo našta atitektų vaiko motinai, jos artimiesiems ar valstybei. Atskirai pažymėtina, kad teismas negali toleruoti ir išlaidavimo, susijusio su nepilnamečių vaikų išlaikymu.
Remiantis ankščiau paminėtu darytina ir kita išvada, kad nepilnametės E. S. ir bendraieškovės S. S. poreikiai per 8 metus nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo gerokai pakito, dėl ko egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas tenkinti šį bendrininkių prašymą, tačiau tik iš dalies. Nors byloje nėra duomenų ar atsakovas pagal darbo pobūdį gali tikėtis ateityje ir didesnių pajamų, tačiau manytina, jog dėl padidintų išmokų skirtų nepilnamečiams vaikams nebus pabloginta jo finansinė padėtis. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo dabartinės pajamos ir nepilnamečių vaikų poreikiai leidžia padidinti jiems skirtą išlaikymo dydį nuo 86,89 iki 200,00 eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokiu atveju manytina, kad atsakovui pradedant mokėti padidėjusias išmokas, jis irgi neliks be pragyvenimui reikalingų lėšų.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas nepilnamečiams vaikams, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas būtent jiems.
Todėl teismas šioje byloje iš dalies tenkindamas ieškovės ir bendraieškovės ieškinio reikalavimus atsakovui, priteisia nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki pastarųjų pilnametystės (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (3, 8 b. l.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo atveju egzistuoja ne tik konstitucinis, bet ir įstatyminis teisinis pagrindas priteisti nepilnamečiams vaikams didesnį išlaikymo dydį, tačiau jis tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas.
Atskirai pastebėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas.
Kadangi teismas tenkina iš dalies (80 proc.) ieškovės ir bendraieškovės S. S. ieškinio reikalavimus atsakovui S. S. dėl padidinto išlaikymo priteisimo, tai ir ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos jai atlygintinos tik iš dalies. Tokiu atveju teismui atlikus šalių patirtų atstovavimo išlaidų perskaičiavimą ir iš ieškovei priklausiančios išlaidų dalies minusavus atsakovui priteistiną 20 proc. dydžio jo išlaidų dalį, ieškovei priteistina likusi 640,00 Eur (480 Eur advokato ir 160 Eur kuratoriaus išlaidoms) suma atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 2 d.). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos kitos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė (bendraieškovė) yra atleistos (CPK 96 str. 1 d.). Teismo patirtos pašto išlaidos iš atsakovo irgi priteistinos, kadangi jų suma viršija teisės aktu nustatytą minimalų šių išlaidų dydį (CPK 92 str.).
Sprendimas dėl išlaikymo skirto nepilnametėms: E. S. ir bendraieškovei S. S. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
1. Ieškovės I. S. ir bendraieškovės S. S. ieškinį atsakovui S. S. tenkinti iš dalies, o likusioje dalyje jų ieškinio reikalavimą atmesti.
2. Pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtintos 2011-05-11 santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija:
,,8. Priteisti E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai ieškovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir bendraieškovei S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) padidintą išlaikymą kiekvienai po 200,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 25 dienos nuo 2019-10-04 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki vaikų pilnametystės. Padidinta išmoka kasmet indeksuojama vyriausybės nustatyta tvarka.“
3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), 36,00 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį už vaikų išlaikymui skirtas padidėjusias pinigines lėšas ir 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct), iš viso : 49, 28 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 28 ct).
4. Priteisti I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)), šias bylinėjimosi išlaidas: 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų ir 160,00 Eur kuratoriaus išlaidų atlyginimui, iš viso : 640,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų).
5. Sprendimą dėl išlaikymo S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
6. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiams vaikams : S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė ir bendraieškovė be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui ar užsienio šalies pareigūnui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.
7. Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.
8. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ir bendraieškovės ieškinį atsakovui iš dalies, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei ir bendraieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2 d.).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.